Retų ligų gydymas žengia koja kojon su Vakarų lyderiais

Aigustė Tavoraitė
2019-02-28
Nors retų ligų diagnostika pasaulyje išlieka iššūkiu, kalbėdamas apie retas virškinimo sistemos ir kepenų ligas Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas prof. dr. Juozas Kupčinskas pabrėžia, kad jo vadovaujamoje Gastroenterologijos klinikoje tiek mokslas, tiek gydymas žengiama koja kojon su Vakarų Europos lyderiais, taigi pacientams užtikrinama geriausia pagalba.
Retų ligų gydymas žengia koja kojon su Vakarų lyderiais
„Šiuo metu net esame pateikę paraišką tapti penktuoju Kauno klinikų referentiniu centru retų kepenų ligų srityje, tereikia sulaukti Europos komisijos pritarimo“, – sakė Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas prof. dr. Juozas Kupčinskas.

Vienintelis toks šalyje
Įtariama gelta, o žmogus serga reta genetine Vilsono liga, vario kaupimasis kepenyse, kurios laiku negydant vienintelis išsigelbėjimas – organo transplantacija. Tokiais pavyzdžiais kalbėdami apie retų ligų diagnostiką gydytojai iliustruoja realybę.
 

„Kiekvienos srities retas ligas sudėtinga diagnozuoti – jos netipinės, šeimos, vidaus ligų ir kitų sričių gydytojai retai su jomis susiduria, todėl kartais užtrunka, kol ligonis patenka pas trečio lygio specialistą. Minėtąja Vilsono liga Lietuvoje serga 100–120 žmonių, laiku jos negydant iškyla grėsmė gyvybei. Tačiau jei šią ligą šeimos, vidaus ligų gydytojai, infektologai laiku įtartų ir atsiųstų pacientą į universitetinę ligoninę, vaistai leistų jiems gyventi visavertį gyvenimą. Tuo klinikoje domimės jau 15 metų, pirmieji Baltijos šalyse įdiegėme genetinį šios ligos tyrimą. Taigi žiniomis ir patirtimi atpažįstant bei gydant šią ligą jau galime dalintis ir su užsienio kolegomis. Svarbiausia – švietimas, atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į retas ligas“, – sako profesorius, akademikas, buvęs ilgametis Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas.

 
Jo iniciatyva įkurtas jau dešimtmetį klinikoje veikiantis, dabar doc. Vitalijos Petrenkienės vadovaujamas, retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centras prieš porą metų pripažintas Lietuvos referentiniu retų ligų centru. „Nors retų ligų po truputį daugėja, stengiamasi, kad šie susirgimai būtų diagnozuoti kaip įmanoma anksčiau ir pacientai sulauktų kuo geresnio gydymo“, – pabrėžia Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. dr. Juozas Kupčinskas.
 
Dėmesys autoimuninėms kepenų ligoms

Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centras – vienintelis Lietuvoje, kuriame galima atlikti retų stemplės motorikos ligų diagnostiką. Pernai įdiegta šiuolaikinė aukštos rezoliucijos manometrija atveria pacientams, kuriems yra įtariama achalazija ar kitas stemplės motorikos sutrikimas, galimybes būti ištirtiems ir gauti gydymą.
Aukšto lygio pagalbą užtikrina puikūs savo srities specialistai: profesoriai Gediminas Kiudelis, Laimas Jonaitis, kurie labiausiai specializuojasi uždegiminių žarnyno ligų (sudėtingų opinio kolito ir Krono ligos atvejų, gydomų biologine terapija) srityje; endoskopuotojų komanda: profesorius Kęstutis Adamonis, doc. Dalius Petrauskas, dr. Romanas Zykus, atliekantys pačias sudėtingiausias endoskopines procedūras.
 
Šiame centre koncentruojamasi į visas retas patologijas, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama autoimuninėms kepenų ligoms gydyti. „Šiuo metu net esame pateikę paraišką tapti penktuoju Kauno klinikų referentiniu centru retų kepenų ligų srityje, tereikia sulaukti Europos komisijos pritarimo“, – sakė J.Kupčinskas.
Jis pridūrė, kad visą reikiamą pagalbą gauna ir tie pacientai, kuriems, nepaisant gydymo, susiformuoja kepenų cirozė: „Puikiai veikia kepenų transplantavimo programa, koordinuojama doc. dr. J.Šumskienės, dr. I.Valantienės. Paskutinius trejus metus atliekame po dešimt ir daugiau transplantacijų per metus.“
 
Susidomėjimas auga
Gastroenterologijos klinikos vadovas pabrėžė, kad siekiant vis geriau diagnozuoti retas ligas, būtinas kuo didesnis gydytojų švietimas. Stengiamasi apmokyti klinikos darbuotojus, rengiami multidisciplininiai retų virškinamojo trakto ligų aptarimai tiek su patologais, radiologais.
„Be didžiulės specialistų komandos šiuolaikinės pagalbos nebūtų įmanoma užtikrinti. Džiugu, kad dėmesys retoms ligoms vis labiau auga. Praėjusiais metais lapkričio mėnesį pas mus lankėsi Europos retų kepenų ligų pacientų draugijos vadovė, turėjome tam skirtą renginį. Jie mus kviečia ir toliau bendradarbiauti. Neseniai klinikos darbuotojai dalyvavo Hamburge vykusiame Europos kepenų ligų centro susitikime, kuris koordinuoja šias veiklas“, – pasakojo J.Kupčinskas.
 
Nors kai kurios technologijos, vaistai į Lietuvą ateina metais ar pora vėliau, klinikos vadovas džiaugėsi, kad daugumai ligų turimos geriausios diagnostikos ir gydymo galimybės. „Galime pacientams pasiūlyti vis daugiau reikalingų vaistų. Paskutiniu metu ypač pagerėjęs brangių vaistų, skirtų gydyti sudėtingoms būklėms, prieinamumas“, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad dažnai retomis ligomis sergantiems pacientams naujausi ir dar net neregistruoti vaistai tampa prieinami klinikinių studijų pagalba. Kiekvienais metais klinikoje vykdoma per 30 įvairių klinikinių studijų su užsienio partneriais ir daliai pacientų galima padėti įtraukiant juos į šias studijas.
 

Sulaukia tarptautinio įvertinimo
Orientuodamiesi į geriausius vakarietiškus pavyzdžius klinikos darbuotojai intensyviai dalyvauja ir įvairių mokslinių projektų veikloje, yra vertinami ne tik Lietuvoje, Baltijos regione, bet ir visoje Europoje. Aktyviai bendradarbiaujama ne tik su LSMU įvairių sričių specialistais, bet ir su Gento (Belgija), Kylio, Ulmo, Magdeburgo (Vokietija), Amsterdamo (Nyderlandai) universitetinių ligoninių retų ligų centrų specialistais. Klinika yra daugybės genetinių, molekulinių konsorciumų narė.
 
„Tai, kad esame pakviesti į dviejų Europos gydymo sutarimo rengimo grupes, yra didelis mūsų klinikos įvertinimas. Dalyvaujame Europos mikroskopinio kolito bei žarnyno mikrobiotos transplantacijos gydymo gairių rengimo grupėse. Esame vienintelis centras Baltijos šalyse ir vienas iš nedaugelio rytų Europoje, kur sunkiomis Clostridiumdifficile kolito infekcijomis sergantiesiems atliekamos žarnyno mikrobiotos transplantacijos, kurių esame atlikę per aštuoniasdešimt. Šiomis gairėmis, kurias numatoma paskelbti metų pabaigoje, vadovausis visos Europos ir net pasaulio klinicistai“, – pabrėžė Gastroenterologijos klinikos vadovas.
 
Dalyvauja vėžio tyrimuose
Didžiulis dėmesys pastaraisiais metais skiriamas ir retoms virškinimo trakto navikinėms ligoms. „Kartu su užsienio parteriais vykdėme projektą, skirtą virškinamojo trakto stromos retų navikų molekuliniams tyrimams, jau esame paskelbę svarbių publikacijų šioje srityje. Taip pat su didžiuliu Heidelburgo universiteto vadovaujamu konsorciumu dalyvaujame kasos neuroendokrininių navikų genetiniame konsorciume. Be to, šiais metais pradėjome vykdyti Europos reto kepenų vėžio cholangito karcinomos tyrimus. Dalyvavimas šiuose konsorciumuose suteikia mums galimybę pasitelkiant naujausias molekulines technologijas atlikti tyrimus šioje srityje ir suteikti pačią naujausią ir geriausią pagalbą pacientams“, – pabrėžė J.Kupčinskas.

 
Be to, visi retų ligų pacientai, jų įvairūs biologiniai mėginiai įtraukiami į biobanką ir naudojami įvairiems moksliniams tyrimams. „Tiek mūsų klinikos, tiek virškinimo trakto instituto laboratorijos, vadovaujamos dr. Jurgitos Skiecevičienės, darbuotojai stengiasi sukurti retų ligų biobankus ir vykdyti sėkmingą mokslinę veiklą“, – pridūrė pašnekovas.
Šiais metais įkurta nauja bioinformatikos laboratorija, kuriai vadovauja dr. Simonas Juzėnas, – dar vienas svarbus žingsnis vystant mokslinę veiklą retų ligų srityje.


Džiugi žinia
Dar viena kliniką neseniai pasiekusi džiugi žinia – jos darbuotojų profesorių Jūratės Kondrackienės (nuotr.), Limo Kupčinsko ir kitų konsorciumo dalyvių (iš viso – 40-ies mokslininkų iš 27 pasaulio klinikų) straipsnis išspausdintas prestižiniame „Lancet“ žurnale. Straipsnis skirtas retai kepenų ligai – nėščiųjų cholestazinei hepatozei. Dar 2003 m. J.Kondrackienė apgynė disertaciją apie šią retą kepenų ligą (paprastai vadinamą „nėščiųjų niežuliu“). Šios gydytojos Kauno klinikose atliktas vieno centro tyrimas buvo pirmoji pasaulyje tokios didelės apimties klinikinė studija, įrodžiusi didelį naujo vaisto ursodezoksicholio rūgšties efektyvumą gydant retą kepenų ligą.


 
Šis kauniečių darbas 2005 m. buvo atspausdintas prestižiniame JAV žurnale „Gastroenerology“. Naujajame „Lancet“ straipsnyje jau tarptautiniam autorių kolektyvui pavyko išaiškinti anksčiau buvusią neišspręstą problemą – kodėl sergant šia santykinai gerybine, bet reta liga kartais (bet labai retai) įvyksta vaisiaus žūtis. Pasirodė, kad  padidėjus nėščiųjų kraujyje tulžies rūgščių koncentracijai per 100 micromolių/l, vaisiaus žūties tikimybė padidėja daugiau kaip 30 kartų. Tai nauja ir svarbi mokslininkų žinia klinikinei praktikai, parodanti, kad sergant „nėščiųjų niežuliu“ būtina tirti tulžies rūgštis nėščiųjų kraujyje (anksčiau šis tyrimas buvo atliekamas tik mokslo tikslais).
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica