Nuolat krito hemoglobinas
„Nuo gimimo daug sirgau, – prisimena šiemet trisdešimt penktąjį gimtadienį atšventusi moteris, – nuolatos buvo infekcijos, peršalimai. Kai buvau aštuonerių metų, gydytojai diagnozavo idiopatinę trombocitopeninę purpurą – ligą, kai trombocitų kiekis kraujyje gerokai sumažėja. Mano būklė kasmet tik blogėjo.“
 
Mergaitė kone apsigyveno ligoninėse, praleido daug pamokų, kentėjo ne tik mokslai, bet ir bendravimas: ji neturėjo daug draugų ir net prarado bendrą kalbą su seserimis. Kai jai buvo vienuolika, hemoglobinas pradėjo kristi kritiškai. „Mokytojai nuolat kreipdavo dėmesį į mano išvaizdą, – pasakoja Veronika, – ir klausinėdavo: „Kodėl tu tokia išbalus?“ Visą laiką jaučiausi blogai, dažnai iš nosies bėgdavo kraujas. Kiekvieną dieną būklė buvo panaši į apalpimą: galvos svaigimas, silpnumas.“
 
Nepaisant visų sunkumų, ji ir toliau lankė mokyklą ir net užsiėmė kūno kultūra, nes nei Veronika, nei jos šeima dar nežinojo, kad jos būklė – tai rimta liga.
 
Persodino kaulų čiulpus
Tais pačiais metais jai buvo atliktas kaulų čiulpų ląstelių tyrimas. „Po kelių punkcijų gydytojai nustatė naują diagnozę – aplastinė anemija, – prisiminusi procedūras, suraukia nosį Veronika. – Teko pradėti mokytis iš namų, beveik visą vasarą praleidau ligoninėje, man perpylinėjo kraują, tabletes gėriau saujomis. Perpylus kraują, hemoglobino lyg padidėdavo, bet netrukus vėl sumažėdavo.“
 
Galų gale Veronikos gydytojas tėvams pasakė, kad reikia ieškoti donoro ir atlikti kaulų čiulpų transplantaciją. Pirmiausia gydytojai paėmė tyrimus iš mergaitės artimųjų, ir tik jaunesnės sesutės (jai tuo metu buvo apie 12 metų) kaulų čiulpų medžiaga tiko šiai transplantacijai. „Negaliu pasakyti, kad Kristutė labai norėjo tapti mano donore, – neslepia moteris. – Bet neturėjome didelio pasirinkimo, todėl tėvai ją ilgainiui įkalbėjo.“
 
Kone visą vaikystę praleidusi ligoninėse, Veronika prisimena visokių akimirkų. „Būdavo, kad verkdavau, galvodama, jog viskas blogai. Bandžiau įveikti šią būseną, mąstydama pozityviai, arba skambindavau mamai, kad ji paguostų. Mamos žodžiai suteikdavo šiek tiek jėgų.“
 
Sesuo išgelbėjo gyvybę, bet...
Operacija praėjo sėkmingai, Veronika nustojo būti blyški ir silpna, vėl pradėjo lankyti mokyklą, tačiau kurį laiką turėjo paisyti apribojimų: jai negalima buvo degintis saulėje, privalėjo laikytis tam tikros dietos. Pašlijo ir santykiai su sesute. „Panašu, ją pernelyg išgąsdino operacija, – liūdnai konstatuoja Veronika, – ir nors tėvai mus vedžiojo pas psichologą, ji greičiausiai susiejo tas kančias su manimi. Pradėjo manimi nepasitikėti, vengė manęs. Vėliau, kai užaugome, mūsų ir taip susilpnėjęs ryšys galutinai nutrūko. Susitinkame apsilankydamos pas tėvus, pasisveikiname ir tiek.“
 
Tačiau pašnekovė linkusi šiuos nesklandumus priimti su didele dalimi fatalizmo. „Žinote, – atvirai prisipažįsta ji. – Juk jei ne Kristė, tikriausiai būčiau mirusi. O dabar esu gyva, galiu padėti tėvams, galiu padėti jai. Tiesiog sumokėjau štai tokią kainą: santykiais su seserimi.“

---

 
Specialisto interviu
VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulys:

- Mažakraujystė dažnai vadinama liga. Bet kokiais atvejais ji būna tiesiog kitos ligos simptomu?
- Jau pats žodis „mažakraujystė“ pasako, kad žmogaus organizme yra mažai kraujo. Tai būklė, kai dėl tam tikrų priežasčių pradeda mažėti raudonųjų kraujo ląstelių – eritrocitų. Kaip žinia, 30 proc. eritrocito ląstelės sudaro baltymas hemoglobinas, išnešiojantis deguonį po visą organizmą.
Mažakraujystės – anemijos – gali būti ir liga, ir tam tikras kitos ligos simptomas. Ji atsiranda dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai dėl to, kad trūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų. Iš mikroelementų dažniausi – geležies ar folio rūgšties stygius. Gali būti taip, kad kaulų čiulpai dėl tam tikrų kraujo ligų tiesiog negamina kraujo ląstelių. Mažakraujystę gali sukelti įvairios imuninės, uždegiminės, skrandžio ar žarnyno ligos.
Su anemija, kaip būkle, susiduria bene trečdalis pasaulio gyventojų. Įsivaizduokime visus Indijos ir Kinijos gyventojus, kartu paėmus. Ir apie 60 proc. šių žmonių turės anemiją dėl geležies deficito.
 
- Iš kokių požymių ją galime atpažinti?
- Kai trūksta hemoglobino, simptomai būna panašūs į tuos, kurie esti trūkstant deguonies. Tai bendras silpnumas, nuovargis, pacientams sunku susikoncentruoti, jie išblykšta, skundžiasi šąlančiomis kojomis ir rankomis, jiems tankėja pulsas (dažniau daužosi širdis), atsiranda tachikardija. Kai kam gali skaudėti liežuvį, gali prasidėti jo uždegimas. Yra dar toks simptomas kaip neramių kojų sindromas. Na, ir įvairūs egzotiniai, tokie kaip noras valgyti keistus dalykus, tarkim, smėlį ar ledus.
Pirmieji mažakraujystę pastebi šeimos gydytojai. Tereikia tiesiog paimti bendrą kraujo tyrimą ir pažiūrėti jame hemoglobino koncentraciją. Jei ji sumažėjusi – faktas, jau mažakraujystė. Tada kitas žingsnis – sužinoti, kokia būtent. Tą gali parodyti daugybė tyrimų: nustatyti geležies koncentraciją organizme, vitaminus, kitus mikroelementus. Be abejo, dažniausiai pradedame nuo geležies, o kai atmetamos visos dažniausios priežastys, likę 5-10 proc. pacientų siunčiami pas gydytoją hematologą nuodugnesniam aiškinimuisi.
 
- Ar gali pakoreguoti hemoglobino kiekį kraujyje vien mitybos koregavimas? Kokiais atvejais to pakanka, o kokiais – jau ne? Beje, kokią įtaką mažakraujystei daro vegetarizmas, veganizmas ar įvairios kardinalios dietos?
- Tai, ką valgome, svarbu. Kaip ir kiek tos geležies gauname, nuo to priklauso mūsų kraujas. Dažnai konsultuoju vegetarus, ir sakau jiems: mėsos valgyti neprivaloma, kad turėtumėte normalų kraują ir normalų hemoglobiną. Vegetarai gali puikiai užtikrinti normalias geležies atsargas, tik turės atlikti daug sunkesnį darbą nei tie, kurie mėsą valgo. Yra augalinių produktų, kurie turi daug geležies: pupinių šeima, riešutai, džiovinti vaisiai, smaližiams – juodas šokoladas. Normalų kraują galima užtikrinti paįvairinus mitybą. Ir atvirkščiai, jei visiškai išjungsime šiuos produktus ir nevalgysime mėsos, tuomet be abejo prasidės geležies stygius. 
Vien maistu išgydyti galima nebent lengvus mažakraujystės atvejus. Bet dažniausiai jei jau hemoglobinas pradeda kaip reikiant važiuoti į apačią, atkurti jį vien tik maistu yra sunku. Kur kas lengvesnis kelias – išgerti tabletę, kurioje yra koncentruotos geležies.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!