- Šiuolaikinėje oftalmologijoje apstu inovatyvių regėjimo korekcijų galimybių, pavyzdžiui, lazerinė akių korekcija, regos korekcija eksimeriniu lazeriu „SMARTSURFace“ technologija, kai nepaliekama randų ragenoje. Jūsų nuomone, kokios yra efektyviausios refrakcijos ydų gydymo priemonės? Kada pacientui neišvengiamai reikalinga lazerinė akių chirurgija?
- Refrakcijos ydas sėkmingai koreguoti galima trimis būdais: akiniais, kontaktiniais lęšiais arba atliekant lazerinę korekciją. Visi būdai turi savų niuansų, tad kiekvieno paciento atvejis turėtų būti vertinamas individualiai. Jūsų minima lazerinė chirurgija yra puikus regos ydų, tokių kaip trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas, korekcijos metodas, tačiau ne visi pacientai yra tinkami kandidatai šiai operacijai. Refrakcinės ydos taip pat gali būti sėkmingai koreguojamos nešiojant akinius ar kontaktinius lęšius. Akiniai nepažeidžia ragenos paviršiaus, jie yra sveikesnis pasirinkimas akiai negu kontaktiniai lęšiai, tačiau gali būti nepatogūs užsiimant aktyviu laisvalaikiu, netinka plaukimui, nardymui. Akinių rėmai riboja ryškaus matymo lauką, tam tikrais atvejais pacientas gali matyti vaizdo „iškraipymus“ lęšio periferijoje, o taip pat ne visiems akiniai patinka dėl kosmetinio efekto. O kontaktiniai lęšiai matymo lauko neriboja, galima lengvai užsiimti sportu, bet kokiomis kasdienėmis veiklomis. Tačiau nešiojant kontaktinius lęšius svarbu juos tinkamai prižiūrėti, beje, net ir teisingai prižiūrint galimi ragenos uždegimai ar ilgalaikio kontaktinių lęšių nešiojimo sukelti ragenos pakitimai. Be to, kontaktiniai lęšiai ir jų tirpalai nemažai kainuoja. Lazerinė refrakcijos chirurgija nors ir brangi, per keletą metų gali atsipirkti. Paprastai lazerinė chirurgija atliekama paciento pageidavimu kaip alternatyva kitoms regos ydų korekcijos priemonėms, jeigu paciento akių būklė yra tinkama operacijai – tai įvertina operaciją atliekantis gydytojas mikrochirurgas. Atliekant jūsų minėtą naujausią, šiuolaikinę SMARTSURFace procedūrą, regos korekcija atliekama be jokio prisilietimo prie ragenos – be pjūvio ragenoje, todėl ragena yra tausojama, išvengiama pooperacinių, su pjūviu susijusių komplikacijų, pacientas nejaučia skausmo. Pacientai per kelias dienas po operacijos gali grįžti į įprastines veiklas, dirbti, vairuoti.
 
- Kaip alternatyvą regėjimą koreguojantiems akiniams, žmonės dažnai pasirenka kontaktinius lęšius, kurie, nesilaikant griežtos higienos, neretai sukelia komplikacijas – ragenos pažeidimus, kertėtą, akių skausmą. Ką patartumėte pacientams, kokias svarbiausias taisykles turime žinoti ir jų laikytis?
- Yra kelios esminės taisyklės norint saugiai nešioti kontaktinius lęšius. Pirmiausia, rankų higiena: plauti rankas po švariu tekančiu vandeniu su muilu prieš įsidedant ar išsiimant kontaktinius lęšius. Antra, kontaktinių lęšių priežiūra. Jeigu yra nešiojami vienadieniai kontaktiniai lęšiai, juos pakanka kasdien atsargiai išsiimti ir išmesti, o kitą dieną imama nauja pora lęšių. Tačiau kalbant apie mėnesinius arba dvisavaitinius kontaktinius lęšius, svarbu prieš dedant juos į akis praplauti specialiu tam skirtu tirpalu, taip pat praplauti išsiėmus iš akių. Skystį kontaktinių lęšių konteineryje keisti kasdien, jį išpylus konteinerio talpą praplauti švariu vandeniu. Svarbu ir reguliariai keisti kontaktinių lęšių konteinerį – kiekvieną kartą pradedant nešioti naują lęšių porą pradėti naudoti ir naują konteinerį. Lęšių griežtai negalima nešioti ilgiau negu leidžiama gamintojo: mėnesinius kontaktinius lęšius – mėnesį laiko, vienadienius – tik tą pačią dieną. Taip pat pacientų, nešiojančių kontaktinius lęšius, akys paprastai linkusios sausėti, todėl rekomenduojama dažniau lašintis dirbtines ašaras. Pacientas, prieš pradėdamas nešioti kontaktinius lęšius, turėtų įvertinti galimybes laikytis visų minėtų higienos reikalavimų, kitu atveju turėtų rinktis kitą alternatyvią priemonę regėjimo korekcijai.
 
- Yra žinoma, kad didžiausią žalą akims sukelia kosmetika, saulės spinduliai, ultravioletinė spinduliuotė. O kaip akis paveikia darbas kompiuteriu, laikas, praleistas su išmaniaisiais telefonais ir prie kitų ekranų? Kaip galėtume padėti akims nepersitempti ir neišvargti?
- Daug žmonių kenčia nuo akių nuovargio ir įtampos, kuriuos sukelia skaitmeniniai prietaisai. Intensyvus mėlynos šviesos spektras sukelia miglotą matymą ir sumažėjusį kontrastą. Tai gali būti susiję su tam tikrų ligų atsiradimu ar pablogėjimu. Mėlyna šviesa taip pat gali sutrikdyti dienos ritmą ir miegą, intensyvi mėlyna šviesa gali provokuoti migreną. Vaikai ypač jautrūs mėlynos šviesos poveikiui, o šiais laikais jie būna tokie užimti veiklomis, jog pamokas ruošia vakare, prie dirbtinio apšvietimo, taip pat intensyviai naudojasi išmaniaisiais prietaisais. Pastaraisiais metais pasaulyje daugėja trumparegių vaikų, o tai stipriai susiję su laisvalaikio leidimu prie išmaniųjų telefonų vietoje būvimo lauke. Geriausia pagalba akims būtų kuo mažesnis šių prietaisų naudojimas. Deja, vargu, ar modernėjančioje visuomenėje tai yra įmanoma. Daug laiko leidžiant prie ekranų rekomenduojama nešioti akinius su mėlynos šviesos filtru. Šis filtras sulaiko žalingus mėlynos šviesos ir UV spindulius, pagerina žiūrėjimo į ekranus komfortą, sumažina akių nuovargį ir įtampą. Tokius akinius galima pasidaryti optikoje, net ir tuo atveju, jei akiniai su dioptrijomis nereikalingi. Juos gali pagaminti be dioptrijų, tik apsaugai dirbant kompiuteriu. Taip pat svarbus darbo ir poilsio režimas: neleiskite visos dienos prie kompiuterio, reikia daryti reguliarias pertraukas kas 45-60 minučių, atitraukiant žvilgsnį nuo šių prietaisų, kelias minutes pažvelgti į tolį. Taip pat daug dirbant kompiuteriu, intensyviai skaitant, mes daug rečiau mirksime, akys sausėja, todėl neretai žmonės, daug valandų praleidžiantys prie kompiuterio, skundžiasi ir akių sausumu, perštėjimu. Tokiu atveju rekomenduojama lašintis dirbtines ašaras. O jei kalbame apie vaikus, jaunimą, rekomenduočiau itin riboti laiką prie ekranų, skatinti užsiimti aktyvia veikla, leisti kuo daugiau laiko lauke.

---

 
Dosjė
2013 m. – 2019 m. Vilniaus universitetas, Medicinos magistras.
2019 m.  iki dabar - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Oftalmologijos rezidentūra.
2019 m. – Tauernklinikum Zell am See, Austrija, Internatūra.
2018 m. iki  dabar – Vokietijos - Baltijos šalių gydytojų asociacijos narė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!