Trimetė Rusnė – guvi ir savarankiška mergaitė, iš pažiūros niekuo nesiskirianti nuo bendraamžių. Tačiau prabilusi mažylė susigėsta: Rusnė kenčia nuo mikčiojimo. Nors tai dažna vaikų problema, su mikčiojimu kovoja ir suaugusieji.
Mikčiojimas beveik visada prasideda vaikystėje. Dažniausiai tada, kai formuojasi rišli kalba - tarp dvejų su puse ir penkerių metų amžiaus.
Spalio 22 d. – Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena
Bėdos pasitiko darželyje
Rusnės mama Laura pasakoja, kad bėdos prasidėjo dukrai nuėjus į darželį. Kad mergytei būtų drąsiau, darželį pradėjo lankyti su vyresniu broliu. „Auklėtojos tikino, kad Rusnė puikiai adaptavosi. Ji tikrai norėjo eiti į darželį. Buvo savarankiška, bendraujanti, lenkdavo net vyresnius vaikus. Tačiau ėmiau ilgiau dirbti, tad Rusnei darželyje tekdavo pabūti ilgiau. Užpuolė gripo periodas, dukros grupėje keitėsi auklėtojos. Pailgėjo jos dienotvarkė – prisidėjo ir būreliai. Į vieną savaitę susidėjo daug pokyčių“, - pasakojo moteris.
Anot Lauros, viskas nenutiko per naktį: „Dukra užsikirtinėti pradėjo po truputį. Vėliau sekė blogiausias etapas, nes vaikas pradėjo nesusigaudyti, kas vyksta.“
Psichologai mikčiojimo priežasties Rusnei nenustatė, o Laura įsitikinusi: šį sutrikimą prišaukia ne vien negatyvios emocijos, bet ir teigiami išgyvenimai. „Prieš pradėdama mikčioti, išgąsčio dukrelė nepatyrė. Pastebime, kad Rusnės mikčiojimas sustiprėja, kai ji nori kuo nors pasidžiaugti, papasakoti“, - teigia mergaitės mama.
Logopedai išgąsdino
Anot Lauros, vos trejų sulauksi dukra suprato, kad kažkas ne taip ir labai išgyveno: „Rusnė visą laiką norėjo, kad ją suprastų, tačiau pati pasimesdavo. Ėmė mažiau kalbėti. Galiausiai net su mumis ėmė bendrauti tik „taip“ ir „ne“. Matėme, kad dukra labai nusiminusi.“
Nors Laura nieko nelaukdama kreipėsi į logopedą, pirmieji susidūrimai su jais dukrai nepatiko. „Nors logopedė mus pakonsultavo, ši patirtis Rusnę išgąsdino. Kita specialistė siūlė palaukti, neva tokiame amžiuje dar tik vystosi. Paskui patekome pas logopedę, kuri dukrelės ėmė įsakmiai klausinėti – kaip kokiam egzamine. Su šia specialiste Rusnė visai nekalbėjo. Tikriausiai biolaukai nesutapo“, - pasakoja Laura ir priduria, jog galiausiai Rusnę priėmė logopedė, su kuria ryšys atsirado: su naująja specialiste mergaitė kalbėti nebijo. Moteris sako pastebinti pokyčius - Rusnė dėl mikčiojimo jau neišgyvena: „Šiuo metu mums gerasis periodas. Rusnė drąsiai kalba taip, kaip jai išeina. Ir pavyksta išties neblogai.“
Mokytis mikčiojimas netrukdo
Dešimtmetis Mykolas su mikčiojimu kovoja nuo mažumės – užsikirtinėti jis pradėjo būdamas trejų metų amžiaus. Aktyvus ir linksmas berniukas dėl mikčiojimo galvos nesuka. „Mokykloje niekas nekreipia dėmesio. Jei užsikertu, pasitaisau. Mikčiojimas man nesukelia blogo jausmo, tai išskirtinis bruožas ir tiek“. Mykolas džiaugiasi, kad užsiėmimai su logopede jam išties padeda: „Logopedas turi būti
fainas ir atviras. Ne tik pakalbame, bet ir žaidimus žaidžiame. Labai patinka
Alias, pridedame taisykles, kurios susijusios su mikčiojimu. Pavyzdžiui, turi apibūdinti įvairius daiktus ir pasitaisyti, jei sumikčioji. Šie susitikimai man teikia daug naudos“ – patirtimi dalijasi Mykolas.
Dešimtmetis pasakoja, kad didžiausias mokyklinis iššūkis jam buvo vieši darbų pristatymai – iš pradžių berniukas jaudinosi, tada ir mikčiojo stipriau. Tačiau šį iššūkį jis nesunkiai įveikė: „Dabar viešas kalbėjimas man visai patinka“. Jis tikina, kad mokytis kalbų mikčiojimas visai netrukdo: šiais metais Mykolas pradėjo lankyti tarptautinę mokyklą, tad angliškai kalbėti jam tenka ne ką rečiau, nei lietuviškai.
Interviu:
Logopedė dr. Vilma Makauskienė:
- Mikčiojimas – kas tai?
- Tai - neurofiziologinis sutrikimas, kurį sudaro keli komponentai. Galima išskirti motorinę dalį – tai užsikirtimai, kuriuos aplinkiniai girdi. Toliau seka mikčiojančio žmogaus emocijos: nerimas, baimė, įtampa įvairiose kalbinėse situacijose. Taip pat svarbus socialinis komponentas. Mikčiojantis žmogus stengiasi išvengti situacijų, kuriose tikisi užsikirtimų. Dar vienas komponentas – kognityvinis: mikčiojančio žmogaus mintys, požiūris į save kaip kalbėtoją. Šią būklę gerai apibūdina ledkalnio analogija. Paviršiuje matoma mikčiojimo dalis - užsikirtimai. O tai, kas po vandeniu – mikčiojančio žmogaus jausmai, mintys, kalbos baimė, situacijų vengimas – aplinkinių lieka nepastebėti ir neįvertinami.
-
Kokios priežastys sukelia mikčiojimą?
- Nemažai žmonių mano, kad jį sukelia išgąstis, intensyvios emocijos. Iš tiesų ši teorija per daug paprasta, kad galėtume paaiškinti šį sudėtingą sutrikimą. Juk išsigąsta visi, bet mikčioti pradeda ne kiekvienas. Mokslininkai mano, kad žmogus gimsta turėdamas polinkį į kalbėjimo nesklandumus. Įvairios aplinkos sąlygos, sparti augimo raida gali išprovokuoti mikčiojimą – paleisti mechanizmą. Tai gali būti net teigiamos emocijos, sparti kalbos raida, adaptacijos niuansai.
Su mikčiojimu susijusi smegenų veikla: už kalbos procesus atsakingas kairysis smegenų pusrutulis. Tyrimu buvo nustatyta, kad tarp mikčiojančiųjų aktyvesnis dešinysis smegenų pusrutulis. Taigi, kyla konfliktas ir kalbos aparatui siunčiami per stiprūs įtampos signalai.
- Gali pasirodyti, kad mikčiojimas – tik mažuosius kamuojantis sutrikimas. Ar iš jo visada išaugama?
- Mikčiojimas beveik visada prasideda vaikystėje. Dažniausiai tada, kai formuojasi rišli kalba - tarp dvejų su puse ir penkerių metų amžiaus. Mikčioja penki procentai vaikų. Nemažai jų sutrikimą įveikia. Iš visų vaikų, kurie ikimokykliniame amžiuje pradeda užsikirtinėti, šią būklę įveikia maždaug trys ketvirtadaliai vaikų.
Tarp suaugusiųjų yra maždaug procentas mikčiojančių žmonių. Suaugus atsiradęs mikčiojimas dažnai būna galvos smegenų traumų ar kitų sutrikimų simptomas.
Ikimokykliniame amžiuje mikčiojančių vaikų tarp berniukų ir mergaičių atsiranda daugmaž vienodai. Tačiau mikčiojimo atvejų tarp suaugusių vyrų kelis kartus daugiau nei moterų.
Šią būklę gerai apibūdina ledkalnio analogija. Paviršiuje matomi užsikirtimai. O tai, kas po vandeniu – mikčiojančio žmogaus jausmai, mintys, kalbos baimė, situacijų vengimas – aplinkinių lieka nepastebėti ir neįvertinami.
- Mikčiojimas pasireiškia ne visose kalbos situacijose. Pavyzdžiui, žmogus mikčioja kalbėdamas, bet dainuoti sekasi neužsikirtus. Kodėl taip yra?
- Tai - fenomenalus sutrikimas, kuris tam tikrose situacijose gali net visai išnykti. Dainuojant, deklamuojant, vaidinant, kalbant pašnibždomis, skiemenuojant žodžius, mikčiojimas dingsta. Taip yra todėl, kad toks kalbėjimo būdas mums nenatūralus. Į parduotuvę atėjus juk nepadainuosi. Ir atvirkščiai: mikčiojimas sustiprėja patekus į nestandartines ir bauginančias bendravimo situacijas, pavyzdžiui, kalbant su nepažįstamaisiais, sakant viešą kalbą, kalbant su priešingos lyties ar aukštesnio socialinio statuso žmonėmis.
- Kokia pagalba teikiama susidūrus su mikčiojimu?
- Pagalba turėtų būti teikiama nedelsiant. Pirmiausia taikoma logopedo pagalba. Skirtingo amžiaus žmonėms taikomos įvairios metodikos. Kartu su logopedu svarbi yra ir neurologo konsultacija – reikia įsitikinti, ar greta mikčiojimo nėra kitų sutrikimų. Gali būti skiriamas gydymas nervų sistemai stabilizuoti. Taip pat svarbi psichologo pagalba, jeigu žmogus jaučia stiprias emocines reakcijas, įtampą. Jei tai mokyklinio amžiaus vaikas ar darželinukas, svarbus bendravimas su mokytojais ir auklėtojais – jie turi žinoti, kaip suprasti vaiką ir jam padėti. Į pagalbos procesą turėtų būti įtraukiami ir šeimos nariai.
Tarp kitko:
Su mikčiojimu kovojo:
Holivudo aukso amžiaus ikona, aktorė Marilyn Monroe, Anglijos karalius Jurgis VI, JAV viceprezidentas Joe Bidden‘as.
Su Holivudo garsenybėmis bendravusi V.Makauskienė pasakoja, kad dauguma žmonių patyrė iššūkių ir sunkumų. „Pavyzdžiui, aktorius Bruce‘as Willis‘as pasakojo, kad dėl mikčiojimo turėjo problemų mokykloje. Padėtis keitėsi, kai berniukas ėmė lankyti dramos būrelį. Ta patirtis jam labai padėjo: vaidinant mikčiojimas silpnėjo. Vėliau jis daug dirbo su logopedais, nes tapęs pirmo lygio žvaigžde turėjo duoti daug interviu, bendrauti su žiniasklaida. Dabar su juo bendraujant sunku patikėti, kad aktorius mikčioja. Lygiai taip pat su mikčiojimu susiduria aktoriai Emily Blunt, Samuel‘is L. Jackson‘as. Jie pasakojo, kad kovojant su mikčiojimu svarbi artimųjų parama ir vidinis užsispyrimas“, – pasakoja logopedė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: