Rolandas Žiobakas: „Esame nykstanti tauta“

Aigustė Tavoraitė
2018-08-13
„Šiandien vis daugiau kalbama apie žalingą aplinkos, žemės ūkyje ir buityje naudojamų chemikalų poveikį vyrų nevaisingumai, kuriam išgydyti vaistų nėra. Prognozuojama, kad po penkiasdešimties metų, jei nebus nieko imtasi, tik pavieniai vyrai galės apvaisinti savo žmonas“, – sako gydytojas akušeris-ginekologas, vaisingumo specialistas Rolandas Žiobakas (50 m.).
Rolandas Žiobakas: „Esame nykstanti tauta“
„Kartais labai sunku paaiškinti žmonėms, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra – jokia mistika“, - sako gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas.

- Neseniai dalyvavote Barselonoje vykusiame Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos kasmetiniame kongrese. Kokių naujienų parsivežėte?
Tai, ko gero, viena didžiausių mokslinių draugijų pasaulyje, vienijanti vaisingumo srityje dirbančius specialistus. Be abejo, kongrese aptariami dalykai daugiau specifiniai. Tačiau be nagrinėjamų medicininių, diagnostikos problemų daug dėmesio skiriama ir etiniams dalykams. Pavyzdžiui, embrionų panaudojimo klausimas, jei jų pora atsisako, saugojimas, įvairūs donorystės dalykai, ką daryti, jei pora, kuri turi išsaugotą embrioną, bet išsiskiria ar kuris iš poros suserga, miršta. Visa tai aktualu ir Lietuvai, prieš jau beveik porą metų pagaliau priėmusiai Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
 
Įdomu paminėti, kad anuomet vykstant aštrioms diskusijoms valdantieji, stumdami vadinamąjį konservatyvų, diskriminacinį, moters sveikatai kenkiantį įstatymo variantą rėmėsi Europoje vienintelėje Maltoje egzistuojančios tvarkos pavyzdžiu. Šiemet kongreso posėdyje šios šalies atstovai pristatė parlamento šviežiai papildytą ir žymiai pažangesnį pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Įteisinta homoseksualioms poroms, vienišoms moterims prieinama paslauga, embrionų šaldymas, vyriškų ir moteriškų lytinių ląstelių neatlygintina donorystė, tik galima donuoti vieną kartą, net yra altruistinės surogatinės motinystės galimybė ir kiti aktualūs dalykai.
 

- Matote mūsų dabartinio įstatymo spragų?
Esame dar konservatyvūs ta prasme, kad pas mus realybėje pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik susituokusioms poroms. O tie, kurie gyvena partnerystėje, negali tuo pasinaudoti, nes nėra partnerystės įstatymo, todėl jie važiuoja ir atiduoda pinigus kitose, dažniausiai kaimyninėse šalys, nes pas mus negali gauti kompensuojamos paslaugos. Taip žmonės yra diskriminuojami. Apskritai tokioms šalims kaip mūsų nevaisingumo gydymui reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Tai būtų vienas būdų pakelti gimstamumą.
 
Suminis gimstamumo rodiklis, kad šalis išgyventų ir gyventojų skaičius nekristų, nekalbama apie didėjimą, turi būti ne mažiau nei 2,1. Europos vidurkis yra 1,59, o Lietuvos – 1,55. Esame objektyviai nykstanti tauta.
Yra apskaičiuota, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip nevaisingumo gydymo būdo, poreikis milijonui gyventojų yra ne mažiau 1,5 tūkst. pagalbinio apvaisinimo ciklų. Nors mūsų šalyje turėtų būti atliekama apie 4,5 tūkst. apvaisinimo ciklų per metus, iki šiol jų būdavo tik 700–800. Tad yra daug žmonių, kurie siekia gydymo. Estijoje, kuri gerokai mažesnė už mus, bet jų įstatyminė bazė senesnė ir tobulesnė, milijonui gyventojų atliekama 1300–1500 ciklų.
 
- Kokio masto šiandien yra nevaisingumo problema pasaulyje?
Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis. Akivaizdžiai keičiasi nevaisingumo priežasčių struktūra – didesnis indėlis tenka vyrų nevaisingumui.
 
- Pateikiate gąsdinančius skaičius, jog po penkiasdešimties metų, jei nieko nebus imtasi, tik pavieniai vyrai galės apvaisinti žmonas...
Tai vieno andrologijos srityje garsaus profesoriaus iš Danijos prognozės. Atlikęs globalų, daugiau nei 70 metų laikotarpio pokyčius apimantį tyrimą, mokslininkas pastebėjo, kad per šį laiką įvairių šalių vyrų spermos kiekis, judrumas sumažėjo net 53 procentais. Ir šiandien neturima įrankių, kaip šiuos pokyčius atkurti, o padėti galima tik pasitelkus pagalbinį apvaisinimą. Galvojama, kad pagrindinė to priežastis – aplinkos užterštumas, konkrečiai – pesticidų, naudojamų žemės ūkyje, buityje naudojamų cheminių medžiagų poveikis.

 

Jei moters vaisingumui svarbesnis biologinis amžius (idealiausia, jei moteris planuotų pastoti ir gimdyti iki trisdešimt metų), vyriškos ląstelės labai jautrios minėtajam aplinkos poveikiui. Toksinės medžiagos, vadinamieji hormoninės sistemos trikdytojai, patekę į žmogaus organizmą, sukelia panašų į moteriškų hormonų poveikį, tad keičiasi hormonų pusiausvyra. Poros gali gūžčioti pečiais – atrodo, medicininių priežasčių nevaisingumui nėra, laikosi sveikos gyvensenos, bet nepagalvojama apie vartojamą produkciją, kuri, pavyzdžiui, užauginta naudojant sveikatai nuodingą herbicidą glifosatą. Šiandien vis daugiau atliekama tam skirtų tyrimų.

 
- Pasaulyje „iš mėgintuvėlio“ jau yra gimę daugiau nei aštuoni milijonai vaikų. Tačiau pagalbinio apvaisinimo tema vis dar gaubiama įvairių mitų.
Simboliška, kad šie metai – jubiliejiniai: praėjo keturiasdešimt metų po pirmojo tokio vaiko gimimo. Tai – Luiza Brown, ji gyva ir sveika, asmeniniu pavyzdžiu įrodžiusi, kad nevaisingumas nėra paveldima liga, pastojusi natūraliu būdu ji pagimdė du vaikus. Šiandien atliekama daugybė tyrimų, ilgalaikės studijos, rodančios, kad vaikai „iš mėgintuvėlio“ niekuo nesiskiria nuo natūraliai pradėtų. Kartais labai sunku paaiškinti žmonėms, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra – jokia mistika.
 
- Vis dar įprasta manyti, kad jūsų specialybė – gana moteriška. Tenka su tokiu požiūriu susidurti kasdienybėje? 

Be abejo, kad būdavo, ypač profesinės karjeros pradžioje, tokių situacijų, kai paprašoma specialistės moters. Bet atsimenu kuriozišką situaciją, kai vieną naktį visi ligoninėje budėję gydytojai buvome vyrai akušeriai-ginekologai, tad nebuvo kas daryti (juokiasi).  Vis dėlto gan stereotipiška manyti, kad specialybė moteriška, tai gal daugiau būdinga buvusios Sovietų Sąjungos šalims. Nes kai pradėjau stažuoti užsienyje, pamačiau, kad moterų ginekologių yra mažuma. Esu pastebėjęs, kad jei smulkioms ginekologinėms problemoms spręsti labiau norima moters gydytojos konsultacijos, į vyrus ginekologus noriau kreipiamasi dėl operacijos, gimdymų ir kitų rimtų situacijų.

 
Dosjė
1994 m. baigtas Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas (VU MF), 1995 – 1999 m. – akušerijos ginekologijos specialybės rezidentūra (VU MF).
2000 – 2008 m. klinikinis, mokslinis ir pedagoginis darbas Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos – ginekologijos klinikoje.
2009 – 2016 m. Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėjas.
Nuo 2011 m. „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas akušeris ginekologas.
Nuo 2012 m. „Northway“ Vaisingumo centro gydytojas akušeris ginekologas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica