R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu

Vytautas Paulius Rasokaitis
2022-07-01
Net trisdešimt devynerių metų slaugytojos darbo stažą sukaupusi, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo apdovanojimą pelniusi Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus ir Ambulatorinių konsultacijų skyriaus vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė Rolanda Ramonaitė išlieka kukli: „Tiesiog dirbau darbą, kaip liepė širdis. Visuose skyriuose teko pavaduoti skyriaus vyresniąją slaugytoją, todėl, kad ir kaip begalvočiau, buvo nulemta, kad tapčiau tada dar vieno skyriaus – Ligonių priėmimo ir ambulatorijos – vyresniąja slaugytoja. Skyrių padalino į du, o aš likau viena.“
R.Ramonaitė: kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu
„Išties daug įdomių dalykų galėčiau papasakoti apie darbą prieš keturiasdešimt metų. Manau, kad tais laikais naudojamą lašinę infuzinę sistemą dabar būtų iššūkis pastatyti“, - sako Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus ir Ambulatorinių konsultacijų skyriaus vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė Rolanda Ramonaitė.

- Ar per kelis darbo ligoninėje dešimtmečius nesuabejojote pasirinkusi slaugytojos profesinį kelią?
- Ne, nesigailiu. Profesija gera ir visada reikalinga. O kada žmogus jaučiasi visavertis? Kai yra reikalingas. Gaila tik, kad dabar daug piktų žmonių, kurie, manau, nepatenkinti ne tik medicina. Bet mes stengiamės būti geri ir atlaidūs, nors sulaukiame vardų ir palyginimų tokių, kad net ausys raitosi. Man patinka mano darbas, patinka bendrauti su žmonėmis. Stengiuosi dirbti atsakingai, sąžiningai, pareigingai. Pradėjau dirbti aštuoniolikos, iš karto po medicinos mokyklos baigimo, tada galima buvo stoti po aštuonių klasių. Dirbau Klaipėdos ligoninės Infekcinių ligų korpuse, todėl infekcijos man pažįstamos iš arti.
 
- Slaugytoja dirbate jau beveik keturis dešimtmečius. Kaip per šį laikotarpį pasikeitė medicinos ir slaugos sistema? Kaip inovatyvios technologijos, šiuolaikinės medicinos laimėjimai pakeitė slaugytojo darbo kasdienybę?
- Argi tiek daug jau dirbu? (Šypsosi) Išties daug įdomių dalykų galėčiau papasakoti apie darbą prieš keturiasdešimt metų. Manau, kad tais laikais naudojamą lašinę infuzinę sistemą dabar būtų iššūkis pastatyti.

Dabar viskas kitaip ir vis dar keičiasi, ir keisis ateityje. Puiku, net galėtų sparčiau inovatyvios technologijos pas mus, Lietuvoje, būti diegiamos. Man patinka naujovės, patinka jas įsisavinti, taip tobulėjame. Smagu dirbti su jaunais žmonėmis – iš jų pasimokau nesenti.
 
- Pandemija nebuvo lengvas nežinomybė, didelis sergamumas, didelis krūviai. Kokius iššūkius teko patirti ir ko profesine prasme jus išmokė laikotarpis?
- Laikotarpis išties buvo ypatingas. Pareikalavęs daug pastangų, bemiegių naktų. Reikėjo pritaikyti darbo vietas prie naujų sąlygų, kurios buvo iki galo neaiškios. Naktimis sėdėdavome internete ir ieškodavome informacijos, o kitą rytą ja dalindavomės. Patalpos irgi buvo statytos nenumatant tokių infekcijų atsiradimo. Todėl galvosūkių turėjome daugiau nei atsakymų. Bet kažkaip susitelkus, komandoje su kolegėmis išsprendėme. Daug bendravome su kolektyvu: reikėjo psichologiškai palaikyti, nuraminti, reikėjo gerų emocijų pajuokaujant, pašmaikštaujant. Mano vienos darbas nebūtų matomas be kolektyvo, kuriuo galiu pasikliauti. Tiek pacientų priėmimo komanda, tiek ambulatorijos merginos šauniai atlaikėme šį nelengvą laikmetį. Krūvis buvo didžiulis visiems. Bet didžiuojuosi savo ligonine ir joje dirbančiais žmonėmis.
O pamokas išmokome visi: visų pirma, kas dar nemokėjome, rankas plauti ir dezinfekuoti. Taip pat puikiai įsisavinome darbą nuotoliu.
 
- Atlikti tyrimai rodo, kad mūsų medikai yra pervargę, kai kurie jaučia depresijos simptomus. Tenka išgirsti ir apie mobingą tarp pačių medikų. Kokių pokyčių reikėtų, kad pagerėtų slaugytojų savijauta ir padidėtų motyvacija darbe?
- Daug dar pas mus suvaržymų – mes patys susikaustę, bijome kalbėti apie tai, kas neramina. Depresija – tai kažkas baisaus. Svarbu nebijoti pripažinti sau, kad reikia pagalbos ir jos paprašyti. Žinoma, dideli krūviai, medikų gretos mažėja, nes jaunimas labiau renkasi kitas šalis. Ir čia net ne atlyginimo bėda, o psichologinis spaudimas bei teroras iš pacientų ar jų atstovų, namiškių.
Mobingo aš nejaučiu, o ir kolektyvas nesiskundė. Kartais darbo drausmę pradedame maišyti su mobingu, bet tai išsiaiškiname kalbėdamiesi. Ligoninėje aš taip pat jokio spaudimo iš administracijos nepatiriu. Aišku, žmonių su įvairiais charakteriais visur yra.
Manau, kiekvienas turime sau atrasti motyvaciją. Aišku, emocinė darbo aplinka svarbiausia. Atlyginimas taip pat svarbu, kad nereikėtų lakstyti per kelis darbus, idant patenkintum poreikius ir taip nepervargtum.

 
- Kaip pailsite po sunkių darbo valandų ligoninėje? Kokie jūsų laisvalaikio pomėgiai?
- Po sunkios darbo dienos smagu pasivaikščioti ir „pravėdinti“ galvą. Tam yra jūra. Jeigu oras prastas, mėgstu paskaityti gerą knygą. Kartais mezgu, tai – savotiška meditacija. O kai visai persidirbu ir reikia atostogų, mėgstu keliauti. Keliauju ne tik po Lietuvą, bet ir po užsienio šalis, kai tik galiu sau leisti. Poilsį mėgstu aktyvų, ne gulėjimą prie baseino.

 
Dosjė

1980 m. - 1983 m. Klaipėdos J.Kupčinsko Medicinos mokykla. Įgyta Medicinos sesers kvalifikacija.
2005 m. Klaipėdos universitetas. Reabilitacijos ir slaugos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
2008 m. Klaipėdos universitetas. Įgytas slaugos magistro kvalifikacinis laipsnis.
1983 m. - 1995 m. Klaipėdos miesto ligoninė. Infekcinių ligų korpusas.
1995 m. iki dabar – Klaipėdos Jūrininkų ligoninė. Nuo 2001 m. - Vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė.
2004 m. Sveikatos apsaugos ministro padėka už dalyvavimą tarptautinėse pratybose.
2018 m. Suteiktas Profesijos Lyderio vardas Jūrininkų ligoninėje.
2020 m. Sveikatos apsaugos ministro apdovanojimas už kovą su COVID - 19 pandemija.
2022 m. Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanota Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris