Rašo maisto dienoraštį
 
„Žmonės ne iš karto indentifikuoja, kad juos kamuoja alergijos. Aš dar paauglystėje turėjau įvairių gastro problemų, skrandžio skausmų, buvau kamuojama šaltkrėčio, kitų požymių, kurie, kai buvau vaikas, nebuvo tiek plačiai nagrinėjami alergologų. Alergijos vaikystėje man niekas taip ir nenustatė“, – pasakoja S.Bieliūnė, šiandien pagaliau jau žinanti blogos savijautos kaltininką – sostinės vicemerė netoleruoja daugybės maistinių produktų, tarp kurių ir baltyminis maistas, pavyzdžiui, pienas, taip pat cukraus ar net... grikių.
 
Politikė pasakoja, kad kelionė į sveikesnės savęs versiją prasidėjo gimus pirmam vaikui. Dėl žindymo paskirta dieta moterį privertė iš kasdienio raciono išbraukti įprastus alergenus – kiaušinius, pieno produktus.
 
„Organizmas išsivalė. Pagaliau supratau, kas mane kamavo. Nuo to laiko labai save prisižiūriu – stebėdama organizmą, pradėjau rašyti maisto dienoraštį, o gyvenimo kokybė pagerėjo iš esmės. Atėjau į didelę komforto zoną. Ėmiau daug geriau jaustis, dingo skausmai, sumažėjo ir odos problemų, kurias bandžiau gydyti pas kosmetologą“, – pasakoja moteris ir priduria, kad jei jau nuklysta nuo kelio, iš organizmo visada sulaukia grįžtamojo ryšio.
 
Komandiruotėse – specialus meniu
 
Įprastoje namų rutinoje S.Bieliūnei rašyti maisto dienoraštį nėra sudėtinga užduotis. Kaip ir susiruošti pietų dėžutę iš namų. O štai komandiruotės į tolimas užsienio šalis, oficialios vakarienės – tikras išbandymų laikas. Mat maistinės alergijos – gali būti ir gyvybės klausimas.
 
„Visada turiu iš anksto įspėti aptarnaujantį personalą, ko nevalgau. Drįstu sakyti, kad pastaruoju metu į tai žiūrima pakankamai atsakingai. Visada turiu galimybę pati pasirinkti maisto produktus. Užsienyje galima pasirinkti iš visos gausybės meniu. Kartais, kai vyksta oficialūs priėmimai, man patiekiamas maistas atrodo identiškai kaip kitų svečių, nors jis būna paruoštas iš visiškai kitų maisto produktų. Nustebina“, – sako pašnekovė, pajuokaudama, kad dėl to tikrai nėra laikoma tiesiog įnoringa viešnia iš Lietuvos. Mat į maisto netoleravimą užsienyje žiūrėti rimtai imta jau gerokai anksčiau. Į Lietuvą ši kultūra irgi po truputį ateina.
 
Morengai – gabalėlis nuodėmės
 
Nors, kaip sako politikė, didysis drakonas suvaldytas, saldžios nuodėmės pagundų atsisakyti pavyksta ne visada. Viena jų – į vaikystę grąžinantys morengai.
 
„Nesu didelė smaližė, bet dabar labiausiai norėčiau morenginio torto! Ir tai, ko gero, būtų pats blogiausias pasirinkimas – plakti kiaušinių baltymai su cukrumi... Vaikystėje baltyminius saldumynus labai mėgau. Tai nepridėjo man sveikatos“, – prisimena moteris, šiandien išsilaisvinusi iš kančios.
 
S.Bieliūnė ragina nesitaikyti su kamuojamais sveikatos sutrikimais ir nesustoti pusiaukelėje. Pirmą kartą alergologo kabinete nesučiuptas kaltininkas nėra kelio pabaiga.
 
„Tyrimui nepasiteisinus, siūlo galo ieškokite patys: įsiklausykite į savo kūną, sekite pojūčius. Maisto dienoraštis – nieko nekainuojantis įrankis, kuris reikalauja tik mūsų pačių dėmesio sau. Mano patarimas – nemaišyti produktų, o valgyti juos atskirai, stebint, kaip į tai reaguoja organizmas. Produktai, kurie jums gali sukelti alergijas, gali būti patys netikėčiausi“, – kaip atrasti sveikesnį gyvenimą, pataria vicemerė.

---

 
Specialisto komentaras

Alergologas – kaip Šerlokas Holmsas
 
Suuosti alergeną net ir gydytojams alergologams tikra Šerloko Holmso užduotis. Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Violeta Kvedarienė L.S. pasakojo darbo kabinete maisto netoleravimą nustatinėjanti ne tik žmogui, bet ir restorane jo suvalgytam… didkepsniui!
 
„Nustatėme, kad pacientas alergiškas penicilinui. Pasirodo, jautis, iš kurio mėsos pagamintą patiekalą jis valgė, buvo gydytas antibiotikais“, – apie kuriozines situacijas, kaip nustatomos alergijos, sako gydytoja.
 
Kasdienėje darbo praktikoje alergologui, kad galėtų nustatyti, kam pacientas yra alergiškas, reikalinga numatyti daug dalykų.
 
„Vaikučius jau nuo mažumės gali berti, kankinti nemiga, viduriavimas, sloga, jie gali nuolat sirgti, švokšti, dusti. O kur dar alergijos maistui, vabzdžiams, gyvūnams, namų erkutėms... Yra ir kita grupė ligų, kai žmogus gali nesveikuoti nuo kontakto: tai – kontaktiniai dermatitai“, – sugrupuoja alergenus V.Kvedarienė.
 
Gydytoja sako, kad nustatytum alerginę ligą, visų pirma reikalingas išsamus pokalbis su pacientu.
 
„Nuo ligos prigimties priklauso, kokį tyrimą rinksimės. Svarbu nustatyti, ar alergija greito tipo (čia dažniausiai bijome anafilaksinio šoko), – imame odos mėginius, atliekame specifinius imunologinius kraujo tyrimus. Jei alerginė reakcija yra lėto tipo, pavyzdžiui, ilgalaikiai niežtintys bėrimai, net ir brangiausi kraujo tyrimai mums nieko neparodys“, – atkreipia dėmesį specialistė.
 
Auksinis standartas, anot jos, – alerginiai mėginiai, kai ant odos lašinamas alergeno ekstraktas, duriama priklancetu ir 15 minučių laukiama galimos reakcijos – raudonos papulės. O kraujo tyrimai naudojami greito tipo alergijoms nustatyti – iš to alergijų ir komponentų galima nustatyti net iki 290.
 
„Pasitelkiame ir odos lopo mėginius, kai ant nugaros klijuojama koncentruota cheminė medžiaga patalpinta į specialias kamerytes, jos laikomos dvi paras. Peržiūra po kelių dienų, trijų, savaitės. Taigi kartais tenka pasiruošti, kad tyrimai truks ir savaitę. Pasitelkiame ir odos provokacinius mėginius, kai pacientas dienos stacionare mažomis dozėmis turi suvalgyti maisto, kuriam įtariama, kad yra alergiškas. Vaistų alergijai nustatyti taip pat duodame mažą dozę preparato, matuojame pulsą, spaudimą, kelias valandas stebime didindami dozę iki normos“, – ilgą tyrimo kelią pasakoja profesorė.
 
Tiesa alergijos, anot pašnekovės, būdingos kai kurioms tautoms išimtinai. Lietuviams, kaip ir kitiems europiečiams, tikru išbandymu gali tapti kiaušiniai, pienas, riešutai. Dažniau sergame bronchų astma, turime alergiją bitėms, vapsvoms, vaistams. Šiek tiek daugiau jautrumo nei kiti turime nesteroidiniams priešuždegiminiams vaistams.
 
Tiesa, visų laikų rykštė – užterštas mūsų aplinkos oras ir maistas. Mat nuo šių veiksnių keičiasi mūsų genetinė informacija, sergančiųjų alergijomis daugėja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!