Atrodo, kad ir iki šios dienos neaišku, kodėl švedas-biologas taip nutarė pataisyti švedo astronomo sugalvotą temperatūros skaičiavimą. Aišku tik viena: jei būtų likusi pirminė skalė, tuomet – visiškai sveiki būdami – sakytumėm, jog normaliausia mūsų kūnų temperatūra yra... 63,4 laipsnio.
Bet yra atvirkščiai. Nes visos tos skalės – tik susitarimo dalykai. Ir ne susitarimų, o medicinos mokslų išdava yra skaičiai, kuriais remdamiesi daktarai nusprendžia, kuomet sergame, o kuomet dar ne.
 
Dabar sekundei atitrūkime nuo šio teksto ir pakreipkime mintį kitur. Gyvenime yra daug užmirštų arba negirdėtų dalykų, tad juos atradę galime puikiai praleisti laiką, skaitydami ir apie kėdę, stalą arba... apie karvę su veršeliu. Tema apie kūno temperatūrą iš pirmo žvilgsnio yra nuobodi. Tačiau ar žinote, kokia turi būti sveiko jūsų katino arba šuns temperatūra? Arba: kaip be termometro nustatyti oro temperatūrą, jei tįsai vasaros pievoje ir tik svirplio čirškimą girdi? Galima!
 
Štai, kaip su tuo svirpliu: reikia suskaičiuoti, kiek kartų per 8 sekundes jis sučirškė, pridėti dar penkis čirškesius ir gausite apytikrę aplink tvyrančio oro temperatūrą.
Daugiau apie svirplius nebebus: tik apie ligas, kūno karštį ir kaip jo atsikratyti. Vėl staigmena: medicininiais tyrimais garsi JAV Mayo klinika visai rimtai praneša, kad sunerimti dėl sveikatos reikėtų tik tuomet, kai kūno temperatūra pagal Celsijų peršoka 39,4 laipsnio. O iki tol – jokio dėmesio nekreipti. Tokią naujieną cituojantis delfi.lt jos nekritikuoja ir nekomentuoja. Bet, jei apie tokią temperatūrą pranešite šeimos daktarui, neabejoju: jis skubiai lieps skambinti į COVID-19 centrą.
 
Kitas šaltinis: D.Britanijos „The Independent“ skelbia, kad pati bjauriausia ir pavojingiausia sveikatai kūno temperatūra yra 37,2. Kai organizmas tarsi jau kovoja, bet ligai nugalėti jos dar per maža. Kaip iš tikrųjų yra? Kokia turėtų būti ta „normali“ kūno temperatūra? Apibendrintoji rekomendacija tokia: nuo 35,9 iki 37,2 laipsnio. Antra vertus, visi teisingi daktarai pataria temperatūros iki 38 laipsnių „nenumušinėti“. Nes gamtos padiktuotų niuansų yra tiek, kiek ir spalvų paletėje.
 
Pavyzdžiui: naujagimio temperatūra – 36,8. Šešių mėnesių kūdikio – jau 37,5. O pagyvenusių žmonių – tik 36,2. Vidutiniškai. Ryte pamatuota temperatūra visuomet bus mažesnė už vakarinę. Moterų kūno temperatūra maždaug 0,3 laipsnio aukštesnė, nei vyrų.
Ir kad nepamirščiau, ką žadėjau, – apie katės ir šuns kūno temperatūras: jei katytė sveika, jos temperatūra svyruos nuo 38 iki 39,5 laipsnio. Į veterinarą kreiptis reikia tik tuomet, jei viršys 40. Šuniukų kritinė riba – laipsniu mažesnė: jei per 39-nis, tai jau karščiavimas.
 
Įdomybė, kurią sunkoka patikrinti. Bet pabandyti galite. Moksliškai pripažinta, kad pagal nosies temperatūrą įmanoma atpažinti, ar žmogus meluoja. Tarptautinis leidinys „Journal of Investigative Psychology“ praneša, jog meluojant nosies temperatūra sumažėja, o kaktos vos ne laipsniu padidėja. Sako, kad metodas geriausia tinka, kuomet diskutuojama apie santuokinę neištikimybę.
 
Dabar dar turėčiau paaiškinti pavadinime paminėtą terminą. Subfebrilas yra temperatūra, dėl kurios dažniausia ir skundžiamės. T.y. kažkur tarp 37 ir 38 laipsnių. Ką su tokia daryti? Ogi nieko: laukti, kol pati nukris arba kol padidės. O dabar – vėl įdomybės: apie mūsų galimybių ribas su kūno temperatūromis kovojant.
 
Žinau, kad suprantate: kūno temperatūra dažnai priklauso ne tik nuo ligos, bet ir nuo aplinkos temperatūros. Štai ką pasaulis yra užfiksavęs: Kalifornijos Mirties slėnyje 1913-aisiais išmatuota iki šiol aukščiausia pasaulyje oro temperatūra – 56,7 laipsnio. Žemiausia – Antarktidoje 1983-aisiais: minus 89,2.
 
Medicinoje būta ligonių, patyrusių net 42 laipsnių kūno temperatūrą. Bet išgyveno retas. O štai apie švedų mergaitę, patyrusią vos 13-kos laipsnių kūno temperatūrą ir iki šios dienos išgyvenusią, – visi vadovėliai rašo. Nors oficialioji medicina teigia, kad mirtis ištiks kiekvieną, kurio temperatūra nukris iki 28, bet jūroje skendusios ir išgelbėtos septynmetės švedės temperatūra (darkart rašau tą skaičių: vos 13 laipsnių!) iki normalios pakilo per valandą. Gydytojai įdomiai tai aiškina amžiumi: girdi, jauno žmogaus smegenys nespėjo reikiamai sureaguoti į mirties signalą. Na, ir puiku!
 
Dabar jau metas imtis praktiškų reikalų. Nes ne visais daktarais pasitikintiems kai kuriems Lietuvos piliečiams nesvarbu, kad medikai pataria į sąlyginai nedidelius kūno temperatūros pakitimus dėmesio nekreipti: jie vis vien ima gydytis. Ir padaro klaidų. Štai keturios didžiosios.
 
Joks rimtas gydytojas nepatars temperatūros „numušinėti“ įsitrinant alkoholiu ar dar viena deficitine preke tapusiu spiritu: gresia nudegimai bei apsinuodijimai garais. Ir nelabai padeda. Antra: kai kas – teko girdėti – karščiuojantį organizmą murkdo į ledo šaltumo vonias. Ši klaida gresia kraujagyslių susitraukimu: įsivarysite dar vieną ligą. Trečia klaida susijusi su vaikais: jokiu būdu neduokite jiems aspirino: pakenksite ne tik jų kepenims, bet ir smegenims. Ir ketvirtoji: visi žino, kad temperatūrai pakilus reikia vartoti daug skysčių. Tačiau karšti gėrimai (ir karštas pienas taip pat) temperatūrą dar labiau pakels: reikia gerti šiltus skysčius. Ir nekarštas arbatas.
 
Aviečių arbata. Temperatūrą mažina ne pati uoga, o tos geltonos sėklytės joje. Tad turite suprasti, kad virtoje uogoje jos jau neteko apie 80 proc. gydomųjų galių.
Beveik negirdėtas temperatūros mažinimas... svogūnu. Supjaustytą itin mažais gabalėliais svogūną sumaišykite su ketčupu (arba majonezu) ir užsitepkite ant riekutės juodos duonos: pradėsite prakaituoti, o temperatūra ims kristi.
 
Dar du galimi receptai: medus, sumaišytas su česnaku ir ištirpintas (jei pasiseks ištirpinti) šiltame piene. Bet daug paprasčiau yra pasipjaustyti 150 g petražolių ir sumaišyti jas su puse stiklinės kefyro. Po pusvalandžio temperatūra nukris. Beje, ką begertumėte – bet kurias arbatas ar nuovirus – reikia gerti ne rečiau kaip kartą per 2-3 valandas.
 
Ir dar... dažnas temperatūrai pakilus bando kaitinti kojas. Galima, jei temperatūra neviršija 37,5. Jei viršija, veiksmas beprasmis. O jei kas nors čia pritrūko patarimo, kaip temperatūrą pakelti, prašom: suvalgę paprikos dar ir arterijas pravalysite!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!