Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

Greta Vanagienė
2020-09-21
VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusologas, nei infektologas, jo specialybės žinios yra itin reikalingos kovai su pandemija. Mat gydant onkologines kraujo ligas pacientų imunitetas yra tiesiog sunaikinamas, todėl juos kamuoja ypač retos virusinės ligos.
Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“
„Kada išsikapstysime iš pandemijos, priklausys ir nuo to, kiek mūsų vakcinuosis. Jei bijosime, priešinsimės - ši liga niekur nedings, taip ir vilksis toliau“, - sako gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas.

- Kraujo ligos dažnai apibūdinamos kaip itin agresyvios. Toks, matyt, ir jų gydymas?
- Taip, joms gydyti taikoma ultra aukštų dozių chemoterapija, o chirurgijai vietos beveik nėra. Kaip onkologijoje išgydyti žmogų su išplitusiu naviku be operacijos - menka galimybė, taip hematologijoje neapsieinama be chemoterapijos. Tiesa, kai kuriais atvejais galima taikyti spindulinę terapiją.
Negydant ūminės leukemijos, išgyvenamumas yra savaitės ar net dienos, todėl tokių ligų vadinti neagresyviomis negalime. Agresyviai jas ir gydome. Deja, dėl to kyla ir žymiai sunkesnių komplikacijų. Vis dėlto pasiekiama ir remisijos. Taip pat plačiai taikome ir imunoterapiją.
 
- Šią savaitę minėsime Tarptautinę lėtinės mieloleukemijos žinomumo dieną. Kuo ji skiriasi nuo kitų leukemijos formų?
- Žodis „lėtinė“ nusako klinikinį ligos požymį – ji vystosi lėtai. Deja, net ir taikant įvairaus stiprumo chemoterapiją vidutiniškas pacientų išgyvenamumas sergant šia liga – penkeri metai.
 

- Pacientai, pasiekę ligos remisiją, gali teigti įveikę vėžį? Ar vis dėlto onkologinės ligos tik „užmigdomos“?
- Neturime absoliutaus jautrumo tyrimų, kurie galėtų parodyti, liko nors viena navikinė ląstelė ar ne. Tiesa, jei kalbėtume apie jau minėtą mieloleukemiją, ją gydant yra taikomas ypač jautrus tyrimas, galintis nustatyti vieną ląstelę iš milijono. Deja, kaulų čiulpuose ląstelių yra milijardai. Daugiausiai, ką galime pasakyti, - kad yra pasiekta remisija. Tam tikrų ligų atveju, jei remisija tęsiasi pakankamai ilgai, tikimybė, kad liga sugrįš, yra labai maža. Kai nematome jokių ligos požymių, o remisija tęsiasi pakankamai ilgai, naudojame terminą „pilna remisija“, kuri gali reikšti, jog pacientas „praktiškai pasveikęs“. Vadinasi, devyniasdešimt penki procentai, kad liga nebeatsinaujins.
 
- Viename interviu sakėte, kad dirbant hematologu nuobodžiauti neteka. Pagal čia atsirandančias gydymo naujoves suprantu, kad hematologijos mokslas plėtojamas kosminiu greičiu.
- Kai rinkausi specialybę, mano pagrindinis kriterijus - kad būtų įdomu ir gausu informacijos. Neklydau. Vis dėlto hematologija iš visų sričių ne tik įdomiausia, bet ir sudėtingiausia. Inovacijų ir informacijos kiekis čia yra neįtikėtinas. Kasmet atsiranda nauji preparatai ir gydymo metodai. Nebeužtenka žmogaus galimybių, kad sugebėtume aprėpti tiek informacijos ir pasiektume aukštą ekspertizės lygį. Norint sekti visas naujienas reikalinga specializacija, taigi visi baigiantys rezidentūrą pasirenkame ekspertizės sritį. Esant reikalui galime vienas kitu remtis ir bendradarbiauti. Priimdami sprendimus dėl paciento gydymo tariamės kolegialiai – vyksta patirties, žinių ir entuziazmo sintezė.
 
- Esate dažnai kalbinamas dėl pandeminės situacijos pasaulyje. Veikiausiai, kaip pats teigėte, dėl itin plačiai apimančių savo specialybės žinių? Kaip hematologija susijusi su virusais? 
- Hematologija susijusi su ypač intensyviu gydymu: naikindami kraujo navikus, naikiname ir imuninę sistemą, todėl pacientai serga įvairiomis ir retomis infekcinėmis ligomis. Taigi hematologai turi didelę patirtį jas gydant – tai tiesiog mūsų kasdienio darbo dalis.
Be to, nuo pat pradžių hematologai Santaros klinikose aktyviai įsijungė į pandemijos suvaldymą. Prisidėjome prie klinikinių tyrimų organizavimo. Aš, ir kaip gydytojas, ir kaip profesinės sąjungos vadovas, dalyvauju Vyriausybės darbo grupėje, susijusioje su COVID-19 valdymu.
 
- Kadangi esate Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, tikriausiai žinote ir visas medikų godas. Dirbti pandemijos metu – nemenkas iššūkis, bet ir padėkų už atsidavimą kaip niekad daug...
- Darbuotojų problematika man puikiai žinoma. Profesinių sąjungų tikslas - ne kelti batalijas, bet ieškoti konstruktyvių sprendimų. Viską stengiamės išspręsti diskusijų keliu.
Pandemija visų pirma mums užkrovė didžiulį darbų krūvį. Informacija, susijusi su koronavirusu, keičiasi ne dienom, o valandom. Jei medikas vadovaujasi dviejų dienų senumo informacija, gali save laikyti atsilikusiu. Tai mums kelia didžiulę įtampą: privalome sekti informaciją, daug skaityti, domėtis kiekvienu padarytu žingsniu. O kur dar tiesioginis darbas, kurio negalime apleisti. Nors dirbame šimtas dvidešimčia procentų, pacientams jaučiamės įsiskolinę.
 

- Sakėte tikįs, kad tai yra paskutinis pusmetis su virusu iki vakcinos atėjimo. Panašu, efektyvi vakcina jau tikrai ne už kalnų. Ar tai reiškia pasaulis vėl galės grįžti į įprastą gyvenimą?
- Priklausys, nuo to, kiek mūsų vakcinuosis. Jei bijosime, priešinsimės, ši liga niekur nedings, taip ir vilksis toliau. Vis dėlto, kad vakciną turėsime po pusmečio - labiau optimistinis scenarijus, garantijų duoti niekas negali.
 
- Na, ir pabaigai labiau filosofinis klausimas - kalbama, kad pasaulis po pandemijos jau niekada nebebus toks, koks buvo. Ką manote jūs?
- Žmonės iš esmės panašūs. Mūsų instinktai neevoliucionuoja. Įveikę pandemiją ir vėl būsime tokie pat. Smalsumas ir meilė veda į priekį. Žmonės grįš į senas vėžias. Jei ko nors iš pandemijos ir išmoksime, tai pozityvumo. Jautrumo, susikaupimo, bendruomeniškumo. Tikiuosi iš krizės išsinešime tik šią gerąją patirtį.

 
Dosjė

1999 m. baigė Kauno medicinos universiteto gydomosios medicinos studijas
2004 m. Kauno medicinos universitete įgijo gydytojo hematologo kvalifikaciją
Nuo 2004 m. dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Kaulų čiulpų transplantacijos srityje
Nuo 2005 m Vilniaus universiteto lektorius
2011 m apginta daktaro disertacija „Plazminių ląstelių imunofenotipinės analizės reikšmė vertinant mielominės ligos riziką ir atsaką į gydymą“
2012 – 2017 m. Autologinių kamieninių kraujodaros transplantacijų skyriaus vedėjas
2015 m. Santaros klinikų amiloidozės centro steigėjas, vadovas
Nuo 2016 m. Šiaurės šalių mielominės ligos tyrimų (angl. NMSG) grupės valdybos narys
Nuo 2017 m. Imunosupresuotųjų specializuotos pagalbos skyriaus vedėjas
Nuo 2018 m. Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos medikų forumo pirmininkas
Nuo 2020 m. Vilniaus universiteto docentas


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    COVID-19 pandemija turėjo įtakos privatumo pokyčiams vaistinėje

    COVID-19 pandemija turėjo įtakos privatumo pokyčiams vaistinėje

    Saugaus atstumo laikymasis viešose vietose – viena svarbių apsaugos nuo koronaviruso priemonių. „Eurovaistinės&...
    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...

    Sveika šeima


    Vaikų kalbos priešas - stresas

    Spalį minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena, ta proga, logopedė Dianos Jazukevičienė ragina tėvus atkreipti dėmesį į tai, kaip kalba ikimokyklinio amžiaus vaikai. Tam tikri kalbos ypatumai anksti išduoda, kad vaikas pradės mikčioti.

    Sveikatos horoskopas


    Spalio 12 - 18 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Moldova seksualiniu švietimu nustebino Europą

    Moldovos Respublikoje atliktas precedento neturintis darbas, siekiant užtikrinti, kad paaugliai būtų tinkamai šviečiami seksualiniais klausimais, galėtų naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Priešinimo ir skaldymo valdysena
    Algirdas Klimaitis Priešinimo ir skaldymo valdysena
    Už bausmę – į rožinę kamerą!
    Henrikas Vaitiekūnas Už bausmę – į rožinę kamerą!
    Kiek vorų jau suvalgėte?
    Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica