Širdies ligos pirmauja, nes spjaunam į rizikos veiksnius

Evelina Machova
2019-04-08
Kardiologijos seminaruose gydytojai specialistai, remdamiesi tarptautine patirtimi, naujomis gydymo gairėmis, dalijosi žiniomis kardiologijos srityje. Iš trijų plačių sekcijų viena buvo skirta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Nors turime galimybes ligą diagnozuoti anksti, taikyti savalaikį gydymą, rezultatai nedžiugina. Kodėl? Gydytojai kardiologai sako, jog kol kas nesiseka tvarkytis su rizikos veiksniais – valgome riebiai, mažai judame, maža to, dar ir rūkome.
Širdies ligos pirmauja, nes spjaunam į rizikos veiksnius
Tyrimai rodo, kad 7 iš 10 rūkalių norėtų mesti rūkyti, tačiau šį žingsnį vis atidėlioja, sugalvodami daugybę pasiteisinimų ar nerasdami tam tinkamo laiko. Daugeliui rūkančių žmonių cigaretės tampa neatskiriama jų gyvenimo dalimi, todėl priimti sprendimą mesti rūkyti sunku.

Vėluojame nepaisant inovacijų
Sveikos mitybos guru dažnai vadinamas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas patvirtina, jog mityba turi įtakos širdies ir kraujagyslių susiformavimui. Nors, atrodo, šia tema kalbama daug, šalies gyventojų mityba vis dar nėra tokia, kokios norėtųsi. Kaip rodo apklausos, maistą gyventojai pirmiausia renkasi pagal kainą, o sveikata lieka kažkur trečiame plane.
 

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aštuoniasdešimties procentų širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti, jei mityba ir gyvensena būtų sveika. Kaip tai padaryti? Vienas siūlomų variantų - Viduržemio jūros valstybių dieta“, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.


Anot gydytojų kardiologų, progresas medicinoje vyksta nuolat. Kasmet turime vis geresnes operacines, atliekame vis daugiau procedūrų. Į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą patenka vis daugiau vaistų, sumažinančių kardiovaskulinį mirštamumą. Reikėtų nepamiršti išmaniųjų įrenginių, pavyzdžiui, kompanijos „Apple“ sukurto išmaniojo laikrodžio, galinčio atpažinti prieširdžių virpėjimą. Gydytoja kardiologė doc. dr. Vilma Dženkevičiūtė teigia, kad pirmosios paskelbtos studijos rodo ypač gerus rezultatus aptinkant šią gana dažną patologiją ir mūsų populiacijoje. „Atrodo, jog turime nemažai galimybių anksti diagnozuoti pradinių stadijų aterosklerozę ir ją gydyti. Tačiau nepaisant visų inovacijų, vėluojame. Kardiovaskulinės ligos pasaulyje kol kas lieka viena vyraujančių mirties priežasčių. Jungtinės Amerikos Valstijos gali pasigirti, kad jie turi du šimtus kardiovaskulinių mirčių tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje jų - dvigubai daugiau. Problema didėja, tačiau situaciją galime taisyti koreguodami rizikos veiksnius“, - įsitikinusi medikė.


Skaičiai 

Vienu didžiausiu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu įvardijamas rūkymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2008-aisiais 66 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad bent kartą gyvenime rūkė ar bandė rūkyti, 2016-aisiais – 66,6 proc. Paskutinį 2016-ųjų mėnesį rūkė 49,2 proc. vyrų, o 2008-aisiais tokių buvo 40 proc. Rūkančių moterų sumažėjo – 2008-aisias rūkė 23,5, o 2016-aisiais –  19,5 proc. moterų. Taigi rūkančių suaugusiųjų statistika išlieka stabili.

 
Trūksta žinių ar noro?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Pranas Šerpytis sako, jog rūkymas - priklausomybė, kuri vienaip ar kitaip pažeidžia visus žmogaus organus. Šiandien tai mokslo įrodyta, nors dar prieš penkis šimtus metų majai tabaką naudojo kaip vaistą. Buvo jo padovanoję ir Kristupui Kolumbui, tiesa, šis jį išmetė. Pirma cigaretė prieš beveik du šimtus metų pagaminta Ispanijoje. Po daugiau nei šimtmečio Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės komisija, apibendrinusi mokslinius straipsnius, paskelbė, jog tabako vartojimas susijęs su didesne onkologinių ligų rizika. Nuo tada pradėta ir šiandien ant cigarečių pakelių matoma kampanija – įspėjimas, jog rūkymas žaloja sveikatą.

Nors mokslinių tyrimų, įrodančių, jog rūkymas kenkia sveikatai, netrūksta, rūkalių skaičius pasaulyje, remiantis pernykšte Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita, nemažėja taip sparčiai, kaip tikėtasi. Maža to, dalis specialistų mano, kad užsibrėžtas tikslas - rūkančiųjų skaičių nuo 2000 iki 2025 metų sumažinti 30 procentų - greičiausiai nebus pasiektas. Kodėl? Daroma prielaidą, jog daugelyje šalių žmonės vis dar neįsisąmonina, koks kenksmingas sveikatai yra rūkymas. Lietuvos medikai teigia, kad mūsų visuomenė apie rūkymo žalą žino nemažai, tačiau su šia priklausomybe, kaip ir su visomis kitomis, kovoti ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš šono.
Tyrimai rodo, kad 7 iš 10 rūkalių norėtų mesti rūkyti, tačiau šį žingsnį vis atidėlioja, sugalvodami daugybę pasiteisinimų ar nerasdami tam tinkamo laiko. Daugeliui rūkančių žmonių cigaretės tampa neatskiriama jų gyvenimo dalimi, todėl priimti sprendimą mesti rūkyti sunku.


Skaičiai
Rūkymas reikšmingai padidina daugelio rūšių vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę, o tokias ligas, kaip plaučių vėžį ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, dažniausiai sukelia išimtinai tik rūkymas.
Apytiksliai pusė rūkančių žmonių miršta nuo rūkymo sukeliamų ligų. Šie žmonės gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau nei nerūkantieji, t. y. rūkantys Lietuvos gyventojai miršta būdami maždaug 63 metų amžiaus (vidutinė gyvenimo trukmė yra 73,19 metų, o rūkantys žmonės gyvena 10 metų trumpiau).
(duomenys iš: PACIENTŲ PORTALAS / Mokymų paketai / SVEIKA GYVENSENA / Rūkymas / LSMUK: Rūkymas)

 
Didina koronarinių ligų riziką

PSO atkreipia dėmesį į tai, kad tabakas sukelia ne tik, kaip įprasta manyti, vėžį, bet ir kenkia širdžiai. Pasak ekspertų, tabako vartojimas po aukšto kraujo spaudimo yra antra dažniausia širdies ligų priežastis. Skaičiuojama, kad dabar pasaulyje rūko maždaug 1,1 mlrd. žmonių - maždaug tiek pat, kiek 2000 metais. Spėjama, kad dėl tabako vartojimo kasmet nuo širdies ligų miršta 3 mln. žmonių, o iš viso nuo rūkymo padarinių sveikatai - 7 mln. žmonių.
Medikų teigimu, rūkymas − viena labiausiai paplitusi priklausomybės forma, Tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardyta kaip psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant tabaką. Tabako dūmuose yra įvairių medžiagų, tačiau viena pagrindinių, verčiančių užsirūkyti vėl ir vėl - nikotinas. Pasak profesoriaus P.Šerpyčio, mažos nikotino dozės skatina nervų sistemos veiklą. Tačiau didesnės trikdo kvėpavimą, didina kraujospūdį bei spartina širdies ritmą. Patekęs į žmogaus kūną nikotinas stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus, atsakingus už malonius pojūčius. Rūkant natūralus šių centrų funkcionavimas sutrinka: nikotinas tampa būtinas efektyviam centrų funkcionavimui, formuojasi tolerancija jam. Vadinasi, malonumui pajausti reikalinga vis didesnė šios medžiagos dozė.
 

„Rūkymas yra narkomanijos rūšis. Kasmet dėl tabako poveikio miršta septyni milijonai žmonių. Tai daugiau nei nuo AIDS ar maliarijos. Tyrimais įrodyta, kad rūkymas padidina koronarinės širdies riziką. Pavyzdžiui, jei per dieną surūkoma dvidešimt cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris. Be to, rūkančios moterys infarktu serga dažniau bei jų mirties atvejai yra dažnesni“, - įspėja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Pranas Šerpytis. 


Kaip rūkymas veikia širdį
Profesoriaus teigimu, kiekvienoje cigaretėje yra daug skirtingų cheminių medžiagų. Maždaug apie penkiasdešimt jų žinomos kaip kancerogenai, didinantys ne tik kardiovaskulinę riziką. „Taigi, kaip rūkymas paveikia koronarines širdies ligas. Pirmiausia turi įtakos aterosklerozės progresavimui, sukelia endotelio disfunkciją. Taip pat veikia lipidus: mažina gerąjį cholesterolį, didindamas blogąjį. Rūkant koronarinės širdies ligos progresuoja greičiau, ne veltui šis žalingas įprotis vadinamas vienu pagrindinių rizikos veiksnių. Be jau išvardintų veiksmų, rūkymas daro įtaką trombocitų agregacijai, oksidaciniam stresui, taip pat didina kraujo krešėjimą.

Dūmuose esančios smalkės sumažina deguonies kiekį kraujyje ir padidina organų badavimą. Pavyzdžiui, rūkantiems protarpinis šlubumas yra keturis kartus dažnesnis nei nerūkantiems. Be to, tokiems pacientams ir toliau rūkant mirtingumo rizika per penkerius metus išauga keturiasdešimčia procentų. Tyrimai rodo, kad metus rūkyti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažiname trisdešimt šešiais procentais. Mokslo įrodyta, kad tai padarius efektas yra jaučiamas visose amžiaus grupėse. Žinoma, kuo anksčiau, tuo geriau. Nauda pajuntama jau po poros savaičių. Tai investicija į save, didinant gyvenimo kreditų skaičių“, - sako prof. P.Šerpytis.
 

L.S. skaičius

- apie tiek tūkst. žmonių dėl rūkymo sukeliamų ligų Lietuvoje kasmet miršta anksčiau laiko. 

 
Ką gali gydytojas?
Prof. P.Šerpytis pataria, kad geriausia iš viso nepradėti rūkyti. Jei pradėjai, pasistengti kuo greičiau mesti. Sunku tai ar lengva? „Labai individualu. Tačiau metančiam rūkyti žmogui reikalinga pagalba. „Dalis pacientų teigia jaučiantys susierzinimą, pyktį, nemigą, mieguistumą bei daugybę kitų simptomų. Ir tai nėra iš piršto laužta. Mes, gydytojai, turime kaip įmanydami padėti jam kovojant su šiais simptomais“, - sako medikas.
Paklaustas, ką gydytojai gali padaryti, idant rūkančiųjų skaičius visuomenėje mažėtų, profesorius sako, jog pirmiausia pasiteirauti savo paciento, ar šis rūko. Jei taip, rekomenduoti mesti. Tiesa, specialistas pripažįsta, jog tai - kelių žingsnių programa ir tam reikia skirti nemažai laiko. „Neužtenka tik paraginti pacientą. Turime su juo dirbti, parsirūpinti, kad jis užsuktų pakartotinio vizito, pasiteirauti, kas sekasi bandant atsikratyti šio žalingo įpročio, o kas - ne. Galbūt žmogui reikia psichoterapeuto, galbūt kitų specialistų pagalbos. Reikia nepamiršti ir medikamentinio gydymo ar pakaitinės nikotino terapijos. Vis dėlto turime pripažinti, kad bus tokių, kurie niekada nemes rūkyti. Klausimas, ar galime jiems kaip nors sumažinti rūkymo žalą?“ - auditorijai klausimą uždavė profesorius.

Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako produktų reguliavimo vadovė sako, jog į tabako rinką ateina nauji gaminiai, pavyzdžiui, kaitinamojo tabako įrenginiai. Daugelis tyrimų rodo, kad šios bedūmės technologijos leidžia išvengti pasyvaus rūkymo keliamos žalos, be to, yra mažiau kenksmingos nei įprasto cigaretės. „Įprastos cigaretės dega, o naujos technologijos kaitinamos – tai lemia iki devyniasdešimt procentų mažiau kenksmingų medžiagų. Nesakau, kad tokios alternatyvos turi būti siūlomos visiems rūkaliams. Tikrai ne! Pirmiausia reikia bandyti mesti, bet, jei nesiseka, bedūmės, kaitinamo tabako technologijos galėtų būti tokiems žmonėms alternatyva, mažinančia rūkymo žalą. Todėl ir gydytojai, ir pacientai apie jas turi žinoti. Žinoma, kol kas daugelis tokių tyrimų yra paremti tabako pramonės, trūksta dar ilgalaikių tyrimų. Tiesa, Kauno technologijų mokslininkų atliktasis rodo, kad bedūmės tabako priemonės nesukelia pasyvaus rūkymo arba antrinio rūkymo žalos. Teigti, jog tai - visiškai nekenksminga, negaliu, bet rizika, kaip rodo dabartiniai duomenys, yra devyniasdešimčia procentų mažesnė“, - sako prof. P.Šerpytis.
Kolegai antrina sekcijos moderatorė kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė, pripažįstanti šios temos aktualumą ir teigianti, kad gydytojai turi žinoti visas galimybes, kaip padėti pacientams. Tiesa, naujovės, profesorės teigimu, turėtų tapti trumpalaikiu sprendimu, padedančiu žmonėms atsikratyti rūkymo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris