Už rekordinius veiklos rezultatus –ministerijos padėka
 
„Ministerija kraujo donorystės ir kraujo transfuzijos klausimą vertina kaip svarbų ir būtiną savo veiklos dalį. Tai, kad šiandien susirinkote gilinti žinias, kaip racionaliai naudoti kraują, teisingai ir pagrįstai naudoti kraujo transfuzijas – nepaprastai svarbu. Linkiu, kad tai, ką išgirsite šiandien, taptų naujais praktinio darbo įpročiais“, – sveikatos apsaugos ministrės vardu konferencijos dalyvius sveikino viceministrė Jelena Čelutkienė. Naudodamasi proga ji NKC pasveikino ir su įspūdingu veiklos rezultatu – šiemet Lietuvoje yra surinkta rekordiškai daug kraujo. Tai, anot V.Čelutkienės, teisingai atliekamos komunikacijos užaugintas visuomenės sąmoningumas ir branda.
 
Viceministrė atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja kraujo komponentų apmokėjimo tvarka, skatinsianti racionalesnį ir labiau pagrįstą kraujo transfuzijų naudojimą.
 
„Perteklinis kraujo perpylimas yra susijęs su infekcinėmis ir imuninėmis komplikacijomis, todėl jis turi būti skiriamas tik tada, kai nėra kitos išeities koreguoti mažakraujystę – anemiją. Nauja apmokėjimo tvarka leis kraujo naudojimą labiau pagrįsti su klinikinėmis indikacijomis. Jis bus mažiau susijęs su subrangovo pajamomis“, – paaiškino J.Čelutkienė.
 
„Jau keletą metų iš eilės Lietuvoje surinkti kraujo kiekiai didėja. Šiemet Nacionaliniame kraujo centre surinkome beveik 77 tūkstančius donacijų. Lietuvoje – beveik 118 tūkstančių”, – rekordinius skaičius įvardijo D.Gutauskas.
 
„Visuomenė tampa vis labiau pilietiška ir geranoriška, populiarėja savanorystė ir aukojimas. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė, – davė startą diskusijai apie didesnį kraujo išsaugojimą centro vadovas. – Nuo 2021-ųjų eritrocitų suvartojimas gydymo įstaigose nuolat augo. 2024-aisias jis sudarė jau 110 500 maišelių. Vadinasi, Lietuvoje vienam tūkstančiui gyventojų buvo panaudoji 38 maišelių vienetai eritrocitų masės. Europos kraujo aljanso šalių narių vidurkis yra 30 vienetų tūkstančiui gyventojų. Kaimynai latviai ir estai sunaudoja 32 maišelius.“ D.Gutauskas išsakė lūkestį mūsų šalyje racionalizuoti kraujo komponentų naudojimą.


 
Rūpintis racionaliu kraujo naudojimu – dar prieš operaciją
 
LSMU Medicinos fakulteto dekanas, Lietuvos sveikatos universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas, pristatydamas Lietuvoje paplitusius kraujo transfuzijos ypatumus, praktikuojantiems medikams siuntė žinutę, kad racionaliai panaudoti kraują turėtume dar gerokai anksčiau nei ligoninės erdvėse.
 
Jis akcentavo, kad atvejais, kai pacientas kraujuoja, pagrindinis tikslas yra kraujavimo stabdymas, o ne kraujo komponentai. Pastarieji gali būti tik talkininkai kraujavimui sustabdyti. Čia esama ir mažų, tačiau efektyvių, nepelnytai pamirštų gudrybių. Tai – kalcis, vitaminas C. Pastarasis labai paplitęs paviršiniam, kapiliariniam kraujavimui stabdyti.
 
Dar vienas svarbus prof. A.Maco pranešimo akcentas – anemijos gydymo skatinimas. Mat kraujo perpylimu gydant mažakraujystę ne tik naudojami kraujo komponentų resursai, bet ir didinama komplikacijų rizika. Jis skatina specialistus apie paciento apsaugą pagalvoti anksčiau, nei šis atsiduria ant operacinės stalo.
 
Vis dėlto, anot jo, racionaliai naudoti kraujo komponentus padeda ne tik šeimos gydytojas ir jo atsakomybės, bet bendras visų supratimas bei paties paciento rūpestis savo sveikata.
 
Imsis konservuoto kraujo gamybos
 

LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojas prof. dr. Arūnas Gelmanas pristatė Lietuvoje netrukus turėsiančią pasirodyti naujovę – konservuoto kraujo panaudojimo galimybę. Kaip aiškina profesorius, pagrindinė pažangesnio metodo – konservuoto kraujo – misija – greitas ir efektyvus kraujavimo sustabdymas. Taigi pastarasis ypač tinkamas karo metu sužeistiesiems – gausiam, masyviam naudojimui, kai žmogui kraujo reikia skubiai.

 
„Eritrocitų masė ar šaldyta kraujo plazma tėra tik kraujo dalis – kitaip tariant, nevisavertis kraujas. Be to, jį lašinant gali išsivystyti kraujo krešėjimo sutrikimas“, – apie įprastus kraujo komponentus kaba A.Gelmanas.
 
O kol kraujuojančiam pacientui suruošiami jam labiausiai tinkami kraujo produktai, tuoj pat atkurti netektą kraujo kiekį galima vadinamuoju „pilnu krauju“ – mat konservuotas kraujas turi ir krešėjimo faktorius, ir trombocitus.
„Iš šio kraujo tėra pašalinti leukocitai, kurie sukelia imunizaciją, taigi toks kraujas – artimiausias natūraliam žmogaus kraujui“, – paaiškina profesorius. Be to, pacientas, gavęs konservuoto kraujo, savojo netenka mažiau, jam neatsiranda kraujo krešėjimo sutrikimai.
 
Anot A.Gelmano, konservuotas kraujas plačiai naudojamas Amerikos, Skandinavijos šalių – Švedijos, Norvegijos – traumų centruose, o Lietuvoje dar tik skinasi kelią.
 
„Šių metų pavasarį dėl konservuoto kraujo panaudojimo išėjo ministro įsakymas, kuriuo remiantis būtų sukurtas aprašas – indikacijos jį pagaliau imti naudoti“, – sako A.Gelmanas akcentuodamas, kad Kraujo centras konservuoto kraujo gamybai rengiasi.
 
„Tam tereikia specialios įrangos – filtrų, kurių pirkimas jau vyksta“, – pasirengimą kalba profesorius.
 
Taigi pacientams, patyrusiems sunkią traumą, ir tiems, kuriems skubiai reikia daug kraujo, visų pirma bus imamas naudoti „pilnas“, t.y. konservuotas kraujas.
 
Žinios – iš užsienio ekspertų
 
Konferencija specialistams iš Lietuvos suteikė unikalią galimybę išgirsti naujienas apie transfuzijos saugos protokolų ir technologijų pažangą, keistis įžvalgomis ir gera praktika su geriausiais šios srities ekspertais. Informacinių pranešimų dėka neįkainojamų žinių žėrė būrys užsienio specialistų. Apie gerąją praktiką racionaliai naudojant kraujo komponentus sveikatos priežiūros įstaigoje pasakojo prof. dr. Agneta Wikman iš Švedijos, dr. Riin Kullaste iš Estijos, Tracy Johnston iš Anglijos bei dr. Maria Aurora Espinosa Fernandez iš Norvegijos.
 
Dr. Riin Kulaste pasidalino Estijos modeliu, kai pirma transfuzija atliekama panaudojant tik 1 eritrocitų maišelį ir stebint paciento būklę. Šią rekomendaciją estų gydytojai pradėjo įgyvendinti 2019 metais, ir 2024-iais 1 maišelio transfuzijos sudarė jau 53 proc. visų šalyje atliekamų transfuzijų. Lietuvoje pagal galiojantį protokolą vis dar panaudojami 2 eritrocitų maišeliai. NKC vadovas D.Gutauskas žada pradėti diskusiją su SAM dėl rekomendacijų pagal estų gerąją praktiką parengimo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!