T.Pranckevičius: kartais chirurgas turi būti įžūlus

Si­ma Ka­za­rian
2022-02-10
„Kaip niekur nieko iš ligoninės namo grįžę ligoniai kartais taip ir nesužino buvę per plauką nuo mirties“, – sako Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus vedėjas chirurgas Tadas Pranckevičius ir priduria, kad matyti pasveikusius pacientus yra vienas maloniausių dalykų nelengvame chirurgo darbe.
T.Pranckevičius: kartais chirurgas turi būti įžūlus

- Leiskite pajuokauti, kad kaukės darbe chirurgams nebuvo koronaviruso naujiena...

- Iš tiesų! Darbo metu kaukės mums natūralus dalykas. Gal laisvalaikiu norėjosi būti be jų, bet to neįprastumo jausmo, kurį patyrė likusi visuomenės dalis, neturėjome.

- Papasakokite, kas renkantis specializaciją nusvėrė chirurgijos naudai?

- Manau, kad chirurgo profesijos pasirinkimui įtakos turi ir charakterio bruožai – ne visi tampa chirurgais, ne visi radiologais ar vidaus ligų gydytojais. Internatūros metu Marijampolės ligoninėje teko kuruoti chirurginio profilio ir terapinio profilio ligonius: skirti gydymą medikamentais, asistuoti operacijoms. Gydymas vaistais trunka ilgai ir dažnai visą likusį paciento gyvenimą. Pavyzdžiui, diabetu sergantis pacientas endokrinologo gydomas visą likusį gyvenimą, liga nepagydoma, o tulžies pūslės akmenligės sukeliamas problemas išsprendi pašalinęs tulžies pūslę – atlikęs operaciją. Pagalba greitesnė ir labiau apčiuopiama. Turbūt tai buvo viena pasirinkimo priežasčių  – galimybė patirti malonumą matant darbo rezultatą.


- Specializuojatės išvaržų operacijose. Ar tenka jas atlikti pakartotinai?

- Tenka. Kai kurios išvaržos linkusios atsinaujinti, be to, anksčiau nebuvo naudojami sintetiniai tinkleliai, taigi pacientai operuoti prieš dešimt penkiolika metų, konsultuojami ir gydomi dėl išvaržos atkryčio. Kartais atsinaujinimai ir greitesni, dažnai tai lemia pooperacinio režimo nesilaikymas, fizinis paciento krūvis. Polinkis išvaržoms priklauso ir nuo amžiaus, lyties. Pavyzdžiui, vyrams dažniausia kirkšnies srities išvarža.

Chirurgas prie operacinio stalo neatsivers knygos, nepradės sklaidyti mokslo žurnalo. Reikia priimti tvirtą sprendimą ir greitai, taigi turi būti nedvejojantis, neabejojantis savimi.


- Dažniausiai atliekate operacijas laparoskopiniu būdu, ar tenka daryti atvirus pjūvius?

- Tenka. Jei operuoji skubos tvarka įstrigusią išvaržą, didelę pooperacinę išvaržą, išvaržą su daugybiniais pilvo sienos defektais. Tokios operacijos gali trukti žymiai ilgiau, nei neužleistos, laiku operuojamos išvaržos. Ir į pagalbą tenka kviestis kolegas, neužtenka dviejų rankų, kartais dirbame ir trise. Operacijos laikas tęsiasi iki trijų keturių valandų.

- Kokių komplikacijų tenka matyti po išvaržų operacijų? Nuo ko tai priklauso?

- Operaciją stengiesi visuomet atlikti pagal planą ir maksimaliai gerai. Kartais kai kuriems pacientams įvyksta komplikacijos. Kaip mes chirurgai kalbame, tas chirurgas neturi komplikacijų, kuris neoperuoja. Operacijos rezultatą lemia ir individualios organizmo savybės, jos metu naudotos priemonės, pooperacinė slauga. Gali supūliuoti pjūvio vieta, būti pažeisti kiti organai. Po didelių išvaržų operacijų dėl didelio intraabdominalinio slėgio pacientui būna sunkiau kvėpuoti, gali sutrikti kvėpavimo funkcija, širdies veikla, padidėja tromboembolijų rizika. Komplikacijų profilaktikai tenka skirti įvairius medikamentus: antibiotikus, mažos molekulinės masės hepariną ar kitus.

- Gal galėtumėte papasakoti, apie kokią nors sudėtingesnę operaciją, kuri pareikalavo didelio susitelkimo?


- Yra daug operacijų, kurios pareikalauja kantrybės, išmanymo, jos trunka ne vieną, ne dvi, kartais ir ne keturias valandas. Įspūdingiausios būna ne planinės operacijos, o urgentinės – ekstrinės, kurių metu reikia greitai veikti. Pamenu, per budėjimą pirmąją Velykų dieną tik atėjau į darbą ir po kelių minučių kartu su kolega jau buvome operacinėje: kraujavo gili, lėtinė penetruojanti į kasą dvylikapirštės žarnos opa. Endoskopinės kraujavimo stabdymo galimybės buvo išnaudotos. Atliekamos eritrocitų masės transfuzijos, pacientas gydomas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Teko skubiai transportuoti pacientą į operacinę. Operacijos metu patekę į dvylikapirštę žarną radome, vaizdžiai kalbant, kaip iš šaltinio versmės krauju besipildančią žarną... Tokioje situacijoje dirbti sudėtinga, nes nieko nematai, yra nepatogu, tačiau sustabdėme kraujavimą, pacientas buvo pagydytas ir išleistas namo. Gyvybę lėmė kelios minutės, todėl ši situacija pareikalavo greitos reakcijos, operacinės komandos bendradarbiavimo.
Pacientas net nesupranta, kad buvo iškilęs pavojus jo gyvybei – pasveiksta ir kaip niekur nieko gyvena toliau. Man tokios geros išeitys yra viena priežasčių, dėl ko patiriu malonumą dirbdamas šį darbą. Tada supranti: visa tai ne veltui.

- Yra tam tikrų dalykų, kurių vengiate prieš operaciją?

- Prietaringas nesu. Visgi dėl praktiškų priežasčių negeriu kavos. Rytais paprastai neturiu kada pavalgyti, o dėl kavos puodelio atsiranda nedidelis tremoras. Jis nėra toks, kad trukdytų kokybiškai operuoti, tačiau tai nėra patogu. Taigi kavos galima išgerti užvalgius jau po vienos kitos operacijos.


- Šviesaus atminimo chirurgas, profesorius Kęstutis Vitkus yra sakęs, kad šios profesijos žmogus turi būti agresyvus, nes neretai tenka išplėšti žmogų iš mirties nagų. Sutinkate?

- Sutikčiau su šiuo apibūdinimu, bet aš pasakyčiau dar kiek kitaip. Reikia nebūti svyruojančiu. Chirurgas prie operacinio stalo neatsivers knygos, nepradės sklaidyti mokslo žurnalo. Reikia priimti tvirtą sprendimą ir greitai, taigi turi būti nedvejojantis, neabejojantis savimi, labiau įžūlus nei agresyvus, drąsus ir priimantis apgalvotus sprendimus. Chirurgija ugdo šias savybes, patyrimas, žinios ateina su praktika. Skubios pagalbos skyriuje Kauno klinikose reikėdavo dirbti ir su politrauminiais pacientais. Ta patirtis kaupiasi. Tu negali budėjimo metu pasirinkti paciento – ūminis apendicitas, ar perforuota dvylikapirštės žarnos, ar skrandžio opa. Tada tiesiog turi būti įžūlus, kad neabejodamas priimtum greitą ir reikiamą sprendimą.

Dosjė:

- Gimė tuometiniame Kapsuko mieste, augo jau Marijampolėje.
- 1999 m. įstojau mokytis į KMU. Po studijų buvo metai rezidentūros Marijampolės ligoninėje. Chirurgijos rezidentūra – 2006-2011 LSMU Kauno klinikose.
- Daugiau kaip 10 metų dirba LSMU Kauno ligoninėje, chirurgijos klinikoje bei Kauno miesto poliklinikoje chirurgu.
- Nuo 2019 m. KMP Šilainių padalinio specialistų skyriaus vadovas.
- Yra Kauno krašto chirurgų draugijos narys, nuo 2021 m. KKCHD valdybos narys. Nuo 2021 m. Naujai įkurtos Lietuvos išvaržų draugijos narys. Lietuvos chirurgų asociacijos narys.
- Skaityti moksliniai pranešimai išvaržų tematika Baltijos chirurgų asociacijos kongresuose.
- Stažuotės Vokietijos, Suomijos, Belgijos ligoninėse tobulinant žinias minimaliai invazinių pilvo sienos išvaržų gydyme.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...
    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...

    razinka


    Sveika šeima


    Rūpestį kelia Lenkijoje aptiktas pavojingas virusas

    „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis išlikti budrias dėl įvežtinės poliomielito rizikos, vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei stiprinti laboratorinę diagnostiką ir kontrolę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Viltis retomis ligomis sergantiems vaikams

    Mokslo proveržis genetikoje atveria naujas galimybes šeimoms, kurių vaikai serga retomis ligomis. Barselonos mokslininkai sukūrė pažangią diagnostinę platformą, kuri jau padėjo išsiaiškinti 23 vaikų neuroraumeninių ligų kilmę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Atpildas vis vien ateis
    Henrikas Vaitiekūnas Atpildas vis vien ateis
    Žaidžiantys pasitikėjimu
    Paulius Skruibis Žaidžiantys pasitikėjimu
    Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?
    Vilija Targamadzė Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?

    Naujas numeris