R.Šerpytis: kabinete ieškome žudiko

Greta Vanagienė
2023-06-05
„Daktaro darbas – kaip detektyvo, kuris turi atrasti žudiką”, – įsitikinęs tėvo, garsaus kardiologo Prano Šerpyčio, pėdomis pasekęs gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis (38 m.), neseniai pasipuošęs nauja regalija – daktaro laipsniu. „Geras gydytojas tas, kuris pacientui padeda, o ne tas, kuris tik atlieka savo funkcijas“, - sako jis.
R.Šerpytis: kabinete ieškome žudiko
„Žmonės dažnai susikoncentruoja į darbą, save realizuoja tik ten, bet nepakeičiamų darbe nėra. Pakeičiamų – pilnos kapinės“, - sako gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.

- Visų pirma dera pasveikinti neseniai įgijus mokslo daktaro laipsnį. Labiausiai, ko gero, jumis didžiuojasi tėtis?
- Labai malonu, ir turiu pasakyti, kad tikrai taip ir yra. Jis padarė man didelę įtaką. Ir rekomendavo, ir stūmė mane veikti.
 
- Kai abu esate savo profesijos asai, ar juntama kartais šiokia tokia konkurencija „kuris kurį“? Tėtis sukaupė ilgą darbo patirtį, jūs – šviežiausių žinių bagažą.
- Širdies ligos dažniausiai paklūsta bendriems principams, todėl diskutuoti ar nesutarti ties esminiais dalykais nėra kaip. Ir konkurencijos nejaučiame: aš turiu savo domėjimosi lauką – tyrimų sritį, jis – savo. Su tėčiu darbinėmis temomis daug nešnekame, bet su uošviu (Antakalnio poliklinikos vadovu Evaldu Navicku – aut. past.) nuo medicinos temų pabėgti toli neišeina. Prie stalo valgant, geriant kavą tokios temos visada sukasi.
 

- Kai tokie skaičiai sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, kardiologo profesija niekad nebus pašluota po kilimėliu.
- Širdies ligos, tokios kaip miokardo infarktas, gali prasidėti ūmiai ir netikėtai. Už tai kardiologai bando šviesti visuomenę ir rekomenduoja, ką daryti, kad tokios ligos prasidėtų gyvenime vėliau arba jų būtų galima išvengti visai.
 
- Kaip jūs pats stiprinate savo sveikatą? Visi žinome posakį batsiuvys be batų.
- Nors nuo miokardo infarkto nesame apsaugotas nė vienas, aktyviai sportuoju sporto salėje, bėgioju, važinėju dviračiu, stengiuosi nepriaugti svorio. Bėda, kad mėgstame per daug suvartoti kalorijų, jų neišdegindami. Aktyvi fizinė veikla ne tik atitolina ligas, bet ir dovanoja bonusą – leidžia palaikyti gerą nuotaiką.
 
- Viename interviu sakėte, kad aplinkybė, skatinanti sveikiau gyventi – gyveni­mas šeimoje. Tai yra vertybė, kuri turėtų būti kiekvieno jauno žmogaus sie­kiamybė. Taip kalbėjote vos susituokęs. Po šešerių santuokos metų vis dar manote taip pat?  
- Gyvenimas šeimoje ir vaikai žmones pastato į vėžias. Tampa sveikesnis gyvenimo būdas: imi daugiau judėti, šeima padeda suvaldyti ir stresines situacijas, tiesiog mažėja lėtinis stresas. Gyvenimas šeimoje – mažinantis širdies ligų riziką veiksnys.
 
- Vaikų turite? Kaip ten su stresinėmis situacijomis ir laiku tik sau…
- Ketverių ir vienerių metukų. Vaikai įtampos sukelia, bet po dvidešimt metų suprasime, kad tai – brangiausia, ką turime. Gyvenant šeimoje laiko skirti sau sunku, bet svarbu mokėti rasti balansą tarp darbo, poilsio ir šeimos. Visur turi būti pusiausvyra: jei tik dirbsime ir neskirsime laiko šeimai – blogai. Blogai ir kai gyveni šeimoje, bet neuždirbti – tai papildomas stresas. Sunku, bet balansą rasti reikia. Turime atsiremti į pamatinius, bazinius dalykus – gyvenime rasti tikslą ir jo siekti. Svajones reikia įgyvendinti šiandien ir dabar – ar tai būtų kelionė, ar darbo siekis, projektas. Žmonės dažnai gyvena praeitimi ar ateitimi, o ne šiandiena. Užsisukame darbe ir net nepastebime, kaip ateina pensija. Dažnai klausiu pacientų, ar greitai ji atėjo? Kaip viena diena, sako. Tą patį galiu pasakyti: tai, kas buvo prieš dešimt metų, atsimenu kaip vakar. Todėl mano gyvenimo moto – gailėtis tai, ko nepadarei, bet ne to, ką padarei. Jei jau sugalvojau ką padaryti – tai ir gyvendinu.
 

- Neabejoju, kad darbo kabinete su pacientais tenka pasikalbėti tiesiog apie gyvenimą.
- Geras daktaras tas, kuris atranda ryšį su pacientu, kontaktą, o ne tik atlieka funkciją A ir funkciją B. Žmonės – socialinės būtybės, sergančios ligomis, o kad pasijustų geriau, turime atrasti formulę. Daktaro darbas – kaip detektyvo, kuris turi atrasti daiktą žudiką. Pradžioje ieškome užuominų, o paskui bandome nustatyti, kas yra kaltas dėl žmogaus prastos savijautos. Geras gydytojas tas, kuris pacientui padeda, o ne tas, kuris tik atlieka savo funkcijas.
 
- Ar pakanka penkiolikos minučių, kurios skiriamos paciento konsultacijai, užsiimti detektyvais?
- Už tai man ir buvo sunku dirbti valstybinėje poliklinikoje. Man neužtenka tiek laiko ir pakonsultuoti, ir padaryti reikiamus tyrimus, ir išrašyti vaistus. Dažnai žmonės, dirbantys medicinos sistemoje, dėl to ir perdega. Ne todėl, kad nemyli pacientų, bet pavargsta nuo krūvio. Aš kai pavargstu, tiesiog keičiu kryptį. Stengiuosi dirbti taip, kad jausčiausi saugiai tiek prieš save, tiek prieš pacientą. Pavyzdį, kaip riekia bendrauti su pacientais, perėmiau iš tėčio. Mačiau, kaip dirba, stengiuosi daryti tą patį.
 

- Kalbant su jumis atrodo, kad šnekuosi su brandžia asmenybe, turite savo filosofiją.
- Kai dirbi tokį darbą, matai, kaip gali greitai apsiversti gyvenimas, nori nenori imi į gyvenimą žiūrėti atsakingai, tai verčia susimąstyti. Žmogus, manau, kasdien turėtų sustoti ir penkiolika minučių pagalvoti apie gyvenimą ir kur link jis eina. Tada ir streso mažiau bus. O subrandina mane aplinka, kuri supa – su kuo augi, leidi laiką. Gyvenime mane veikia ne tik draugai, bet ir pacientai. Į kokią aplinką pateksi – taip ir gyvensi. Kiekvienas laisvas rinktis. Ir pacientams sakau, kad jie laisvi rinktis gydytoją. Juk jų yra įvairių. Kaip neiname pas pirmą kirpėją ar kunigą, taip neiname pas pirmą gydytoją. Neretai kirpėją ar vietą, kurioje pietausime, renkamės atidžiau, nei tą, kuris bus atsakingas už mūsų sveikatą. Netinka – eikite ir ieškokite, kur yra gerai.

 
Dosjė
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos skubios pagalbos poskyrio gydytojas kardiologas, Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojas kardiologas, VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos doktorantas.
2014 m. Vilniaus universitetas, širdies ir kraujagyslių ligų centras, „4-oji tarptautinė intensyvios ir invazinės kardiologijos konferencija“.
2014 m. 8-oji tarptautinė intensyvios kardiologijos konferencija, Jeruzalė.
2015 m. Europos ūmių kardiovaskulinių susirgimų asociacijos kongresas, Viena.
2016 m. Europos kardiologų draugijos kongresas, Roma.
2016 m. Europos Ūmių kardiovaskulinių susirgimų Asociacijos kongresas, Lisabona.
2016 m. 5-oji tarptautinė intensyvios kardiologijos ir skubios medicinos konferencija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris