Tatuiruočių fenomenas: mada, saviraiška ar grėsmė sveikatai?

Vytautas Paulius Rasokaitis
2022-11-04
Akį traukiantys piešiniai ant kūno – margaspalviai drakonai, grafiniai ornamentai ar įmantrūs, svarbius gyvenimo įvykius pažymintys užrašai – jau nebestebinantis reiškinys. Žmonių, norinčių tokiu būdu įprasminti identitetą vis daugėja, juolab kad daugėja ir tatuiruočių atlikimo technikų bei stilių.
Tatuiruočių fenomenas: mada, saviraiška ar grėsmė sveikatai?
Pasak medikų, nuolatinės tatuiruotės neturi reikšmingos įtakos odos homeostazei, palyginti su netatuiruota oda. Pastebėtas tik temperatūros ir eritemos sumažėjimas. Po adatos mikrotraumų atliekant tatuiruotę pastebimas odos barjero sutrikimas, kuris savaime greitai praeina.

Dažai patenka ir į kraujotaką
 
Pasak gydytojos dermatovenerologės Agnės Bartkevičiūtės, dirbančios VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centre, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre bei medicinos ir estetikos klinikoje „Primum Estetica“, tatuiruočių dažai patenka į kraujotaką.
„Adatėlių gylis svyruoja nuo 1,5 mm iki 2 mm. Tatuiruotės dažo daleles, patekusias į papilinę dermą, atpažįsta odos imuninės ląstelės – vadinamieji makrofagai. Jie migruoja į vietinius limfmazgius ir pateikia galimą alergeną subrendusiems T limfocitams, anksčiau neturėjusiems kontakto su antigenu, šiuo atveju – dažu. Tuomet formuojami specifiniai ir atminties T limfocitai, kurie cirkuliuoja sisteminėje kraujotakoje ir limfoje. Dėl to galimos alerginės reakcijos ar kiti susirgimai, kai kartu su tatuiruotės rašalu patenka tam tikri mikroorganizmai“, – pasakoja A.Bartkevičiūtė.
 
„Dažniausiai odos alergines reakcijas sukelia raudoni, žali, geltoni ir mėlyni dažai, kuriuos įvedus gali atsirasti iritacinis ar alerginis kontaktinis dermatitas. Jis tatuiruotės vietoje pasireiškia niežtinčiu bėrimu, kuris gali atsirasti iš karto po atlikimo ar praėjus tam tikram laikui“, – sako dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė.


Medikė priduria, jog įdomu yra tai, kad nuolatinės tatuiruotės neturi reikšmingos įtakos odos homeostazei, palyginti su netatuiruota oda. Pastebėtas tik temperatūros ir eritemos sumažėjimas. Gydytojos teigimu, po adatos mikrotraumų atliekant tatuiruotę pastebimas odos barjero sutrikimas, kuris savaime greitai praeina. Nuolatinės tatuiruotės neturi didelės įtakos odos barjerinei funkcijai.
Gydytoja pasakoja, jog tatuiruotės atlikimo metu oda yra mechaniškai traumuojama, todėl ir atlikimo procesas privalo būti itin sterilus, kitu atveju galimos odos infekcijos ir kitos komplikacijos.
 
„Pirmiausiai išskirčiau galimas alergines reakcijas. Dažniausiai alergines reakcijas odoje sukelia raudoni, žali, geltoni ir mėlyni dažai, kuriuos įvedus gali atsirasti iritacinis ar alerginis kontaktinis dermatitas. Jis tatuiruotės vietoje pasireiškia niežtinčiu bėrimu, kuris gali atsirasti iš karto po atlikimo ar praėjus tam tikram laikui“, – rašalo poveikį odai paaiškina dermatovenerologė.
 
Taip pat gydytoja ragina atkreipti dėmesį ir į hepatito B ir C virusus, kurie tatuiruotės atlikimo metu dėl užkrėstu krauju užterštos įrangos patenka į kraujotaką ir pažeidžia kepenis ir kitus organus. Specialistė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai tatuiruotės atlikimo vietoje formuojasi lėtinis uždegimas ir atsiranda kieta plokštelė, kitaip vadinama granuloma, o dar rečiau tatuiruotės vietoje atsiranda keloidiniai randai.
 
Dažų sudėtyje – suodžiai ir metalų junginiai
 
Tatuiruotėms naudojami dažai daugiausiai yra netirpūs arba pusiau tirpūs pigmentai. O naudojamuose tatuiruočių rašaluose kartu su vandeniu dar yra pridedama ir izopropilo alkoholio mišinio bei kitų junginių.
 
„Juodieji pigmentai yra gaunami iš suodžių. Kai kuriuose dažuose yra daug organinių pigmentų, kurie naudojami kartu su metalais rašalo kompozicijai gauti. Tatuiruočių rašaluose gali būti įvairių koncentracijų policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurie yra mutageniški ir gali kelti kitą pavojų odos sveikatai, pavyzdžiui, gali atsirasti jautrumas šviesai, odos pakilimas, jos niežėjimas“, – pasakoja A.Bartkevičiūtė.
Taip pat gydytoja pamini, kad tatuiruočių rašalo gamintojai nėra įpareigojami atskleisti tikslių rašalo produktų sudedamųjų dalių ar cheminės sudėties. Todėl ši tema, pasak pašnekovės, išlieka aktuali. Be to, atliekama nemažai klinikinių tyrimų apie tatuiruočių rašalo poveikį odai ir bendrai organizmui.

Komentaras:
 
Lietuvos psichiatrų asociacijos ir Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos narė ir klinikos „Sajemed“ gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Aušra Bagdonaitė:

 
- Gydytoja, dėl kokių psichologinių priežasčių, jūsų nuomone, žmonės net skausmingos procedūros atlikimo nepaisydami, ryžtasi darytis tatuiruotę?
 
- Kiekvienas atranda asmeninį motyvą, kodėl jam norisi aplankyti tatuiruočių meistrą. Vieniems tai gali būti meno, grožio, mados, protesto, saviraiškos priemonė, kitiems – jos pasakoja asmeninę istoriją. Treti tatuiruotėmis slepia odos defektus: randus, nudegimus, kūno dalių asimetriją, „patobulina netobulą kūną“. Dar kitiems tatuiruotė yra būdas pritraukti į save dėmesį, išsiskirti iš kitų. O kartais, tai – tarsi apsauginis talismanas, kuriuo tikima, esą jis prisideda prie sėkmės, meilės ar pinigų pritraukimo, taip tarsi mažinant atsakomybę už savo gyvenimą ir pasirinkimus... 
Ir kaži, ar pavyks suminėti visas priežastis.
 
Svarbiau, manau, yra akcentuoti, kad priimant tokį sprendimą reikia skirti sau laiko, suvokti ir įsisąmoninti savąjį „kodėl“. O tada dar pasvarstyti, ar tatuiruotė su ja lydinčia kaina, yra pats geriausias atsakymas į savąjį „kodėl“, o gal yra kitų būdų? 
Mano nuomone, kitų būdų tikrai visada yra, ženkliai geresnių, efektyvesnių ir laiko perspektyvoje labiau pasiteisinančių. Tik svarbu juos atrasti vienam pačiam, su artimųjų ar su specialisto pagalba.Kartais tenka išgirsti atsakymus: „Ai, tai buvo akimirksnio impulsas“, „tiesiog taip sau pasidariau“. Ir tada kyla klausimas, ar užrašas ant kūno visam gyvenimui tikrai ta kaina, kurią norisi sumokėti.
 
- Ar tatuiruotės gali „tušuoti“ vidinį skausmą, psichologinę traumą, ar kitus jautrius bei skaudžius žmogaus patyrimus?
 
- Taip, tatuiruotės gali kalbėti apie vidinį skausmą, intymias, sunkias patirtis. Neretai taip ir girdžiu sakant: „Tai tarsi tam tikras vidinio skausmo numalšinimas, skausmas patiriamas atlikimo metu – menkniekis, palygint su vidiniu skausmu, o vidinis skausmas, tuo metu atlėgsta.“
Man norėtųsi atkreipti dėmesį, kad apie vidinį skausmą ir sunkias patirtis taip pat galima kalbėti, pasirinkus asmenį ar asmenis, kuriems savo rūpesčius patikėsite.
Neretai sutinku žmonių, kurie slepia tatuiruotes po drabužiais bei kitomis priemonėmis. Jie daug atiduotų, kad tų žymių ant kūno neliktų nė pėdsako, deja... Esu tikra, kad yra daug įvairių saviraiškos būdų, nepaliekančių žymių ant kūno visam gyvenimui, vienas jų – kalbėti.  
Suprantu, kad nėra paprasta surasti tokius žmones, kurie klausysis, išgirs, supras, priims, tačiau vis dėlto verta bandyti, su specialistų pagalba – taip pat.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

      Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

      Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Legenda apie širdį
      Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

      Naujas numeris