Kokios emocijos kyla pirmiausia, kai pamatote auksaspalvį retriverį, žirgą ar delfiną? Turbūt daugumai šie gyvūnai asocijuojasi su gerais įspūdžiais, jaukumu, malonumu. Kito veide šypsena atsiranda išvydus katę, akvariume plaukiojančias žuveles ar papūgą. Gyvūnai mums suteikia daug gerų emocijų. Tačiau jie gali būti ir gydytojai. Tiksliau – gali prisidėti prie gydymo.
Šiandien gyvūnų terapijos specialistai į pagalbą įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms įtraukia ne tik delfinus, bet ir šunis, arklius ar net lamas.
Apie tai, kad gyvūnai gali daryti teigiamą poveikį ligoniams, buvo žinoma jau prieš 2000 metų. Tačiau aktyviau terapija su gyvūnais susidomėta vos prieš kelis dešimtmečius. Būtent dėl gyvūnų keliamų teigiamų emocijų, pirmiausia juos „į talką“ pasikvietė psichologai. 1977 metais JAV Ohajo valstijos universiteto klinikoje pradėta įgyvendinti pirmoji nuolatinė terapijos su gyvūnais programa. Šiandien gyvūnų terapijos specialistai į pagalbą įtraukia ne tik šunis, bet ir kates, triušius, žirgus, delfinus... Pavyzdžiui, nustatyta, kad psichiatrijos klinikose įrengus akvariumus ir naminių gyvūnėlių narvelius, gerokai sumažėjo agresijos lygis ir pagerėjo pacientų savijauta.
Griežtos terapijos su gyvūnais klasifikacijos sričių nėra, tačiau specialistai linkę skirti 3 veiklos kryptis. Pirmoji, kai gyvūnai padeda gydytojui siekti konkrečių savijautos pokyčių. Antroji kategorija nenumato konkrečių gydymo tikslų: tai daugiau psichologinio klimato pagerinimui skirtos priemonės. Šiuos užsiėmimus gali vesti ir specialistai, ir specialiai apmokyti savanoriai su augintiniais. Trečioji grupė – kai į pacientų mokymą, pavyzdžiui, turint disleksijos problemų, įtraukiami gyvūnai.
Šunys
JAV veikiančios organizacijos „Therapy Dogs“ duomenų bazėje – apie 12 tūkstančių šunų. Daugumos jų šeimininkai savanoriškai su augintiniais padeda medikams ligoninėse, mokyklose, slaugos ir reabilitacijos centruose. Psichologai kaniterapiją (terapiją su šunimis) skiria autizmu ar depresija sergantiems žmonėms, keturkojai padeda Alzheimerio liga sergantiems ar psichologinius sukrėtimus išgyvenusiems asmenims.
Nuo 1999 m. JAV veikia programa READ. Ji skirta disleksijos bėdų turintiems vaikams. Pasirodo, bandymai skaityti, kai vaiko klauso, ne suaugęs žmogus, o naminis gyvūnas, duoda rezultatų: sumažėjus įtampai vaikai greičiau susidoroja su užduotimis. Taip pat nustatyta, kad šunį auginantys senjorai daugiau laiko skiria buvimui gryname ore, mieliau bendrauja su aplinkiniais, o tai palengvina vienišių gyvenimą.
Katės
Apie teigiamą kačių poveikį žmonėms irgi yra atlikta tyrimų, tačiau dėl šių gyvūnų individualumo jie terapijoje naudojami rečiau. Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad kates laikantys žmonės patiria mažiau streso, be to, mažėja rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Žirgai
Hipoterapija (taip vadinama terapija, kurioje naudojami žirgai) paprastai taikoma cerebriniu paralyžiumi, autizmu ar išsėtine skleroze sergantiems žmonėms. Hipoterapija – tai nebūtinai jojimas. Buvimas greta žirgo, rūpestis gyvūnu padeda ir žmonėms. O jojimas – puiki terapijos priemonė, nes jojant veikia itin daug raumenų, būtina koordinacija ir pusiausvyra. Pavyzdžiui, JAV nuo 1969 m., kai pradėjo veikti hipoterapijos organizacija PATH, pagalba suteikta maždaug 42 tūkstančiams žmonių.
Delfinai
Tai viena naujausių gyvūnų terapijos rūšis. Tokia gyvūnų terapijos rūšis kritikuojama dėl paslaugos brangumo ir mokslinių įrodymų stygiaus. Be to, gamtosaugininkai apeliuoja į tai, kad delfinariumuose gyvūnai uždaryti į nelaisvę.
Už ir prieš
Įvairių gyvūnų terapijos rūšių gerbėjai argumentuoja, kad evoliucijos metu žmogus išmoko nusiraminti, stebėdamas gamtą. Todėl sąlytis su gyvūnais gali duoti tik teigiamą poveikį ir rezultatą.
Oponentai atsako, jog gyvūnų terapija per mažai ištirta, kad jai būtų suteikta daugiau prioritetų. Be to, ne visos terapijos priemonės yra pakankamai saugios – pavyzdžiui, jodinėjimas ar delfinų terapija gali kelti realų pavojų pacientams.
Trūksta mokslinių įrodymų, kad būtent gyvūnai įvairių terapijos seansų metu yra svarbiausias sveikimo faktorius. Galbūt poveikį daro tik teigiamos emocijos, kurias gyvūnai sukelia.
Komentarai
Klaipėdos jūsų muziejaus atstovė Nika Puteikienė:
- Didžioji dauguma mūsų delfinų terapijos pacientų – vaikai nuo penkerių iki dešimties metų amžiaus. Buvo ir vyresnio amžiaus pacientų. Absoliuti dauguma liko patenkinta rezultatais. Kad delfinų terapija būtų įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų terapinių priemonių sąrašą, reikėjo atlikti tikrai daug darbų, pateikti daug objektyvių tyrimų rezultatų. Mus labai palaikė ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kolektyvas, ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, ir miesto savivaldybė.
Dabar baigiamas statyti delfinariumo priestatas, tikimės, kad jau kitų metų vasarą galėsime atidaryti delfinų terapijos centrą. Jame galėtume teikti paslaugas visus metus, nes dabar terapijai delfinus galime naudoti tik šaltuoju metų laiku, šiltuoju jie su dresuotojais intensyviai ruošiasi pasirodymams.
Kaniterapijos asociacijos prezidentė Asta Raicevičienė:
- Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, kaniterapija kol kas nėra įteisinta. Mums reikia išauginti ne tik šiai veiklai tinkamus šunis, bet ir paruošti kvalifikuotų specialistų. Manau, kad optimistiniu variantu šios veiklos įteisinimas užtruks iki penkerių metų. Mokomės iš lenkų, kurie negaili patarimų, kviečia mus į įvairius kursus, tačiau procesai nevyksta taip greitai, kaip galbūt norėtųsi.
Visa asociacijos narių veikla – savanoriška, jokio atlygio už paslaugas tikrai neimame ir kol kas apie tai negalvojame. Tiesiog siekiame, kad kaniterapiją įvertintų ir medikai, ir reabilitacijos įstaigos – pasaulyje tyrimais patvirtintų pavyzdžių yra daug, todėl terapija su šunimi jau nėra naujiena, apie ją daugelis yra girdėję. Puikiai suprantame, kad tokios rūšies terapija yra skirta sutrikusios raidos, kitų problemų turintiems asmenims, todėl atsakomybė yra tikrai milžiniška.
Tarp kitko
Delfinų terapija mūsų šalyje yra įteisinta 2013 m. pasirašytu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 2015 m. vienas delfinų terapijos seansas Klaipėdos delfinų terapijos centre kainuos 80 eurų.
.jpg)
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: