Ilgas kelias iki diagnozės
 
„Kol išsiaiškini diagnozę, gali ir pražilti“, – šiandien juokauja atlikėja Donata Virbilaitė, Laimo ligos padarinius jaučianti nuo spalio mėnesio.
Rudenį dainininkę ėmė kankinti itin stiprūs skausmai ir prasta savijauta. „Pajutau skausmus po šonkauliais, sąnariuose, negalėjau sulenkti kelių. Vėliau prisidėjo baisūs galvos skausmai, skaudėjo veido sritį. Tapo sunku susikaupti, sutriko atmintis. Kadangi po dukrytės gimimo buvo praėję vos keli mėnesiai, blogą savijautą ir skausmus „nurašiau“ nuovargiui“, – pasakoja D.Virbilaitė.
 
Netrukus skausmai tapo nepakeliami ir atlikėjai teko kviestis greitąją medicinos pagalbą. „Buvo labai bloga, pykino. Maniau, kad galva iš skausmo susprogs. Buvo sunku orientuotis, mąstyti, negalėjau net judėti“, – prisimena ji.
Priimamajame skausmų priežastis nebuvo nustatyta, todėl D.Virbilaitei teko kreiptis į šeimos gydytoją ir pradėti net pusantro mėnesio trukusias ligos paieškas.
 
Suklaidino testas
 
„Keliavau per gydytojus, bendravau su šeimos gydytoja ir dviem neurologais, bet nė vienas jų nepasiūlė pasidaryti Laimo ligos testo. Tai padariau paraginta sekėjų socialiniuose tinkluose“, – pasakoja D.Virbilaitė.
 
Sulaukus neigiamo atsakymo iš laboratorijos, atlikėjai teko tęsti prastos savijautos priežasčių paieškas. „Gydytojai padarė išvadą, kad skausmus patiriu dėl įtampos. Išrašė raumenis atpalaiduojančių vaistų ir pasiūlė vartoti antidepresantus“, – sako žinoma moteris.
 
Netrukus D.Virbilaitė sulaukė laiško iš laboratorijos, kurioje jai buvo atliktas Laimo ligos tyrimas. Paaiškėjo, kad tyrimą teks kartoti, nes įsivėlė klaida. „Antrasis tyrimas buvo teigiamas. Viena vertus, apsidžiaugiau, nes paaiškėjo mano blogos savijautos priežastis. Tuo pat metu atsakymas nustebino – erkės niekada nepastebėjau, nebuvo ir Laimo ligai būdingos raudonos dėmės“, – pasakoja pašnekovė.
 
Jaučia liekamuosius reiškinius
 
Kasdienybę sunkinančius ligos simptomus atlikėja jautė ir vartodama antibiotikų kursą: „Jaučiausi kaip kosmose: kalbėdama strigau, painiojau žodžius, negalėjau prisiminti. Ir toliau patyriau rankų, kojų, krūtinės srities skaumus. Skaičiau, kad Laimo liga taip „vaikšto“ po kūną…“ – pasakoja D.Virbilaitė.
 
Nuo antibiotikų kurso pabaigos jau praėjo beveik trys mėnesiai, tačiau moteris teigia vis dar patirianti neurologinio pobūdžio skausmus ir reguliariai besilankanti pas neurologą. „Taip ir nesuprantame, kas čia yra. Neurologas ką tik atmetė įtartas neurologines ligas. Dalis skausmų – įtampiniai. Bet yra ir neurologinio pobūdžio skausmas, o iš kur jis ateina, gydytojas nežino. Sako, kad gali būti nuo infekcinių ligų, gali būti ir nuo Laimo ligos, bet reikia tirtis toliau“, – apgailestauja ir toliau nežinioje liekanti atlikėja.

---

 
Specialisto interviu
„Antėja“ infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone:
 
- Ar dažnai Laimo liga sergama šaltuoju metų laiku?
 
- Paprastai šaltuoju metų laiku Laimo liga asmenys nesuserga. Žiemą išaiškinta liga – tai grįžtamasis ryšys dar nuo rudens. Kita vertus, dar ir gruodį erkės gali būti aktyvios. Tik vidutinei oro temperatūrai nukritus žemiau 5-7 laipsnių, jų aktyvumas slopsta. Tad esant šalčiams, susirgti Laimo liga negresia. Bet mūsų šalyje klimatas vis sunkiau nuspėjamas, todėl net ir žiemą, laikantis aukštesnei temperatūrai, galima susidurti su erkių platinama liga.
Laimo ligai būdingas inkubacinis periodas, galintis tęstis ir mėnesį – tai individualu. Vadinasi, jeigu lapkritį įsisiurbė erkė, gruodį, žinoma, gali paaiškėti, kad sergate. Realiai atvejus fiksuojame visus metus. Visgi didžiausias bumas yra vasarą ir ankstyvą rudenį, iki spalio.
 
- Kaip galima įtarti Laimo ligą? Kaip ji pasireiškia?
 
- Laimo ligą, arba boreliozę, sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Žmonėms ši bakterija perduodama, kai įsisiurbia borelijomis užsikrėtusi erkė.
Dažniausias ligos simptomas yra migruojanti eritema. Erkės įsisegimo vietoje per porą savaičių atsiranda odos uždegimas, išryškėja žiedo pavidalo paraudimas ryškiais kraštais. Toje vietoje oda netinsta, neniežti, neskauda. Daliai žmonių pasireiškia į peršalimą panašūs simptomai: galvos skausmas, silpnumas, lengvas karščiavimas.
Antroji stadija pasireiškia praėjus kelioms savaitėms arba mėnesiams nuo odos uždegimo atsiradimo. Galimi nervų sistemos, širdies, sąnarių pažeidimai. Ligoniai paprastai skundžiasi dideliu nuovargiu, miego sutrikimais, prastėjančia atmintimi, galvos svaiguliu. Daliai ligonių šioje stadijoje gali pasireikšti meningitas – smegenų dangalų uždegimas.
Vėlyvoje Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Retais atvejais pažeidžiama širdis.
 
- Ar visais atvejais ligą būtina gydyti?
 
- Taip. Bet gydymas yra gana paprastas. Jeigu laiku paskiriami antibiotikai, žmogus visiškai pasveiksta, simptomai regresuoja. Jeigu liga uždelsta, simptomai regresuoja iš dalies. Paprastai pasveikstama be didesnio vargo.
 
- Tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų?
 
- Pasakysiu atvirai: dažnai Laimo liga painiojama su kitais dalykais. Toli gražu ne visais atvejais sergame Laimo liga, net jei atlikti serologiniai tyrimai, ieškant bakterijų antikūnų, yra teigiami. Teigiamo serologinio tyrimo galima sulaukti ir nejuntant simptomatikos. Tokiu atveju gydymas neturėtų būti skiriamas. Teigiamas serologinis tyrimas gali rodyti tai, kad pats žmogaus organizmas sukovojo su borelijomis, todėl geriau ne pulti darytis tyrimus, o pasikonsultuoti su infektologu. Ne tyrimai yra svarbiausia. Svarbiausia yra simptomatika.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!