„Regėjimo vagis“ privertė rašyti testamentą

Deimantė Gruodė
2018-08-17
„Savo kailiu patyriau, kad žmogui netekti regėjimo – baisi patirtis. Ypač buvo liūdni pirmieji metai, kai staiga nutrūksta viskas, tarsi išėjus į pensiją“, - atvirauja sostinėje gyvenantis medikas Vytautas Gurauskas, kurio akių šviesą pasiglemžė klastingoji glaukoma.

„Regėjimo vagis“ privertė rašyti testamentą
„Aš viešai prisipažinau, kad sergu glaukoma. O kiti bijo tą ribą peržengti. Kai ateidavo į mūsų klubą, prisipažindavo – bijojo, kad juos, dar dirbančius, gali atleisti iš darbo. Pažiūrėkite, kodėl užsienyje profilaktinis gydymas visai kito lygio. Ten žmonės visai kitaip žiūri į ligą ir turi daug informacijos, o mūsų žmonės neturi ir medikai jų nešviečia“, - sako buvęs Lietuvos prezidento patarėjas sveikatos klausimais Vytautas Gurauskas.

Atrama – žmona 
Aplankius sostinėje gyvenantį Vytautą Gurauską, jis pirmiausiai pristato žmoną Danutę. „Ji – mano atrama“, - sako buvęs Lietuvos prezidento patarėjas sveikatos klausimais.
Juodu su žmona nesėdi tarp keturių sienų. Kaip pasakoja, vienas kitą prilaikydami išeina pasivaikščioti į lauką, šalia pravingiuoja Neris. Tad yra suaugę it du medžio kamienai, nes vienas be kito negali žengti nė žingsnio. Danutė irgi serga glaukoma.
„Mes juokiamės, kad glaukoma - šeimos liga. Abu mėgome skaityti ir galbūt per daug piktnaudžiavome televizija, nors giminėje sergančių šia liga tikrai nebuvo. Kuomet pradėjau sirgti, okulistai kalbėjo, kad visiems, kurie serga hipertenzija, vystosi glaukoma. Tai pirmas pavyzdys aš – esu hipotonikas, mano spaudimas – žemas“, - kalbėjo V.Gurauskas.
 
Operacijos nepadėjo
„Pirmi požymiai pasireiškė aštuoniasdešimt ketvirtaisiais. Vairuodamas automobilį pastebėjau besidvejinančius prieš tai važiuojančio automobilio numerius.
Sunerimęs kreipiausi į savo mokytojus Kaune. Šie pasakė: „tau nieko nėra“. Tuomet man šovė mintis, kad čia tik nebūtų ta glaukoma.
Praeina dar dveji metai, regėjimas vis blogėja. Tada jau perėjau dirbti į Kurortų valdymo tarybą ir dažnai būdavau Maskvoj. Čia susipažinau su garsiu profesoriumi okulistu. Jis pasižiūrėjo ir pasakė: tau - žydinti glaukoma. Reikėjo operuoti ir pradėjo taikyti lazerį.
 
Vieną akį operavo devynis kartus, kitą – vienuolika ir vis nesėkmingai. Operavo ir Maskvoje, ir Kaune, ir Vilniuje. Nieko nebuvo galima padėti“, - atsidūsta V.Gurauskas.
Vyras nemato jau dešimt metų. Sako, sunkiausi buvo pirmieji, kai staiga viskas nutrūksta, tarsi būtum išėjęs į pensiją.

„Supratau, kuo gali baigtis ši liga ir jau buvau pasiruošęs psichologiškai. Savo organizacijos narius buvau nuteikęs, kad būkite pasiruošę, parašykite testamentus, sutvarkykite dokumentus, nes paskui nematysite. Bus blogai. Su žmona parašėme testamentą. Draugai irgi pasekė mūsų pavyzdžiu. Sakė, kaip gerai, kad tada mus įspėjote. Dabar jau būtų per vėlu“, - prisiminė V.Gurauskas.
 
Slepia ligą
Glaukoma pono Vytauto, turinčio medicininį išsilavinimą, nesustabdė. Koks buvo aktyvus, toks ir išliko. Įsitraukė į sergančiuosius vienijančią organizaciją, tiksliau – ją pats ir kūrė. Netgi keletą metų leido laikraštį apie regą.
„Sakiau, visiems mums reikia vienytis. Vaistų nėra, o dar mano kartos medikai dirbo ir Sveikatos ministerijoje, ir kitur. Jiems padedant ir pasiekėme, kad sergantiems glaukoma bei dar dešimčia kitomis ligomis padarytų šimtu procentų kompensuojamus vaistus.
Pasiekėme, kad Pasaulio glaukomos organizacija Lietuvos iniciatyva paskelbtų Glaukomos dieną – ji minima kovo mėnesį“, - sako jis.
 
Vyras pastebi, kad retas kuris atvirai kalba apie ligą. „Tai yra tam tikras psichologinis barjeras. Pavyzdžiui, aš viešai prisipažinau, kad sergu glaukoma. O kiti bijo tą ribą peržengti. Kai ateidavo į mūsų klubą, prisipažindavo – bijojo, kad juos, dar dirbančius, gali atleisti iš darbo. Sergantieji nenori to atskleisti. Pažiūrėkite, kodėl užsienyje profilaktinis gydymas visai kito lygio. Ten žmonės visai kitaip žiūri į ligą ir turi daug informacijos, o mūsų žmonės neturi ir medikai jų nešviečia“, - apgailestauja V.Gurauskas. Kuo jis dabar užsiima?
„Dabar užsiimu knygų skaitymu. Turiu labai gerų aklųjų ir silpnaregių bibliotekoje draugų, atveža man kompaktinių diskų, naujausios literatūros. Vieną kitą straipsnį dar parašau vienur kitur“, - sako su liga jau susitaikęs pokalbininkas.
 
Medikai neužsiima profilaktika
Anot jo, akių gydytojai nepakankamai skiria dėmesio prevencijai.
„Akių gydytojams yra daug pagundų. Jie nevažiuoja tikrinti gyventojams akių į rajonus. Porą kartų gelbėjome Vilniją, suorganizavome akciją patikrinti Vilniaus krašto ligonius. Tai buvo devyniasdešimt devintais metais. Jūs turbūt žinote, kad dabar rajonuose nėra okulistų, - buvęs ministras Andriukaitis tai buvo pajudinęs. Įsivaizduokite, vienas okulistas dirbo Šiaulių rajone, Pakruojyje ir Radviliškyje. Ir važinėjo vieną kartą per savaitę suteikti pagalbą.
 
Kokią pagalbą gali teikti? Kokias paslaugas? O, be to, jie pripažįsta tik operacijas, ypač kataraktos, kadangi čia yra „biznis“. Nepaisant to, kad ligonių kasa ir ponia valstybė moka už lęšiuką. Prasidėjo verslas: valstybė, ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija moka, gydytojai pasiima sau, operuoja lęšiuką ir tą vargšą ligonį, močiutę, kuri gaudavo po šimtą penkiasdešimt du šimtus litų pensijos, prievartauja, kad dar sumokėk už lęšiuką. Žiūrėkite, kiek yra akių klinikų ir visos privačios. Kodėl? Todėl, kad yra gryni pinigai. O su vaikų akių ligomis ypatingai katastrofiška padėtis“, - kritikos negaili V.Gurauskas.

 
Keli štrichai apie rubrikos herojų
Gimė 1931 m. 1957 m. baigęs studijas buvo paskirtas dirbti į Vilkaviškio rajono centrinę ligoninę gydytoju. Vėliau tapo rajono vyriausiojo gydytojo pavaduotoju ir rajono vyriausiuoju gydytoju. Jam dirbant vyriausiuoju gydytoju buvo rekonstruota ligoninė, pastatyta tuberkuliozės ligoninė, įsteigta naujų ambulatorijų, felčerių-akušerių punktų.
Vilkaviškio rajone trūkstant medicinos
personalo, V.Gurausko iniciatyva buvo organizuota medicinos seserų mokykla.
Geriausiai savo sukauptą patirtį ir gabumus V.Gurauskas pritaikė bei išplėtojo nuo 1971 m. pradėjęs dirbti Lietuvos respublikinės profsąjungų kurortų valdymo tarybos pirmininku.
Prioritetinį dėmesį jis skyrė jaunos medicinos mokslo šakos - kurortologijos vystymui, naujų
gydymo bei diagnostikos metodų diegimui į kurortinę praktiką.

 
Tarp kitko











Glaukomos sąvoka taikoma grupei akių ligų, kurios sukelia charakteringą regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimą, dėl kurio akis apanka. Glaukoma dar vadinama „klastingu regėjimo vagimi“, kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, atsiradusių pakitimų. Šia liga serga ir vaikai, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus. Maždaug 1 iš 7 aklųjų yra apakęs dėl glaukomos.

Simptomai: ašarojimas, akių skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, regėjimo aštrumo mažėjimas, akių niežėjimas, regėjimo sutrikimai. 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris