Kas turi pasitikrinti?
Ankstyvosios storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje kviečiami dalyvauti 50–74 metų amžiaus žmonės (vyrai ir moterys). Jie turėtų 1 kartą kas 2 metus atlikti slapto kraujavimo išmatose testą, kurį skiria šeimos gydytojas.

---

 
60 dienų 
Gydytojams onkologams nerimą kelia skaičiai: per pirmąjį šių metų pusmetį kolonoskopinio ištyrimo pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą apsilankė perpus mažiau pacientų nei pernai per tą patį laikotarpį.
 

„Vasarą žmonėms rūpi atostogos, o ne sveikata. Tačiau mums, medikams, neramu. Girdime kalbas, jog artėja antra koronaviruso banga. Karantino metu  gydymo įstaigos nevykdė vėžio profilaktikos programų. Raginu visus pacientus, kurie turėjo apsilankyti gydymo įstaigoje ir atlikti tyrimus karantino laikotarpiu, tačiau dėl suprantamų priežasčių negalėjo to padaryti, nedelsti. Nežinome, kokia bus antra viruso banga, ar gydymo įstaigoms vėl reikės dirbti ypatingomis sąlygomis siekiant užtikrinti maksimalų pacientų  ir medicinos personalo saugumą. Vėžys gi neturi laikrodžio ir tikrai nelauks, kada jums bus tinkamiausias laikas pasitikrinti“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Endoskopinių tyrimų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.

 
Pagal sergamumą storosios žarnos vėžys yra trečioje vietoje. Kasmet diagnozuojama 1,6 tūkst. naujų atvejų. Tačiau pagal mirtingumo rodiklius ši liga yra antroje vietoje. „Tokius rezultatus galime sieti su vėlyva diagnostika. Šios programos tikslas nustatyti ikivėžines būkles, kuomet gydymo galimybės platesnės. Nustačius ketvirtos stadijos vėžį gydymas yra, tačiau jis ne toks efektyvus kaip pirmos ar antros stadijos atvejais. Be to, trunka gerokai ilgiau bei yra sudėtingesnis“, - sako I.Kildušienė.
Storosios žarnos vėžys yra ilgai besivystanti liga. Manoma, kad iki pirmų simptomų atsiradimo praeina dešimt metų. Deja, ankstyvos stadijos liga diagnozuojama tik 37 proc. pacientų. Nors išgyvenamumo rodikliai, susirgus storosios žarnos vėžiu, gerėja, Lietuvoje lieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką turi, kurios stadijos liga nustatoma. Jei pirmos ar antros, išgyvenamumas siekia 90 proc. Trečios – iki 60 proc. O diagnozavus ligą ketvirtos stadijos penkerių metų išgyvenamumas siekia tik 10 proc., statistika dalinasi Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas. Paklaustas, kaip greitai ši liga progresuoja ir koks pacientų delsimas laiko prasme yra pavojingas, gydytojas sako, jog, remiantis moksline literatūra, nuo diagnozuotos ligos pradžios saugus periodas yra iki 60 dienų. Per šį laiką liga neturėtų smarkiai progresuoti iki skaudžių pasekmių. Tačiau, anot dr. A.Dulsko, bet koks delsimas mažina galimybes gyventi visavertį gyvenimą.


Endoskopų džiovinimo ir laikymo spinta
 
Pasinaudoja ne visi
Ne vienerius metus skelbiama, jog Lietuvoje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau prognozuojama, jog po gero dešimtmečio būtent onkologinės ligos taps dominuojančiomis. Tačiau, gydytojai tvirtina, padėtis nėra be išeities. Mat tyrimai rodo, jog taikant efektyvią prevencinę programą mirčių skaičių galima sumažinti 30 proc. Bet, kaip sako dr. A.Dulskas, ne visi, kuriems reikėtų, pasinaudoja šia galimybe.
„Noriu pabrėžti, jog profilaktinė storosios žarnos vėžio programa visų pirma skirta sveikiems žmonėms, kurie neturi jokių sveikatos nusiskundimų. Kaip žinome, liga formuojasi ilgai, pirmų simptomų žmogus nejaučia. Jei jau pajunta simptomus, pavyzdžiui, vidurių pūtimą, jų užkietėjimas ar viduriavimą, svorio kritimą, kraujavimą, kurie tęsiasi ilgiau nei mėnesį, tokiais atvejais dažniausiai diagnozuojama trečios stadijos liga“, - sako dr. A.Dulskas.  
 

„Pastebėjome, jog per šį pusmetį ankstyvų vėžio stadijų operacijų skaičius sumažėjo dvidešimčia procentų. Šiuo metu dažnesnės operacijos, kai liga pažengusi - trečios stadijos. Vadinasi, nemaža dalis pacientų pateko į gydytojų rankas turėdami gana rimtų skundų. Dažnas jų pasakoja, jog simptomus pajuto dar karantino metu, tačiau nebuvo galimybių patekti pas gydytoją.  Šiems pacientams ne visada galima taikyti minimaliai invazyvias operacijas, kartais operacija baigiasi stomos suformavimu“, - teigia Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.

 
Nacionalinis vėžio institutas, pasak I.Kildušienės, ankstyvojoje storosios žarnos vėžio programoje dalyvauja nuo 2009 metų. „Buvome vieni pirmųjų, kurie pradėjo pagal ją tirti pacientus. Dabar esame susirūpinę, nes matome ženklų atliekamų kolonoskopijų skaičiaus sumažėjimą, palyginti su praėjusiais metais. Žinoma, tai susiję ir su buvusiu paskelbtu karantinu, tačiau net ir jam pasibaigus pastebime, jog žmonės vengia eiti pasitikrinti. Todėl skatiname pacientus atvykti. Ši programa - viena naudingiausių, nes storosios žarnos vėžys yra slaptos eigos. Pirmose stadijose žmogus nejaučia jokių simptomų. Šios ankstyvos diagnostinės programos pagrindinis tikslas - rasti ne vėžį, bet ikivėžinius pakitimus, kuriuos galime sėkmingai pašalinti atlikdami endoskopinį tyrimą“, - sako I.Kildušienė.
 
Pasak doc. dr. A.Dulsko, minėta programa tuo ir svarbi, kad galima sumažinti mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio, anksti aptikus ikivėžines formas. „Skaičiuojama, jog susirgimų dažnis šimtui tūkstančių gyventojų šalyje didesnis tarp vyresnių nei penkiasdešimt metų žmonių. Todėl yra šalių, kur ši programa taikoma nuo keturiasdešimt penkerių. Kaip jau minėta, laikas nuo gerybinės patologijos iki kol užauga kažkas negero – nuo penkerių iki dešimt metų. Todėl atsižvelgiant į tai, kuomet piktybinės patologijos išsivysto dažniausiai, logiška būtų, jog pirmuosius patikrinimus turėtume atlikti bent penkeriais metais anksčiau. Tikslas, kaip ir minėjau, rasti ikivėžinius pakitimus“, - sako  dr. A.Dulskas.


Intervencinės procedūros metu naudojamos vienkartinės priemonės.
 
Be pjūvio
Anot gydytojos I.Kildušienės, dažniausiai liga prasideda nuo polipų. Jų būna įvairių rūšių ir ne iš kiekvieno išsivysto vėžys: „Yra dalis vadinamųjų saugių polipų, kurių iki tam tikro dydžio šalinti nereikia. Tačiau didžiąją dalį šalinti reikia. Kuo didesnis polipas, tuo sudėtingiau tai padaryti. Dirbame su aukštos raiškos vaizdo endoskopinėmis sistemomis. Galime aptikti net labai ankstyvos stadijos patologiją. Tyrimo metu paimame gabalėlį audinio histologiniam tyrimui. Kolonoskopija – ypač tikslus ir naudingas tyrimas, kuris per gana trumpą laiką atskleidžia daug vertingos informacijos. Tai leidžia tiksliai planuoti tolesnį gydymą. Dar svarbu, jog labai mažus polipus galime pašalinti ir diagnostinio tyrimo metu. Tiesa, dėl kiekvieno atvejo sprendžiame individualiai.“
 
Jei liga pastebima laiku, tai yra ankstyvos stadijos, dažniausiai pacientui atliekama mažai invazyvi operacija. Daugeliu atveju po to neprireikia ir tolesnio sudėtingo gydymo vaistais. Pasaulyje iki 50 proc. visų storosios žarnos vėžio operacijų atliekama laparoskopiškai. Lietuvoje – apie 30-40 proc. „Kuo tai naudingiau pacientui? Pirmiausia pjūviai yra mažesni, nors operacijos apimtis tokia pat kaip atliekant atvirą pilvo operaciją. Kosmetiškai po mažai invazyvios operacijos viskas atrodo gražiau. Dar vienas svarbus momentas, kad pacientas trečią ar ketvirtą parą po operacijos dažniausiai išleidžiamas namo. O atliekant atvirą pilvo operaciją pacientai tik antrą trečią parą pradeda aktyviau vaikščioti, nes juos labai riboja skausmas. Taigi kuo didesnis pjūvis, tuo didesnis skausmas. Žinoma, dabar po tokių operacijų taikomos paciento ankstyvo atsigavimo gairės, bet po mažai invazyvios operacijos, kaip rodo tyrimai, greičiau atsigauna žarnynas, uždegiminiai rodikliai mažesni, o organizmo patiriamas stresas kur kas mažesnis. Minimaliai invazyvi chirurgija taikoma ankstyvos stadijos ligai gydyti, kai polipai ar augliai nėra dideli“, - sako dr. A.Dulskas.
 
Jei liga diagnozuojama anksti, gydymas vyksta paprasčiau ir rezultatai dažniausiai geresni. „Tačiau storosios žarnos vėžys, kaip minėjau, neturi specifinių simptomų, todėl yra tikras iššūkis nustatyti ankstyvos stadijos ligą. Labai svarbu, kad programoje sudalyvautų kuo daugiau žmonių. Jei nustatoma pirma stadija, galima darinį išpjauti endoskopiškai, tam nereikia atviros pilvo operacijos, papildomų vaistų vėliau. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus. Jei liga pažengusi, išplitusi taikomi įvairūs gydymo metodai: operacija, chemoterapija ar spindulinis gydymas“, - sako I.Kildušienė.

---

 
Apie tyrimą
Kolonoskopija - endoskopinis žarnyno tyrimas vyksta taikant intraveninę nejautrą. Jam pacientas turi ruoštis porą dienų: koreguoti mitybą, dieną prieš tyrimą gerti specialius vaistus, kurie sukelia viduriavimą. Atvykus į tyrimų centrą pacientui atliekamas tyrimas specialiu aparatu. Jei apžiūra atlikta kokybiškai ir nerandama patologijos, kontrolinio patikrinimo reikia atvykti tik po dešimties metų.

---

 
Ko bijo?
Storosios žarnos vėžio prevencijos programoje dalyvauja nemažai skirtingų sričių specialistų. Tačiau viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Jis kas dvejus metus pacientą siunčia atlikti slapto kraujavimo išmatose testą. Svarbu, kad šeimos gydytojas apie paciento negalavimus aiškiai žinotų.
 

„Prieš karantiną, vasario mėnesį, tyrimų pagal šią programą atlikome dvidešimt dviem procentais daugiau nei pernai. Tačiau po karantino, atnaujinę kontaktines konsultacijas, matome, kad šio tyrimo apimtys sumažėjo keturiasdešimt penkiais procentais. Guodžia tai, kad palyginę liepos mėnesio duomenis stebime, kad tyrimų skaičius po truputį grįžta į prieškarantininius laikus“, - sako Vilniaus miesto Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė.

 
Pasiteiravus, ar tokias pat tendencijas pastebi ir gydytojai atliekantys kolonoskopijos tyrimus, I.Kildušienė sako, jog kol kas, deja, ne. Šeimos gydytojos teigimu, žmonių nenoras tirtis pagal šią programą susijęs su keliais momentais. „Vienas jų – dabartinė epidemiologinė situacija. Skelbiama, jog auga naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius. Natūralu, žmonės baiminasi, todėl vengia gydymo įstaigų. Tačiau kaip gydytoja raginčiau nebijoti ir atvykti pasitikrinti. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose laikomasi visų apsaugos reikalavimų. Tyrimui užsiregistruoti paprasta – jį užsakyti gali ir slaugytoja. Kitas momentas – pats tyrimo atlikimas. Jo žmonės vis dar vengia ir net gėdijasi. Tačiau tai, mano nuomone, yra per menka priežastis rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe. Beje, baiminamasi ne tik kolonoskopijos tyrimo, bet ir pačios diagnozės. Tačiau ir šiuo atveju galiu nuraminti, jog visus pacientus, kaip pasiruošti šiam tyrimui, apmoko slaugytojos. O diagnozė nėra mirties nuosprendis. Šiandien taikome pažangų gydymą ir anksti diagnozavus ligą turime gerus rezultatus“, - sako I.Bingelytė.
 
Kolegei pritaria ir I.Kildušienė bei tikina, jog šiuo nelengvu laikotarpiu medikai stengiasi dirbti itin saugiai, kad pacientai būtų maksimaliai apsaugoti. „Visi mūsų onkologiniai pacientai yra priskiriami rizikos grupei. Todėl jų saugumas mums yra prioritetas. Pacientus, kurie dar abejoja, ar verta dėl saugumo atvykti pasitikrinti, raginčiau nedelsti, net jei nejaučiate jokių simptomų. Nes vėžys nelauks. Kartais pasitaiko sutapimų, kai pacientas sakosi kažką negero jaučiantis ir jam nustatomas ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys. Bet, kaip ir minėjau, tai – atsitiktinumas. Vienintelis būdas ligą rasti anksti – kas dvejus metus atlikti slapto kraujavimo išmatose testą“, - sako I.Kildušienė.


Endoskopas po procedūros plaunamas  lanksčių endoskopų plovimo ir dezinfekavimo mašinoje.

Nepastebi simptomų
Chirurgas doc. dr. A.Dulskas teigia pastebintis ir tai, jog net ir pajutę pirmus simptomus žmonės dažnai į juos neatkreipia dėmesio. „Tokius simptomus kaip pasikeitęs tuštinimasis mėnesį ar du, kai viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, ar pilvo pūtimą, pakraujavimą dažnas nurašo kitoms bėdoms. Jei ima kristi svoris, dažniausiai sakoma, kad tiesiog pradėjo sportuoti. Todėl raginu atkreipti dėmesį į naujai atsirandančius simptomus ir jei jie trunka tris keturias savaites nedelsiant išsitirti“, - sako dr. A.Dulskas.
 
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos duomenimis, šioje gydymo įstaigoje pagal ankstyvąją storosios žarnos vėžio programą per metus ištiriama 6 tūkst. pacientų. 6 proc. jų slapto kraujavimo testas būna teigiamas, tačiau iš jų tik 4 proc. diagnozuojama onkologinė liga.
„Jei testas teigiamas, dar nereiškia, jog jums vėžys. Tai rodo, jog jums reikia atlikti kolonoskopijos tyrimą. Testas gali būti teigiamas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl kraujavimo žarnyne, hemorojaus, įplėšų, lėtinės ar ūminės žarnyno ligos. Kartais jis gali būti teigiamas ir dėl kraujavimo burnos ertmėje ar skrandyje. Prieš kolonoskopijos tyrimą pacientams rekomenduojame nevartoti priešuždegiminių vaistų, aspirino. Taip pat vengti žvakučių ir vidurius laisvinančių vaistų bei dvi dienas iki tyrimo nevalgyti raudonos mėsos“, - sako I.Bingelytė.