T. Beinortas: sąžiningas profesionalas kritiškai vertina savo sprendimus

Sima Kazarian
2021-09-27
Kembridžo ir Oksfordo universitetų auklėtinis. Biochemikas tapęs gydytoju. Būdamas 25-erių įsteigė „Įrodymais pagrįstos medicinos centrą“, prasidėjus pandemijai priklausė Vyriausybės nepriklausomų ekspertų patariamajai tarybai. Jaunasis medikas Tumas Beinortas įsitikinęs, kad mediko misija maksimaliai padėti pacientui neįmanoma be sugebėjimo žengti koja kojon su pažanga.
T. Beinortas: sąžiningas profesionalas kritiškai vertina savo sprendimus
„Hematologija jau yra žengusi reikšmingą žingsnį į priekį individualizuotos medicinos srityje“, – sako Tumas Beinortas.

- Šiandien visą savo laiką skiriate hematologo darbui Kembridžo universitetinėje ligoninėje, aktyvias veiklas Lietuvoje kol kas padėjęs į šalį. Ar turite planų tėvynėje?
- Artimiausiu metu Lietuvoje planų neturiu. Daug laiko praleidau dirbdamas kovoje su COVID-19, dabar visą energiją skiriu moksliniams tyrimams laboratorijoje, ir mažesnę dalį laiko dirbu kaip klinicistas.
 
- Esate biochemikas, paskui medikas. Kaip įvyko tokia rokiruotė ir ką jūsų požiūriui į mediciną davė pirmoji specialybė?

- Mokslinių tyrimų praktikos Niujorke metu mačiau gydytojų, kurie yra ir medikai, ir mokslininkai. Jie dirba su pacientais vieną dvi dienas per savaitę ir greta vykdo mokslinius tyrimus, turi mokslines grupes, laboratorijas. Mane sužavėjo toks profesinio gyvenimo kelias. Tai ir platu, nes konsultuoji pacientus, kurie turi įvairių sveikatos problemų, ir gilu, nes mokslinius tyrimus darai siekdamas atsakyti į siaurą klausimą ar hipotezę, bet labai nuosekliai.
Nusprendžiau stoti į medicinos studijas, skirtas aukštuosius mokslus baigusiems žmonėms (didžioji dalis – tiksliųjų, gamtos mokslų absolventai). Lietuvoje tokios programos nėra, bet ji būtų tikrai vertinga, profesiškai praturtintų medikų bendruomenę bei padėtų plėtoti akademinę mediciną.
Medicina – aprašomojo tipo specialybė, kurioje išmokęs fiziologiją ar, dažnu atveju, faktinę informaciją ją taikai pacientui. O biochemijos studijos Kembridžo universitete buvo plačios, jos davė mechanistinį supratimą apie organizmo biologiją nuo subatominio lygmens fizikos ir chemijos iki organizmo fiziologijos. Medicinoje kartais yra situacijų, kurios neaprašytos vadovėliuose ar straipsniuose. Tuomet mechanistinės biologijos ir chemijos žinios leidžia priimti pasvertus sprendimus.
 
- Kartu su technologine pažanga medicina vis labiau individualizuojama. Kiek tenka su tuo susidurti?
- Hematologija jau yra žengusi reikšmingą žingsnį į priekį individualizuotos medicinos srityje. Atliekame daug genetinių tyrimų – tiek vėžio, tiek žmogaus bendrojo genomo sekvenavimo. Pagal mutacijų kombinacijas, onkologinės ligos prognozė asmeniui yra patikslinama ir siūlomas gydymą. Šiuo metu kuriami žinių bankai, kuriuose sisteminamos vėžio genomo mutacijų kombinacijos ir klinikinės baigtys. Galima stebėti, kaip mutacijų spektras nyksta arba vystosi per visą gydymo periodą ir šiuos duomenis naudoti asmenims, kurie turi panašią ligos eigą. Tai reikalauja daug finansinių ir laboratorinių resursų, bet individualizuota medicina duoda geresnes ligos prognozes, taikomos tikslesnės intervencijos. Noriu pabrėžti, kad tai yra pakankamai ankstyva individualizuotos medicinos fazė, bet ji eina koja kojon su technologine pažanga, duomenų sisteminimu ir galų gale su gydytojų lavinimu, kurie geba šiuos duomenis integruoti bei pritaikyti.
 
- Daug laiko Lietuvoje paskyrėte medikų švietimui apie įrodymais pagrįstą mediciną. Pateikite praktinį pavyzdį, kas tai yra.
- Klinikinėje praktikoje sąžiningas profesionalas kritiškai vertina savo sprendimus ir atpažįsta situacijas, kuriose neturi pakankamai žinių. Pavyzdžiui, esu hematologas ir noriu išsiaiškinti, koks antikoaguliantas tinkamiausias žmogui, turinčiam metalinį širdies vožtuvą. Šiuo metu turime jau ne vieną naujo kartos tiesioginį krešėjimo faktorių inhibitorių. Atlikęs greitą tyrimų paiešką matau, kad vis dėlto naujausios kartos antikoaguliantai neturi palyginamojo atsitiktinės imties tyrimo prieš varfariną šiai pacientų grupei, todėl praktikos nekeisčiau ir skirčiau varfariną. Įrodymais pagrįsta medicina akcentuoja kritinio savo praktikos vertinimo, tęstinės profesinės saviugdos reikiamybę bei suteikia sugebėjimų, kaip tai atlikti.

 
- Ką reikėtų žinoti, norint pritaikyti naujausius tyrimus?
- Nepavyks net esminės informacijos sutalpinti į kelis sakinius. Visa skaitymo verta medicinos literatūra yra anglų kalba, o išsamiausia turimų duomenų bazė yra pubmed.com. Visada pirmenybę teikite atsitiktinės imties tyrimams, jiems nesant – didelės apimties kohortos tyrimams su objektyvia palyginamąja grupe. Visada įvertinkite svarbiausius šališkumus. Svarbūs faktoriai atsitiktinės imties tyrimuose: ar tyrimo vykdytojai ir baigties vertintojai buvo užaklinti, ar visi pacientai, kurie buvo įtraukti į tyrimą, yra įtraukti ir į analizę, ar abi grupės buvo demografiškai ir kliniškai panašios, ar abejoms grupėms taikytas visiškai vienodas gydymas. Galų gale, ar jūsų pacientas panašus į tiriamuosius (ta pati amžiaus grupė ir pan.) Reikia pabrėžti, kad tai galioja atsitiktinės imties tyrimams. Kohortos, diagnostikos ir prognostikos tyrimų kokybės kriterijai yra kiek sudėtingesni.
Atlikti tokią analizę gali skambėti kaip didžiulis darbas, bet gebėjimas analizuoti yra išlavinamas ir praktikuojantis nuo klausimo iki atsakymo šis procesas gali užtrukti kelias minutes.

 
- Tyrimai apie mitybos poveikį sveikatai sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Bet ar įmanoma juos atlikti kokybiškai?
- Skeptiškai žiūriu, kai moksliniais tyrimais bandoma pagrįsti ar atmesti dietą, kadangi mityba ir elgsena yra dinamiškos intervencijos. Visus elgsenos tyrimus vertinčiau atsargiai, nes jie nekontroliuojami, retrospektyvūs, neretai vykdomi klausimyno pavidalu. Niekas negali priversti vieną žmogų gerti vyną dvidešimt metų, o kitą – tik kavą ir juos palyginti – tai neįmanoma nei etiškai, nei realybės požiūriu. Tokius klausimus atsakantys kohortos tyrimai turi kruopščiai pasverti visus su elgsena susijusius kitus iškreipiančiuosius veiksnius.
Skandinavijoje vykdytas įdomus tyrimas, ar pienas apsaugo nuo kaulų lūžių, įtraukiantis šešiasdešimt tūkstančių moterų. Tokia studija, kuri dešimtmečiais aprašo elgseną, turi didesnį potencialą. Buvo įdomu sužinoti, kad tos moterys, kurios dažniau gėrė pieną, turėjo didesnę kaulų lūžių riziką.

 
Dosjė
Gimė Vilniuje, baigė Vilniaus licėjų. Kembridžo universitete baigė gamtos mokslų (biochemijos) studijas. Oksfordo universitete baigė medicinos studijas. Podipliminis mediko darbas Leeds St James Hospital, vėliau – akademinis ir klinikinis gydytojas hematologas Kembridžo universitetinėje ligoninėje. Vėžio tyrimų praktika Cold Spring Harbor laboratorijoje, Niujorke. Dėstė Chinese University of Hong Kong. Šiuo metu atlieka doktorantūros studijas Kembridžo kamieninių ląstelių institute, Kembridžo universitete.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

    Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris