- Gydytojų reabilitologų Lietuvoje trūksta. Palangos APSC dirbate jau kelis dešimtmečius. Kaip darbdaviui pavyko pritraukti ir išlaikyti jus kaip specialistą? 
 
- Prieš aštuonerius metus Palangos ASPC buvo įkurtas Ambulatorinės reabilitacijos skyrius. Su buvusiais kolegomis vėl tapome bendradarbiais. Žinoma, mane suviliojo nauja pradžia, moderni įranga ir motyvuojanti darbo užmokesčio sistema.
Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygio kokybiškų medicininės reabilitacijos paslaugų, verčiasi per galvą, investuodami į specialistus. Kadangi jų poreikis didžiulis, o pasiūlos praktiškai nėra, specialistai migruoja iš vienos įstaigos į kitą. Kadrų problema Lietuvoje itin opi.
 
- Šiandien daug kalbama apie dirbtinio intelekto perspektyvas medicinoje. Vieni mano, kad jis medikams gali būti pagalbininkas, o kiti laiko konkurentu, atimsiančiu jų duoną. Ar ateityje pacientai galėtų pakliūti į robotų kineziterapeutų rankas?
 
- Šiuo metu robotai negali pasiūlyti individualizuotos prieigos prie paciento. Nebent ateityje dirbtinis intelektas sugebės iš dalies atstoti personalizuotą požiūrį. O kineziterapijoje svarbus individualus specialistų darbas su pacientu. Suteikiame pacientams reikiamų žinių, apmokome savarankiškai atlikti gimnastikos pratimus. Dabar platformoje „Youtube“ galima surasti, kaip mechaniškai atlikti pratimus. Tačiau techninės žinios neatstoja individualaus darbo su mokytoju.     
 
- Taigi, svarbi gydytojų reabilitologų darbo dalis – pacientų edukacija. Kokios gyvenimo būdo piktžolės labiausiai kamuoja mūsų šalies gyventojus?
 
- Į akis krenta štai kas: Lietuvos žmonės linkę deleguoti atsakomybę už savo sveikatą kitiems. Reikia sugrąžinti atsakomybės jausmą. Žmonės kreipiasi į specialistus dėl menkiausio negalavimo. Nenuostabu, kad turime dideles eiles pas šeimos gydytojus ir kitus specialistus. Manau, kad, jeigu keistųsi žmonių suvokimas, tada ir specialistų darbo krūvis sumažėtų. Galbūt toks požiūris – sovietmečio palikimas. Juk dalyje Vakarų pasaulio šalių tokio mąstymo nėra. Žmonės išmoksta rūpintis savimi.
Šiuo metu į sveikatos apsaugos sistemą įvedama nauja profesija – gyvenimo būdo mokytojai. Naiviai pasakysiu, bet šie specialistai apmokomi mokyti žmones gyventi. Atrodo kiek banalu, tačiau mūsų visuomenei itin aktualu. 
 
- Lėtinis skausmas kamuoja vis daugiau žmonių. Siekdami efektyvaus gydymo specialistai taiko įvairius metodus. Štai praėjusią savaitę rubrikoje „Profesijos asas“ nagrinėjome naujos kartos nugaros smegenų stimuliatoriaus perspektyvas. Reabilitacijoje taikote neinvazyvią nuskausminančią ir raumenis stimuliuojančią elektroterapiją. Kokia šio metodo nauda?
 
- Pavyzdžiui, skeleto raumenų hipertonuso ar stuburo nervinių šaknelių užspaudimo atveju formuojasi uždegiminis procesas – audiniai paburksta, blogėja nervinių impulsų perdavimas. Visa tai pajaučiame per atsiradusį skausmą, aptirpimą, galūnės raumenų jėgos susilpnėjimą. Elektrostimuliacija pagerina raumenų medžiagų apykaitą, nervinių impulsų pralaidumą. Kartu mažinamas uždegiminis procesas. Jam gęstant, gerėja pažeistos vietos kraujo apytaka, normalizuojasi medžiagų apykaita. Skausmas sumažėja, nelieka galūnės aptirpimo, relaksuojama raumenų įtampa. Elektrostimuliacijos pagalba ne paslepiame skausmą, o gydome jo priežastį.      
 
- 1993 metais baigėte Kauno medicinos universitetą. Po to aktyviai domėjotės ne tik Vakarų, bet ir Rytų medicina. Papasakokite, prašau, plačiau apie šio profesinio posūkio aplinkybes. 
 
- Baigęs akademines studijas neturėjau aiškių atsakymų į nemažai iškylančių klausimų. Nekalbu apie tokias situacijas, kai, pavyzdžiui, dėl traumų reikalingos operacijos. Daugiausiai neaiškumų kilo dėl lėtinio skausmo. Dažnai medicinoje buvo pateikiamas atsakymas – nežinoma priežastis. Neatsakyti klausimai mane pastūmėjo atsakymų ieškoti kitur. Ėmiau domėtis Indijos, Kinijos, Japonijos mokyklomis. Rytų medicina plačiau žvelgia į žmogų – neskaido jo į atskiras dalis, o žvelgia holistiškai. Kinų medicina padeda įvardinti priežasties ir pasekmės ryšį, padeda efektyviai spręsti lėtines sveikatos problemas.
Pastaruoju metu Rytų ir Vakarų medicina vis labiau bendradarbiauja tarpusavyje. Vakarų mokslininkų patvirtina Rytų medicinos įžvalgas. Reabilitacija – viena sričių, kurioje sklandžiausiai pavyksta sujungti du požiūrius. Jie vienas kitą papildo.
 
- Visgi dalis Vakarų medicinos atstovų skeptiškai arba geriausiu atveju abejingai žvelgia Rytų medicinos link...
 
- Taip, kiekvienas turi savo požiūrį. Kiekvienas susiranda sritį ir tampa šios žinovu. Svarbiausia žinoti ir suprasti, kada ir kokių priemonių (Rytų ar Vakarų medicinos – red. past.) reikia imtis, kad padėtume pacientui. Plačiau žvelgiant, lengviau pasirinkti. O geriausias vertintojas – pacientas.   

---

 
Dosjė
Išsilavinimas:
1993 m. medicinos gydytojo specialybė, Kauno medicinos akademija.
1993 m. Akupunktūros ir tradicinių kinų medicinos specializacija, Latvijos medicinos akademija
1995-1996 m. Japonijos medicinos terapijos specializacija pagal „Saoinji Masayuki“
1998 m. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo kvalifikacija.
Darbas:
Nuo 2013 m. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ fizinės medicnios ir reabilitacijos gydytojas.
Fizinės medicinos ir reabilitacjios gydytojas, Palangos asmens sveikatos priežiūros centras.
Narystės:
Lietuvos reabilitologų asociacijos narys.
Lietuvos akupunktūros, manualinės ir tradicinės liaudies medicinos gydytojų asociacijos narys.
Tarptautinės akupunktūros gydytojų asociacijos narys.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!