Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

Vytautas Paulius Rasokaitis
2024-03-21
„Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, kad gėris slypi mažuose dalykuose“, –  sako retos ligos gniaužtams nepasiduodanti Virginija Žilinskienė.
Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės
„Didžiausias šokas man buvo, kai po atlikto galvos magnetinio rezonanso tyrimo perskaičiau tyrimo aprašyme įrašytą diagnozę – hipofizės cistinė makro adenoma. Apėmė siaubas, žemė išslydo iš po kojų… Atrodė, kad jau viskas, gyvenimo pabaiga...“ – retos ligos diagnozės nustatymą mena Virginija Žilinskienė. R.Sinickaitės nuotr.

Liga gyvenimą liga pakeitė kardinaliai
 
Mažame pasienio miestelyje gyvenanti, visuomeninių veiklų bei iniciatyvų nestokojanti Virginija aktyviai padeda retomis ligomis sergantiems pacientams, vadovauja Lietuvos hipofizės pacientų asociacijai.
V.Žilinskienė serga prolaktinoma. Tai – gerybinis hipofizės (posmegeninės liaukos) priekinės dalies navikas (adenoma), išskiriantis hormoną prolaktiną.
 
Paprašyta prisiminti ligos pradžią, pašnekovė laiką atsuka dešimčia metų atgal, į 2014 metus. „Gyvenau ir iki šiol gyvenu mažame pasienio miestelyje, dirbau administracinį darbą, rūpinausi šeima, laisvalaikiu užsiimdavau rankdarbiais, mėgavausi gėlynų priežiūra, dalyvavau kapelos veikloje. O rudenį išgirdau iki tol niekad man negirdėtą diagnozę – hipofizės makro adenoma, kuri mano gyvenimą pakeitė kardinaliai. Taigi, šiemet švenčiu dvi sukaktis: jubiliejinį 50-ąjį gimtadienį ir 10 metų „draugystės“ su prolaktinoma“, – pasakoja V.Žilinskienė.

 
Negalavimus nurašė nuovargiui
 
Pasak Virginijos, ligos simptomai atsirado kur kas anksčiau, prieš 3-4 metus iki tol, kol ji buvo nustatyta. „Atrodė, kas čia tokio... Greičiau pavargstu, bet juk man jau ne dvidešimt metų. Vargino vis dažniau pasikartojantys galvos skausmai, bet juos nurašiau įtampai darbe. Pavasarį galvos skausmai ypač sustiprėjo. Skaudėjo keistai – kairę galvos pusę, atsirado jausmas, kad su kaire akimi kažkas negerai. Ji tarsi netelpa akiduobėje. Regėjimas suprastėjo, nors ir iki tol reikėjo akinių, pajutau, kad reikia stipresnių“, – prisimena V.Žilinskienė ir priduria, kad net ir po atostogų ji nepasijuto geriau.
 
Nuo to laiko, pašnekovės teigimu, viskas vyko kaip sapne: vizitai pas įvairius klinikų specialistus, kraujo tyrimai, kurių metu nustatyta, kad organizme hormono prolaktino kiekis normą viršija daugiau nei 3 kartus.
 
„Didžiausias šokas man buvo, kai po atlikto galvos magnetinio rezonanso tyrimo perskaičiau tyrimo aprašyme įrašytą diagnozę – hipofizės cistinė makro adenoma. Apėmė siaubas, žemė išslydo iš po kojų… Atrodė, kad jau viskas, gyvenimo pabaiga...“ – diagnozės nustatymą mena V.Žilinskienė.
 
Prireikė operacijos
 
Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas rekomendavo neskubėti operuoti, o pirmiau išbandyti medikamentinį gydymą. „Pasirinkau gydymą medikamentais. Gydytojas endokrinologas paskyrė vaistus – bromokriptiną. Tai vienintelis šiuo metu kompensuojamas vaistas, skirtas prolaktinomai gydyti, tačiau jis turi gana stiprų šalutinį poveikį. Vaistų vartojimo pradžia buvo sunki. Pykino, svaigo galva, nuolat jaučiausi mieguista, tapo sunku atlikti kasdienius darbus, nes nuolat norėjau miego“, – prisimena pašnekovė.
 
Pamažu moteris pratinosi prie kitokio gyvenimo ritmo ir gyveno viltimi, kad po metų magnetinio rezonanso tyrimas parodys, jog operacijos nereikia. Deja, jos prireikė. Ir tai, pasak pašnekovės, lėmė keletas veiksnių. „Mano savijauta blogėjo, o atliktas MR tyrimas parodė, kad vaistai nepaveikė adenomos, ji nė trupučio nesumažėjo. Atsirado ir kitų, pavojingų gyvybei komplikacijų – kažkuriuo momentu įvyko kraujavimas cistinės adenomos viduje, kuris, laimė, sustojo savaime. Įvertinęs situaciją neurochirurgas įvardino, kad operuoti būtina nedelsiant. Beliko sutikti. Noras gyventi buvo stipresnis už baimę“, – sako V.Žilinskienė.

 
Operacijos data buvo paskirta labai greitai – po savaitės. „Nustebino šiuolaikinės medicinos galimybės, kadangi hipofizės adenomos operacijos atliekamos neskeliant galvos kaulo, operuojama pro nosies landą. Bėgant laikui, jėgų vis daugėjo, grįžau į darbą, bet galvos skausmai, pasikartojantys svaigimo priepuoliai išliko, tik tapo kiek silpnesni“, – sako moteris.
 
Baigdama pokalbį V.Žilinskienė turi palinkėjimą: „Linkiu atrasti balansą tarp veiklos ir poilsio, išmokti pastebėti ir mažutes laimės akimirkas. Juk iš smulkmenų susideda dideli dalykai, tą parodo ir mūsų šūkis: „Po vieną mes – reti, drauge – mes stiprūs!

 
Interviu su specialistu
VšĮ VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro šeimos medicinos gydytoja rezidentė Justina Juchnevičiūtė:

 
Kokiais klinikiniais požymiais dažniausiai pasireiškia hipofizės adenoma ir prolaktinoma? Kokius požymius organizme sukelia kraujyje padidėjęs prolaktino kiekis?
 
- Hipofizės adenomos pasireiškia skirtingais simptomais, priklausomai nuo darinio dydžio ir funkcinio aktyvumo, t.y. gebėjimo sekretuoti hormonus. Nesekretuojančios hormonų mikroadenomos (< 10 mm. dydžio) įprastai nesukelia simptomų ir yra nustatomos atsitiktinai, atliekant vaizdinius galvos smegenų tyrimus dėl kitų priežasčių. Didesni, augantys dariniai gali sukelti galvos skausmą, spausti aplinkines galvos smegenų struktūras ir tokiu būdu sukelti akipločio defektus, hipofizės hormonų nepakankamumo požymius. Dėl spaudimo į sveiką hipofizės audinį atsiradęs gonadotropinių hormonų trūkumas kliniškai dažniau pasireiškia menstruacijų ciklo sutrikimais moterims ar erekcijos disfunkcija vyrams.
 
Kokie gydymo metodai taikomi hipofizės adenomos ir konkrečiai prolaktinomos ligos atveju?
 
- Gydymo būdas parenkamas pagal adenomos dydį, ligos eigą, paveiktas anatomines struktūras. Dėl gero atsako į medikamentinį gydymą prolaktinomoms gydyti skiriami prolaktino sekreciją slopinantys vaistai (bromokriptinas, kabergolinas). O šio gydymo netoleruojant ar nesant poveikio taikomas chirurginis gydymas. Nesukeliančios simptomų mikroadenomos (atrastos atsitiktinai) gali būti tik reguliariai stebimos. Papildomai, arba kaip alternatyva, gali būti taikoma spindulinė terapija. Svarbu suprasti, kad kiekvienu ligos atveju situacija skirtinga, todėl gydymo metodai parenkami ir kombinuojami individualiai.
 
- Ką patartumėte pacientams?
 
- Dėl plataus, nespecifiško klinikinių požymių spektro diferencinė ligos diagnostika kartais gali būti sudėtinga. Jaučiant minėtus simptomus, pirmiausia turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, atlikęs klinikinį bei laboratorinius tyrimus pagal indikacijas, padės nustatyti galimas kitas nusiskundimų priežastis. Ir, esant reikalui, siųs pacientą konsultacijos pas gydytoją specialistą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

      Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

      „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...
      Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

      Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

      Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...

      razinka


      Sveika šeima


      Rūpestį kelia Lenkijoje aptiktas pavojingas virusas

      „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis išlikti budrias dėl įvežtinės poliomielito rizikos, vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei stiprinti laboratorinę diagnostiką ir kontrolę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Viltis retomis ligomis sergantiems vaikams

      Mokslo proveržis genetikoje atveria naujas galimybes šeimoms, kurių vaikai serga retomis ligomis. Barselonos mokslininkai sukūrė pažangią diagnostinę platformą, kuri jau padėjo išsiaiškinti 23 vaikų neuroraumeninių ligų kilmę.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Atpildas vis vien ateis
      Henrikas Vaitiekūnas Atpildas vis vien ateis
      Žaidžiantys pasitikėjimu
      Paulius Skruibis Žaidžiantys pasitikėjimu
      Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?
      Vilija Targamadzė Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?

      Naujas numeris