Vaikas nėra suaugusiojo kopija

Rūta Kerulytė
2020-01-20
Kasdien įvairias vaikų traumas ir sindromus matanti vaikų intensyviosios terapijos gydytoja rezidentė Odeta Bobelytė (30 m.) teigia, kad neįsivaizduoja savęs kur nors kitur. „Į vaiką žiūri kitaip. Iš kokios šeimos jis beateitų, koks jis bebūtų, vis tiek yra dar nesugadintas“, - akcentuoja medikė. Ji tikisi, kad skaudžių incidentų dėl aplaidumo pagaliau sumažės.
Vaikas nėra suaugusiojo kopija
„Vaikai serga kitaip nei suaugusieji. Dažnai tenka priminti, kad vaikas nėra maža suaugusiojo kopija. Turime daugiau diagnostikos iššūkių – mažasis pacientas pasakys tikrai ne viską“, - sako vaikų intensyviosios terapijos gydytoja rezidentė Odeta Bobelytė.

- Facebook socialiniame tinkle pasisakote sveikatos aktualijų temomis. Prie pareigybės aprašo Santaros klinikų puslapyje pažymite, kad jums rūpi gydytojų teisių gynimo klausimai... Aktyvumas medikui – būtina savybė? 
- Esu jaunųjų gydytojų asociacijos narė, priklausau ir Santaros klinikų gydytojų sąjungai. Daug nepolitikuoju, tačiau esu įsitikinusi: būti nepatenkintam labai lengva. Tačiau kalbėti ir ieškoti sprendimų imasi ne kiekvienas. Dažnai sakome: „labai bloga medicinos sistema“ arba „medikai blogai dirba“. Viską suabsoliutiname. Dėl to reikia gilintis, pamatyti konkrečias bėdas ir jas spręsti. Stengiuosi bandyti kalbėti, kelti klausimus ir diskusijas. Manau, garsiai kalbėti apie, pavyzdžiui, pediatrijos temas ir problemas, šviesti visuomenę, yra mano, kaip medikės, pareiga. Kartais pagauna įkvėpimas ir parašau ką nors apie negeroves ar aktualijas. Viena didžiausių Lietuvos problemų – rezidentų statusas. Nors turime savo licenciją, tuo pačiu ir mokomės, bet būna ir nemažai nereikalingo popierizmo. Rezidentūra turi būti tobulesnė. Juk rezidentai irgi žmonės, jie po darbų keliauja pas savo šeimas. Tad darbus reikėtų apgalvotai paskirstyti, o ne užkrauti ir perkrauti.
 
- Kuo jus sužavėjo intensyvioji terapija?
- Intensyviosios terapijos skyriuose gydomi patys sunkiausi pacientai, tad atsakomybės daug. Gydome ne ligas, o sindromus ir būkles. Jų turime įvairių, pavyzdžiui, staigios būklės, kai visiškai sveikas vaikas staiga atsiduria tarp gyvenimo ir mirties, būna ir lėtinių ligų paūmėjimai. Dirbant su vaikais emocijos ir jausmai patiria išbandymus (šypsosi). Mūsų darbas labai įdomus, apima platų ligų spektrą. Be to, gydome pacientus nuo mėnesio amžiaus iki aštuoniolikos metų. Taigi, rutina labai dinamiška. Vaikų būklės greitai keičiasi. Nors pablogėjimas būna staigus, pritaikius tinkamą gydymą, vaikui greitai pagerėja, tad savo darbo rezultatus nesunku pamatyti plika akimi. Dar mane žavi tai, kad intensyviojoje terapijoje turime atlikti daug procedūrų, tai nėra tik terapija, bet ir įvairios intervencijos.

 
- Aktyvūs ir smalsūs mažieji tikriausiai patiria įvairių traumų, tačiau kokios pasitaiko dažniausiai?
- Vaikų ligoninėje mūsų skyrius padalintas į specializuotus poskyrius, kuriuose darbo visada yra. Pavyzdžiui, šiandien esame chirurgijos poskyryje. Čia dažniausiai gydomi vaikai su daugybinėmis traumomis ir įvairiais sunkiais sužalojimais, pavyzdžiui, nudegimais. Kalbant apie terapiją, mes daugiausiai turime pacientų su infekcijomis, pavyzdžiui, sepsiu. Taip pat kvėpavimo nepakankamumu. O štai vasaros laikotarpiu turėjome daug anafilaksinio šoko reakcijų.
 
- Taigi, vaikų gydyme jaučiate sezoninius pokyčius?
- Šiltuoju metų laiku mūsų skyriuje atsiranda traumas patyrusių pacientų. Suprantama: iš spintų išlenda riedlentės, riedučiai, paspirtukai...bet žiemą irgi nenuobodžiaujame (juokiasi). Dominuoja infekcinės ligos. Vaikai serga kitaip, nei suaugę. Dažnai tenka priminti, kad vaikas nėra maža suaugusiojo kopija. Turime daugiau iššūkių su diagnostika – vaikas pasakys tikrai ne viską. Be to, mažieji pacientai prastai nurodo skausmo pojūtį: pasitaiko, kad teigia, esą skauda vienoje kūno pusėje, o iš tiesų skausmas slepiasi visai kitoje vietoje.Tačiau visais metų laikais turime autoįvykių ir nudegimų...

- Vis dar išgirstame – tai vaiką karštoje mašinoje per užsimiršimą paliko, tai verdančiu pienu nuplikė... Ar vaikų sužalojimai dėl neaplaidumo yra dažnas reiškinys?
- Tokių traumų, kaip nuplikymai, nudegimai iš neatsargumo, tikrai matome. Tai kelia susirūpinimą, nes jų tikrai nesunku išvengti... incidentus sukelia aplaidumas. Gana dažnas traumos scenarijus: mama geria kavą pasisodinusi vaiką ant kelių. Vienas neatsargus judesys ir mažylis nuplikomas karštu skysčiu. Tėvai, ypač mamos, tokius atvejus skaudžiai išgyvena ir linkusios save kaltinti. Mūsų darbas – ne teisti, o paaiškinti, ką daryti ir ko ne. Tad stengiamės po tokių atvejų tėvams suteikti informacijos apie tai, ką daryti ir ko ne. Jiems neretai trūksta pirmosios pagalbos žinių.
 
- Turbūt dar skaudesnė tema - dėl smurto namuose nukentėję mažieji?

- Jei dėl tokių traumų, kaip nudegimai, gailime ir vaikų, ir tėvų, smurto atvejams jokio pateisinimo nėra. Labai gaila, kad XXI amžiuje tokių problemų dar turime. O rodos, apie smurtą šeimoje ir prieš vaikus kalbame tiek daug (atsidūsta)... Galvoju, kad daugybės dalykų mes nesužinome. Kai kurios smurtinės traumos lieka neišaiškintos. Vaikai ne visada linkę pasakyti, kas jiems nutiko, gali ir slėpti. Jeigu kyla įtarimas, aiškinamės ir tokius atvejus perduodame socialiniams darbuotojams.
 
- Vaikų sveikata ir ligos – amžinai jautrus klausimas. Kas jus pastūmėjo į šią sritį?
- Vaikų gydymu susižavėjau pačioje studijų pabaigoje. Artimoje aplinkoje atsirado nemažai mažylių. Turėjau ir praktiką Vaikų ligoninėje. Darbas su vaikais man labai patiko. Pediatrija – specifinė šaka, ji praturtina, įvaiką pradedi žiūrėti kitaip. Suprantu, kad negaliu dirbti kito darbo. Vaikas, iš kokios šeimos beateitų, koks jis bebūtų, vis tiek yra nesugadintas (juokiasi). Dirbant pediatrijos srityje turi rasti būdą, kaip bendrauti su įvairaus amžiaus vaikais. Ikimokyklinukai su sava raida, psichologija... yra ir paaugliai – jau visai kita kategorija. Net ir dar nekalbantys kūdikiai labai unikalūs ir su jais komunikuojant reikia psichologinių žinių.

- O kaip lietuviška pediatrija atrodo pasauliniame kontekste?
- Manau, nesame atitolę nuo Vakarų. Man patinka, kad turime stiprius centrus vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis. Turime stiprius ortopedus. Pasaulio naujoves skubame įsisavinti, nors gali trukdyti finansai, logistiniai niuansai. Didžiausia problema – visko įgyvendinimas. Jei lyginsimės su Rytų Europa, esame labai pažengę. Lankiau mokymus Zalcburge, kuriuos organizavo Amerikos-Austrijos fondas. Jų idėja tokia: surinkti gydytojus iš mažiau pažengusių šalių ir mažinti atotrūkį. Nors ir priklausome posovietiniam blokui, ten jaučiausi aukšto lygio specialistė.

 
Dosjė
2008-2012, 2013-2014 medicinos studijos Vilniaus universitete.
2013-2014 medicinos studijos Rytų Suomijos universitete (University of Eastern Finland).
2014 iki dabar vaikų intensyvios terapijos gydytoja rezidentė.
2017 iki dabar medicinos gydytoja Vaikų ligoninėje, VUL SK filialo Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris