Vaikų hematologė – apie dovanojamą į gyvenimą bilietą

Aigustė Tavoraitė
2018-09-13
„Laikui bėgant suvoki, kad didžiausia vertybė daryti tai, kas patinka. Kai tave „veža“, neskaičiuoji ir darbo valandų. Nėra taip, kad ateina penkta ar šešta valanda ir užveri duris. Kai darbą nori atlikti gerai, laikas pradingsta“, – įsitikinusi VUL Santaros klinikų kolektyvo Metų gydytoja išrinkta Vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytoja, Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkė dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė (44 m.).
Vaikų hematologė – apie dovanojamą į gyvenimą bilietą
„Kai pavyksta išplėšti pacientą iš tokios ligos gniaužtų, aplanko didelis pasitenkinimas. Taip su visa komanda dirbdamas nueini ilgą kelią ir tarsi padovanoji bilietą į gyvenimą“, - sako dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė.

- Sparčiai besikeičiančios medicinos technologijos jau leidžia atšaukti skaudų nuosprendį kraujo vėžiu susirgusiam vaikui?
Tai bet kuriuo atveju baisi diagnozė ir niekada negali turėti tikslios prognozės. Tačiau situacija pasikeitė, tai tikrai nebėra nuosprendis. Aštuoniasdešimt-aštuoniasdešimt penki procentai vaikų, susirgusių ūmine limfoblastine leukemija, pasveiksta. Ir šie procentai gali būti kaip tam tikras šviesulys. Aišku, negali tėveliams drąsiai žadėti, kad jų vaikas pasveiks... Yra ir tokių retų sričių, kur gydytojai, mokslininkai išties nežino, kaip pagerinti išgyvenamumą. Be to, dabar dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikas yra atsparus gydymui. Ir tai galbūt būtų galima labiau sieti su pasikeitusia aplinka, mityba, gyvenimo būdu. Kita vertus, išaugęs tokių pacientų išgyvenamumas didina susidomėjimą, kokie auga šie vaikai – ar tokie patys fizine, psichine prasme, kaip jiems pagelbėti.
 
- Galimybe padėti tokiems vaikams dar skiriamės nuo užsienio valstybių? 

Mūsų gydymas yra europinio lygmens ir vaikams visiškai kompensuojamas, esant poreikiui galime pacientus siųsti į specializuotus referentinius centrus. Galbūt kartais, kai jau išsekusios standartinės gydymo priemonės, norėtųsi sudalyvauti kokiame klinikiniame tyrime, kurių pagalba ieškoma naujų vaistų ar gydymo metodų. Šiaip tikrai turime daug, kuo gali didžiuotis pacientai ir mes patys. Nepalyginsi su tais laikais, kai laukdavom labdaros, vaistų iš Vokietijos...
 
- Jūsų specializacija – krešėjimo ligos. Kaip suprantu, kai tik pradėjote dirbti šioje srityje daug ką teko pradėti beveik nuo nulio...
Hemofilija, trombozės – tai retos ligos ir jas būtina išmanyti, nes gydymas yra be galo brangus. Visgi iš pradžių ši sritis neatrodė labai patraukli, tiesiog taip susiklostė. Dabar esu dėkinga savo mokytojai profesorei Linai Ragelienei, kuri mane stumtelėjo į šią sritį, kur tikrai reikėjo įvesti tvarką. Ėjome žingsnis po žingsnio, pradedant nuo pacientų sergamumo hemofilija, stengiantis juos edukuoti, nes šie gyveno nusivylę – liga sunkiai gydoma, vaistai brangūs, ribojami. Bet per gerą dešimtmetį pavyko viską sutvarkyti, sukurti hemofilija sergančių ligonių registrą. Taip pat reikėjo įtikinti valdžios institucijas, kad jie leistų šiuolaikiškai gydyti pacientus, kurie anksčiau be tokio gydymo tapdavo neįgalūs. Šiuo metu mes turime viską, ko reikia hemofilija sergantiems ligoniams gydyti. Tik apsunkina ligonių kasų apribojimas, kad vienu metu pacientams galima išrašyti ne daugiau nei dešimt dozių, tai yra tik dviem su puse savaitėms. Gerai, kad e.receptas kiek palengvina situaciją.
 
- Medikai skundžiasi, kad popierizmas užgožia bendravimą su pacientu.
Kartais išties pagalvoji, ar tikrai tiek laiko reikėjo mokytis, kad turėčiau daryti tyrimo užsakymą... Pagalbą galime suteikti gerą, mūsų gydytojai nuostabūs, bet kuo bene labiausiai skiriamės nuo užsienio – medikas šiandien turi atlikti labai daug nemedicininio darbo: logistikos, administravimo. Norėčiau dirbti tik gydytojo darbą, turėti laiko pacientui, kad jį galėčiau ir paguosti, tai itin svarbu onkologine liga sergančiajam. O ne tik paaiškinti, kas jam yra ir pasakyti, kad šiandien daugiau neturiu laiko, nes kitas pacientas jau laukia už durų. Ir būna juokinga, kai ministrai pareiškia, jog jei dabar tiek ir tiek nepriėmei ligonių, tą turėsi padaryti vėliau. Ir dar baudomis grasina. O juk kiekviena situacija skirtinga – vieną dieną gali turėti sudėtingiausią ligonį, kitą – priimti dešimt paprastų. Pasigendi ir geresnio darbo organizavimo. Kai esi atsakingas už pacientą, norėtųsi prireikus paspausti mygtuką ir pasakyti, kad man, pavyzdžiui, reikia kardiologo ir jis ateitų. Dabar gi ieškai jo telefonu, nėra, skambini dar po valandos...
 

- Skaudina tai, kad norint užsiimti moksline veikla tenka aukoti laisvalaikį?
Norėtųsi, ypač kai mokslas žengia į priekį tokiu greičiu, kad akademinė, mokslinė veikla būtų lygiavertė klinikinei. Tai yra neatsiejama norint kritiškai interpretuoti naujus gydymo duomenis. Didžioji dalis gydytojų užsienyje pusę darbo laiko skiria tiek klinikinei, tiek mokslinei veiklai. Lietuvių gydytojams tam laiko lieka tik po darbo, tai nėra užskaitoma. Tai skaudi daugeliui gydytojų tema.
 
- Gavusi klinikų Metų gydytojos nominaciją kolegų buvote įvertinta ne tik už atsidavimą darbui ir didžiulę meilę vaikams, bet ir nepailstamai aplinkiniams spinduliuojamą gerą energiją. Iš kur semiatės to pozityvumo,ypač kai skyriuje neretai lydi slogi nuotaika?

Taip, su mirtimi susiduriame ir niekada nebus taip, jog prie to priprasime ar mokėsime tinkamai reaguoti. Bet sėkmingi atvejai nusveria liūdnus ir įkvepia. Tai, matyt, nulėmė ir profesijos pasirinkimą. Jei išgyvenamumo prognozės suaugusiųjų onkologijoje visgi yra daugiau pesimistinės, čia atėjusi rezidentūros metais pamačiau didžiulį medicinos šuolį, galimybes padėti. Pajutau, koks didelis pasitenkinimas aplanko, kai pavyksta pacientą išplėšti iš tokios ligos gniaužtų. Kai su visa komanda dirbdamas nueini ilgą kelią ir tarsi padovanoji bilietą į gyvenimą.
Kuo esi vyresnis, tuo labiau suvoki, kaip svarbu mėgautis tuo, ką veiki. Kol jaunas, galvoji, kad svarbiau pinigai. Nuo trisdešimties pradedi sverti, kad vienodai svarbūs abu dalykai. O galiausiai suvoki, kad didžiausia vertybė daryti tai, kas patinka. Kai tave „veža“, neskaičiuoji ir darbo valandų. Kai tai darbą nori atlikti gerai, laikas pradingsta.

 
Dosjė
1998 m. baigė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto gydomąją specialybę, 1999-2002 m. medicinos gydytojo ir bendrosios pediatrijos rezidentūras, 2003 m. – vaikų hematologijos rezidentūros studijas VU vaikų ligoninėje ir įgijo vaikų hematologo kvalifikaciją. Nuo 2004 m. dirbo vaikų hematologe Vilniaus Antakalnio poliklinikoje. 2006 m. vasario mėn. pradėjo dirbti Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre. 2013 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
Lietuvos vaikų hematologų draugijos pirmininkė, Lietuvos hematologų draugijos, Šiaurės šalių vaikų hematologų/onkologų draugijos narė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris