Ar narcizas lietuviška gėlė?

Henrikas Vaitiekūnas
2022-01-24
Istorija – banali kaip pasaulis. Ir daugelyje knygų aprašyta: vieną Prancūziją valdžiusių Liudvikų (įtariu, kad keturioliktąjį) jo finansų ministras – toks ponas Fuke – pakvietė į savo pilį.
Ar narcizas lietuviška gėlė?

Kadangi karalius iki to meto ministro nebuvo lankęs, nuoširdžiai stebėjosi pilies prabanga. O vakare valdovo laukė dar viena to meto naujovė – spalvotieji fontanai. Tad po šventės įvykiai klostėsi štai taip: nustebintas ministrą supančios aplinkos, Jo Didenybė susirūpino: kodėl turtingiau nei pas karalių? Iš kokių pinigų visa tai? Ir... dėl viso pikto pasodino poną Fuke į kalėjimą. Jame eksministras ir praleido visus likusius, dar šešiolika, gyvenimo metų.
 
Daug vandens nuo tada pratekėjo. Bet istorija vis dar mus moko. Ir, jei nekreiptume dėmesio į vieną puskvaišę damą, kuri tinklalapiams užsimoka už tai, kad jie aprašytų kiekvieną jos nupirktą rankinę, labiausia pasvarstymams tiks mylimas feisbukas.
 

Ar pastebite, kad iš feisbuko dingo foto (išskyrus, kai kurių merų puslapius) su prabangiais automobiliais? Dvi priežastys: a) nelabai yra kuo girtis, nes kaimynas dar geresnę turi; b) kuklesni tapome. Nes automobilis – jau ne prabanga. Temą galėtume plėtoti iki begalybės. Tad pastebėjimų – prieš tą fb užmirštant – vos vienas kitas. Tyrimai rodo, kad išskirtinės moteriškos rankinės (kaip ir poilsinės kelionės į egzotiškus kraštus) eilinius, t.y. mažiau turtingus skaitytojus, erzina: sukelia diskomfortą ir primena apie nelabai nusisekusį jų pačių gyvenimą. Ir kuo blogiau skaitytojas ar nuotraukų feisbuke vartytojas jaučiasi, tuo geriau jaučiasi sadistas-rašytojas. Nebūtinai tai yra bloga ar kritikuotina: turbūt ir jūs su pasimėgavimu skaitote pono A.Užkalnio pastebėjimus? Noriu pranešti: visi tie ant Andriaus pykstantys ir negražiai jį vadinantys tik vieną jausmą tejaučia – pavydą. Bet, žinoma, neprisipažins. O reikėtų: išsilaisvintų iš savo kiauto! Taptų linksmesni.
 
Apie feisbukinius kurortus. Ne viskas ir ten teisinga: jei imčiau revizuoti, paaiškėtų, kad trečdalis tų atostogomis fb besidžiaugiančių fotografavosi ne prie tų kotedžų, kuriuose nakvojo. Ir ne tuose restoranuose valgė, kurių omarus publikavo. (Tikiuosi, kad jus erzinančius rašytojus nuo „influencerių“ atskiriate). Dar detalė: jei visuotinei apžiūrai neįkeliate nei egzotiškos kelionės, nei prabangaus automobilio, nei omaro, dar nereiškia, kad su jumis viskas tvarkoj. Kad esate mums visiems Teisingo Gyvenimo Pavyzdys.
 
Neriu į nuo mūsų savaitraščio neatskiriamą sveikatos temą. Nepriekaištausiu dėl to, kad feisbuke nepadėkojote gydytojui. Gali būti, kad tokios padėkos jam ir nereikia. Bet graužiu save, kaip negalintis „ačiū“ pasakyti sunkią akimirką man labai pagelbėjusiam. Nežinomam Donorui. Šlovinu tuos, savo krauju besidalinančius žmones! Ir tikiu, kad tai nebuvo narcizai, kurie, Gerąjį Darbą atlikę, būtinai apie tą darbą pasauliui nori paskelbti: „Štai koks aš! Tai aš daviau jums kraujo!“ Tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių daro tai tyliai. O garsiai skelbiantys apie savo gerus darbus skęsta Puikybėje. Puikybė ir šiandien valdo. Ir gal pamiršome, kas tai?
 
Niekas nebežino, kas tada, prieš penkiolika šimtmečių, kai bažnyčios galva buvo popiežius Grigalius, sudarė tą septynių mirtinų nuodėmių sąrašą. Bet, matyt, protingos komisijos būta. Nes puikybės nuodėmę įvardijo pirmu numeriu, o visiems mums būdingą tingumą – kažkodėl tik septintuoju. Šiandien žodį „puikybė“ jau vargiai ir laikraštiniame kontekste besurasi. Jį pakeitė modifikuotos sąvokos: apie viršun užriestą nosį, kitų nuomonių ignoravimą, pasipūtimą ar narcisizmą. Bet esmė išliko. Štai ji: vienintelė mano nuomonė yra neginčijama; dar viena prieštara – tarp savęs vertinimo ir darbų, kuriuos iki to vertinimo pradžios dar turėtute nuveikti; juokinga ir kiek niekinga nuomonė: aš svarbus, nes manau, kad esu svarbus (čia taikoma ir tiems, kurie sako „aš esu svarbus, nes mane išrinko...). Ir t.t.
 
Čia, beje, buvo tik aptakios ir nedaug sakančios frazės. Bet kiekvienas protaujantis ras, kaip suasmeninti. Nes kiekvienas pažįsta po kokį garsų išsišokėlį, kuris triukšmingai apsiskelbęs, kad įkuria Savo restoraną, po to stengiasi, kad visi kuo greičiau tą restoraną pamirštų. Nes kiekvienais metais vis daugiau negabybių (?), pasiruošusių žengti ant „Eurovizijos“ scenos: tų, kurie iš anksto žino, kad didžiausias jų pasiekimas yra tas, jog parodys LRT. Bet neprisipažins. Nes puikybės ir pasipūtimo apimti bei išsilavinimo neturintys (čia – ne apie mokslą, čia – apie knygų skaitymą) jie nesugeba suvokti, jog maži darbai yra geriau nei neįgyvendinami užmojai. O mes kažkodėl neišdrįstam jiems paaiškinti, kad puikybė – tiesos ir šviesos trūkumas gyvenime. Todėl jie ir toliau dainuoja „Jei tau trisdešimt devYYni!“. Arba dar blogiau: skleidžia kliedesius apie sunkiai įsivaizduojamą Gerovės Valstybę.

 
Giluminių puikybės požymių nenagrinėsim. Bet dvi jos formas – mentalinę ir dvasinę – turite žinoti. Mentalinė remiasi pozicija „Aš žinau geriau nei tu“. O dvasinė puikybė: „Aš esu geresnis už tave“. Ir dar: protingos knygos teigia, kad po puikybės skraiste dažniausia slepiasi baimė. Baimė būti nemylimu. Atstumtu. Antrai kadencijai neperrinktu. Ir kritikos baimė – taip pat.
 
Visos čia pareikštos mintys yra diskutuotinos. Tačiau šiandieniams filosofams, ypač tiems, kurie, kaip keista bebūtų, vis dar važiuoja tartis su lukašenka (mažoji raidė pavardėje tepalieka), ir juokingojo „šeimų maršo“ dalyviams, anksčiau ar vėliau teks pripažinti: aukščiausias pasaulio postas jau užimtas. Ir tik kvailys savo suvokimą gali vadinti absoliučiu. Arba – narcizas.
 

Narcizo šiandien neįvardinsiu. Tepadaro tai kiekvienas, rašinį savanoriškai perskaitęs. Bet, kadangi nuolat kintančiame pasaulyje jau nesu tikras, ar visi tą gėlę ir jos istoriją pamena, trumpai dar ir priminsiu.
 
Narcizo ir Echonės meilės istoriją aštuntajame amžiuje prieš mūsų erą aprašė romėnų poetas Ovidas. Kuomet nimfą Echonę gražuolis Narcizas atstūmė, užsirūstinę dievai jį nubaudė: privertė pamilti savo paties atvaizdą vandenyje. Kaip dievai liepė, taip Narcizas ir padarė. Ir tik vėliau suvokė, kad naujasis jo meilės objektas-atspindys – negali atsakyti tuo pačiu. Todėl nusilpo bei pasimirė.
 
O gėlytė – toks amarilinių šeimos augalėlis – kažkodėl visuomet taip galvelę panarinusi, jog atrodo, kad tik į vandenį, kuriame pamerkta, ir težiūri. Ir todėl medicininės enciklopedijos tai įvardina, kaip dėl nuolatinio savęs lyginimo su kitais įgytą nevisavertiškumo jausmą. Arba puikybę.
Pradėkime to jausmo atsikratyti, darydami gerus darbus. Kai pirksite kavą, sumokėkite už dar vieną puodelį: tam, kuris tądien pinigų neturės. Pavėžėkite ką nors savo automobiliu. Arba užmokėkite už nedidelius senutės pirkinius „Maximoje“. Ačiū.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nugalėjo cholesterolio baubą

    Nugalėjo cholesterolio baubą

    Šios istorijos nebūtų, jei penkiasdešimtmetis uteniškis Andrius nebūtų šiek tiek linkęs į hipochondrij...
    Danutė Baliūnienė: pacientus pažįstame iš balso

    Danutė Baliūnienė: pacientus pažįstame iš balso

    Gegužės pradžioje grįžo tradiciniai Nusipelniusio Lietuvos gydytojo apdovanojimai. Tarp garbės ženklu apdovanotųjų – V&scaro...

    Budinti vaistinė


    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

    Sveika šeima


    Socialinių tinklų magija

    Keli mygtukų paspaudimai ir žiūrėk, ekrane galima pamatyti širdžiai mielą veidą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai laiškai nuo vienos šalies iki kitos nekeliauja kelis mėnesius, galima santykius palaikyti per atstumą. Ir nors socialiniai tinklai įneša į kasdienį gyvenimą nemažai naudos, kartu gali ir pa...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Moterų teisės vyrų politiniame žaidime

    Šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos siūbuoja ant lyno, nuo kurio nukritus nukentės pusė šalies populiacijos. Penki šalies teisėjai, iš kurių net keturi vyrai, pareiškė, kad 1973 m. abortus legalizavęs „Roe v. Wade“ Aukščiausiojo teismo sprendimas tikėtina, kad bus panaikintas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
    Henrikas Vaitiekūnas Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
    Henrikas Vaitiekūnas Cigarečių istorijos
    Biocheminė meilė
    Henrikas Vaitiekūnas Biocheminė meilė

    Naujas numeris