Trukdė rūpintis sūnumi
Pirmieji reumatoidinio artrito simptomai Dalei atsirado iškart po gimdymo, kai jai buvo 24-eri, tačiau liga toli gražu nebuvo nustatyta iš karto.
„Viskas prasidėjo nuo rankų, pirštų skausmo, deginimo jausmo. Galvojau, kad tai – nuo peršalimo. Nušaldavau rankas, kai nešdavau į lauką džiauti vystyklus. Tačiau po truputį skausmas pradėjo „keliauti“ į pečius, alkūnes. Pasitepdavau kokiu tepalu ir praeidavo“, – pasakojo moteris. Nors ir turinti medicininį išsilavinimą, pašnekovė sakė negalėjusi suvokti, kas su ja vyksta.
 
O kuo toliau, tuo Dalei darėsi tik blogiau. Nuvažiavus išsitirti į Vilnių buvo nustatyta infekcinė liga. „Nuo paskirtų vaistų buvo kiek geriau, bet po to vėl pradėjo viską skaudėti, sutinau taip, kad net mažo vaiko negalėjau prižiūrėti. Gerai, kad artimieji pagelbėjo...“ – prisiminė pašnekovė.
 

2-3
- tiek kartų dažniau moterys nei vyrai serga reumatoidiniu artritu.

 
Skausmus tik apmalšindavo 
Reumatoidinis artritas moteriai buvo diagnozuotas tik atsidūrus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Paskirti vaistai kokiems penkeriems metams ligą pristabdė. Tačiau vėliau ši smogusi su nauja jėga. Nuo to laiko prasidėjo nuolatiniai Dalės vizitai į Santaros klinikų Konsultacinę polikliniką.
Kokių tik vaistų pacientė neišbandė, tačiau jie, kaip juo labiau ir išorinės priemonės – masažai ir pan. – padėdavo tik laikinai. „O skausmai būdavo nežmoniški. Stipriai buvo nukritęs svoris – net iki 45 kilogramų. Dabar jis siekia per 50 kilogramų. Skaudu net prisiminti, kaip tuomet atrodžiau“, – sakė Dalė.
 
Be to, dėl ligos moteriai protezuoti 4 sąnariai. „Viena gydytoja, pamačiusi, kad visai šlubuodama einu, patarė operuotis. Sakė: „Jauna esi, kaip gyvensi?“. Taigi kažkur nuo 1999-ųjų ketverius metus paeiliui iškenčiau keturias (iš pradžių – kelių, po to – ir abiejų klubų) sąnarių operacijas. Esu dėkinga, kad paklausiau patarimo. Reikėtų ir čiurnas, ir alkūnes operuoti, jos deformuotos, bet dabar gal jau būtų sunku ryžtis, nebent labai prispaustų...“ – kalbėjo moteris.
 
Sugrąžino norą gyventi
Situacija pasikeitė iš esmės prieš kokius šešerius metus pradėjus taikyti biologinę terapiją. „Kaip diena ir naktis viskas skiriasi. Šis modernus gydymas sugrąžino viltį gyventi. Pasaulis atsivėrė naujomis spalvomis, pradėjau važinėti į sanatorijas, – atviravo Dalė ir pridūrė, kad kas du mėnesius lašintis vaistų į klinikas važiuojanti kaip į antrus namus. – Pasiilgsti gydytojų, seselių, bendravimo. Labai dėkinga visiems esu už rūpestį.“
 
Pirmosios grupės neįgalumą jau seniai turinti moteris sako pasiilgstanti slaugytojos darbo. „Aišku, neilgai ir teko dirbti“, – apgailestavo Dalė. Tačiau tikino, kad ramiai vietoje sėdėti negalinti ir įvairių užsiėmimų prisigalvojanti: „Daug kuo domiuosi, su draugėmis susitinkame, pasikalbame. Šiuolaikinės medicinos, gydytojų dėka esu prikelta naujam gyvenimui.“

---

Apie ligą
Reumatoidinis artritas –lėtinė, autoimuninės kilmės, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis.
 

---

Interviu
Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė:

- Kiek biologinė terapija veiksminga kovojant jau su įsisenėjusia liga?
- Biologinė terapija veikia bet kokią ligos stadiją, tačiau tam, kad žmogus netaptų invalidu, ją reikia pradėti taikyti kuo anksčiau. Šiai pacientei joks gydymas nepadėjo daug metų, ir tolesnė reumatoidinio artrito eiga būtų buvusi bloga: jauna moteris taptų visiškai gulinti ligonė. Tačiau šis atvejis – įrodymas, kad biologinė terapija net ir šitaip ligos pažeistą žmogų gali sugrąžinti į gyvenimą.
 
Be abejo, niekas tų iškraipytų sąnarių nebeatkurs, tačiau moteris juda, nėra prikaustyta prie lovos. Dalė – pozityvus žmogus, pati sunkiai judanti, turinti keturis protezuotus sąnarius, taip pat gydoma dėl osteoporozės, ji visąlaik suka galvą dėl kitų – sūnaus, mamos, palatos draugių, bendraminčių...
 
- Nėštumas galėjo paskatinti reumatoidinio artrito pradžią?
- Reumatoidinis artritas yra nežinomos etiologijos autoimuninė liga. Tačiau hormoniniai organizmo perversmai – gimdymas, klimakterinis periodas – išties yra vienas ligos mechanizmą paleidžiančių veiksnių. Todėl neatsitiktinai reumatoidiniu artritu dažniau serga moterys. Ligą taip pat paskatinti gali įvairios infekcijos, cheminės medžiagos arba didelė insoliacija (ilgas buvimas saulėje). Aišku, žmogus turi turėti genetinį polinkį sirgti šia liga.
 
- Galima teigti, kad ši liga jaunėja?
- Nei jaunėja, nei senėja, ja visada galėjo sirgti bet kokio amžiaus asmenys, reumatoidinis artritas gali užklupti dar kūdikystėje. Tiesiog kiekviename amžiuje ši liga turi savo ypatumus.
 
- Priminkite, kokie simptomai turėtų paskatinti kuo skubiau kreiptis į reumatologą? 
- Dažniausiai tai – smulkiųjų plaštakų, riešų, čiurnų, pėdų, taip pat – ir kelių sąnarių skausmas, tinimas ir didelis sukaustymas. Taip skauda, kad žmogus negali išlaikyti puodelio, kūdikio rankose. Taip pat būdingas simetriškumas – požymiai apima tiek kairę, tiek dešinę kūno pusę. Dažniausia atsiranda uždegiminiai rodikliai kraujyje, bet jų gali ir nebūti. Labai svarbu, kad tokie pacientai kaip įmanoma greičiau – per 6–12 savaičių – pakliūtų pas reumatologą.
 
Tiek Vilniuje, tiek Kaune didžiosiose klinikose yra vadinamieji ankstyvojo artrito kabinetai, į kuriuos yra atskira eilė. Tiek, kiek žalos organizmui padaroma ligos pradžioje, tiek vėliau tik per keletą metų pakenkiama. Reumatoidinis artritas – itin invalidizuojanti liga ir sustabdyti ją galima labai anksti, jei laiku pradedamas agresyvus gydymas stipriais vaistais. Jokiu būdu negalima „marinuoti“ laiko, gydyti skaudančius sąnarius vien tepalais ar liaudiškomis priemonėmis.