Pagrindinės siaubo filmų temos – žiaurumas ir antgamtiniai reiškiniai. Kuo siaubo filme parodoma daugiau scenų, kurios panašios arba tokios pat kaip ir žiūrovo turimos baimės, tuo žiūrintysis lengviau, greičiau ir stipriau gali išsigąsti, sako psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Siaubo filmai nukreipti į žmonių užslėptas baimes, košmarus, pasibjaurėjimą. Jų siužetas paprastai sukasi apie personažą ar įvykį, kuris yra antgamtiškas, turintis blogio jėgų. Dažniausi siaubo filmo elementai – vampyrai, vilkolakiai, vaiduokliai, ateiviai, demonai, zombiai, kanibalai, plėšrūs gyvūnai ir pabaisos, serijiniai žudikai, prakeiksmai, satanizmas, skerdynės, kankinimai.
 
Gero siaubo filmo triukas 
Žmonių baimės skirtingos ir įvairaus spektro, kurias lemia individuali žmogaus istorija. „Tai priklauso nuo to, kokias baimes suaugęs žmogus patyrė vaikystėje, kuo gąsdino tėvai, kokią neigiamą patirtį jam teko išgyventi, – sako psichologas dr. M.Daugelavičius. – Manoma, kad baimės rūšį taip pat lemia ir mamos baimės – kiek ir kokių baimių ji patyrė nėštumo metu.“
Kad siaubo filmų gerbėjas šio žanro kūrinį pavadintų geru, žiūrovas turi iš tiesų išsigąsti ar kurį laiką jausti baimės jausmą. Kaip sakė psichologas, kai kurie žmonės sunkiai paveikiami siaubo filmo elementais, tačiau gero siaubo filmo triukas yra tas, kad tam tikrais elementais siekiama išgąsdinti net tą, kuris užslėptų baimių gali ir neturėti.
 
Viliojantys veiksniai
Daugybę psichologinių tyrimų šia tema atlikęs amerikiečių psichologas dr. Glennas Waltersas, teigia, jog yra trys pagrindiniai veiksniai, viliojantys žmones žiūrėti siaubo filmus. Tai - įtampa (sukeliama dėl neveiklumo, netikėtumo, paslapties, teroro ir šoko), aktualumas (tai gali būti susiję su asmeninėmis baimėmis bei patirtimi, mirties baime ir kt.) bei fantastika (kad ir kaip tai nelogiškai skambėtų atsižvelgiant į antrąją siaubo filmų patrauklumo priežastį). Siaubo filmai istoriją skaičiuoja nuo 1896-ųjų (kino istorija – XIX a. 9-ojo deš.), kuomet antgamtiniai reiškiniai buvo pavaizduoti keliuose begarsiuose filmuose. Geriausiai žinomas – „Vaiduoklių pilis“ („Le Manoir du diable“), kuriam neretai priskiriamas pirmojo siaubo filmo vardas.

---

Komentaras
Psichologas dr. Marius Daugelavičius:

- Žmogui siaubo filmas – pramoga, į kurią jis eina saugiai, norėdamas pasisemti adrenalino. Siaubo filmai suaktyvina žmogaus baimes, tačiau tai priklauso nuo to, ko žmogus bijo. Kai ką siaubo filmai mažai paveikia, nes jo turinys neturėjo ryšio su asmeninėmis tokio žiūrovo baimėmis arba jos yra pakankamai silpnos.
Žmonės bijo skirtingų dalykų. Vieni bijo vorų, tamsos, aukščio, uždarų patalpų, kiti net viešo kalbėjimo, o kito neišgąsdins nė vienas šių dalykų. Žmogaus baimės – individuali istorija.
Baimė įjungią žmogaus nesaugumą, išsiskiria adrenalinas, žmogus pajaučia jėgų antplūdį. Dėl to žmonės užsiima ekstremaliais sportais, kelia sau kitus iššūkius. Kai jie tai įveikia, jaučia pasitenkinimą, pasijunta herojais.
Siaubo filmai yra nedidelis savęs sukrėtimas, saugus baimės išgyvenimas. Netgi tie, kurie žiūri siaubo filmus, paprastai gyvenime baimės jausmo vengia.
 
Siaubo filmų žala gali būti ta, kad baimės gali suaktyvėti. Tikėtina, kad pasąmoninės baimės, kurios yra giliai, gali pasireikšti. Psichologinių problemų neturintis žmogus, žiūrėdamas siaubo filmą žalos nepatirs, tačiau jautresnės psichikos žmogui problemos gali suaktyvėti, ypač, jei ekrane jis pamato būtent savo baimes.
Vaistas gali būti nuodas, o nuodas gali būti vaistas – priklauso nuo dozės. Didelėmis dozėmis ir jautresniam žmogui nerekomenduotina žiūrėti siaubo filmų ar kitaip savęs gąsdinti pramoginėmis priemonėmis. Jei žmogus sąmoningai nutaria, kad nori patyrinėti savo baimes, nueina į siaubo filmą ir pamato, kaip jis į tai reaguoja. Tai gali būti ir meditacijos forma, ir pasąmonės pažinimo būdas. Baimės jausmas saugo mus nuo pavojų. Vis dėlto jis žmogaus negali nuolat valdyti. Svarbu, kad neperaugtų į fobijas.

---

 
Geriausiai įvertinti pastarųjų metų siaubo filmai
Nuolat atnaujinamoje svetainėje IMDb (The Internet Movie Database iš angl. Internetinė filmų duomenų bazė) siaubo filmų gerbėjai sureitingavo 60 geriausių 2014–2017 metų šio žanro kūrinius. Pateikiame tris iš jų geriausiai įvertintus.
 
„Verksmas“ / The Wailing (2016)
Paslaptingojo svetimo atvykimas į ramią kaimo vietovę sukelia įtarimą tarp kaimo gyventojų, tačiau, kadangi jie pradeda žudyti vienas kitą be priežasties, šis įtarimas virsta panika. „Verksmą“ išnarplioti nelengva, mat Pietų Korėjos režisierius Na Hong-jin nenorėjo tiesiog paaiškinti, kas ir kodėl tiksliai nutiko. Tikrojo siaubo priežastis, tikslus ir dydį suvokti privalo pats įdėmiai stebintis žiūrovas.
 




„Traukinys į Busaną“ / Train to Busan (2016)

Šiame Pietų Korėjos režisieriaus Yeon Sang-ho filme pagrindinis veiksmas sukasi, iš pažiūros, apie banalius siaubo filmų personažus, zombius. Vis dėlto šio filmo žanrų gerbėjai sako, kad tai vienas geriausių filmų apie zombius.
Kas bus kita zombių auka, žūsianti gelbėdama kitus? Panoraminėms masinėms šio filmo scenoms buvo panaudoti kompiuteriniai specialieji efektai, o stambūs kadrai, naudojant specialiuosius efektus, kaskadininkus-dublerius ir pasitelkiant grimo meistrus, išties atrodo realistiškai.
 



„Tas“ / It (2017)

Nedideliame JAV miestelyje Deryje kartais dingsta vaikai, o suaugusieji gyvena toliau, lyg nieko nebūtų nutikę. Dingus Džordžiui, jo vyresnysis brolis Bilas kartu su dar šešiais draugais įsipainioja į keistų, nepaaiškinamų ir siaubingų įvykių voratinklį, kurio centre – vis dažniau jiems pasirodantis kraupus klounas Penivaisas. Septyniukė išaiškina, jog klounas Deryje siaučia jau kelis šimtus metų. Supratę, kad iš suaugusiųjų pagalbos nesulauks, vaikai pasiryžta stoti į kovą su savo pačių baimėmis bei su kraują stingdančiu blogio įsikūnijimu Penivaisu. Filmas pastatytas pagal vieną populiariausių Styveno Kingo romanų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!