Raminta Baušytė: „Kalbėti apie vaisingumo problemas nebėra stigma“

Aigustė Tavoraitė
2019-01-03
Kartu su kolegėmis „Moterų ir mergaičių akademiją“ įkūrusi VUL Santaros klinikų Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė (30 m.) sako, jog norėjosi ne tik šviesti moteris ginekologiniais, reprodukcinės sveikatos klausimais, bet ir sklaidyti šią sritį vis dar gaubiančius mitus.
Raminta Baušytė: „Kalbėti apie vaisingumo problemas nebėra stigma“
„Mitas, kad nevaisingumas pirmiausia yra moters problema, kuo toliau, tuo labiau sklaidomas. Realybė tokia, kad po keturiasdešimt procentų nevaisingumo priežasčių dalijasi tiek vyrai, tiek moterys“, - sako VUL Santaros klinikų Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė.

- Gydytojai skundžiasi didžiuliais darbo krūviais, o dar sugalvojai užsiimti štai tokia „popamokine“ veikla. Kodėl prireikė įkurti „Mergaičių ir moterų akademiją“?
Tiek dirbant kasdienį darbą, tiek būnant su draugais dažnai sulaukiame daug įvairiausių ginekologinių, su nėštumu susijusių klausimų. Ir platesniu mastu pastebima problema – žmonėms trūksta kalbėjimo, švietimo akušerijos, ginekologijos, reprodukcijos temomis, kad jie gautų mokslu grįstą informaciją. Bėda, kad specialistai yra apriboti laiko, tad konsultacijos metu negali skirti jo tiek, kiek žmogui reikėtų išsikalbėti. Tuomet jis informacijos pradeda ieškoti pats, neretai pirmiausia pasitelkiamas daktaras Googlas arba sprendimo būdų ieškoma artimoje aplinkoje.
Vis dėlto nebūtinai draugei ar kolegei tikęs gydymas esant tokiai pačiai diagnozei bus naudingiausias ir jums. Taigi norėjosi sukurti platformą, kur moterys galėtų gauti patikimą informaciją rūpimais klausimais - nuo lytinės brandos pradžios iki menopauzės. Džiaugiuosi, kad kolegės palaikė šią idėją. Nors atrodo, kad įsikūrėme tik vasarą, sulaukiame vis daugiau tiek individualių klausimų, tiek auga susidomėjimas iš organizacijų. Kviečia skaityti paskaitas, patys organizuojame nemokamus seminarus, tereikia užsiregistruoti.

 
- Prieš dvejus metus pradėta kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūra. Poros drąsiau kreipiasi dėl šio metodo?
Ilgą laiką kalbėti apie vaisingumo problemas, ieškoti pagalbos gydant šią ligą buvo didelė stigma. Neatsitiktinai ir iš kolegų priėmus įstatymą pasigirsdavo skeptiškų nuomonių. Tačiau vos žmonės sužinojo apie galimybę kreiptis, tie patys kolegos vėliau sakė, kad čia pas mus kaip kino teatre prisėdę žmonių laukia eilėje. Šiandien mūsų centras išlieka vienintele valstybine universiteto lygio gydymo įstaiga šalyje, kur teikiamos kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo bei vaisingumo išsaugojimo paslaugos. Šalyje per pusantrų metų suteikta beveik aštuoni tūkstančiai įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų, jau yra gimę 237 naujagimiai. Džiugu, kad beveik pusę šių paslaugų suteikta mūsų centre.
Nors žmonės dar varžosi kalbėti apie vaisingumo sutrikimus arba kad vaikučio susilaukė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, matome, kad stigma pamažu mažėja, bendras pacientų srautas nuolat auga. Kita vertus, pasaulyje stebima  tendencija – vaisingumo sutrikimų daugėja. Dabar vienokių ar kitokių problemų turi viena iš penkių šešių porų. Manoma, kad jau po metų galėsime kalbėti apie vieną porą iš keturių.
 
- Dėl sunkumų susilaukti vaikelio vyrai vis dar neskuba išsitirti ir pirmiausia linksta kaltinti moteris? 
Anksčiau galvota, kad tai yra tik moters problema: ji pasidaro visus tyrimus, gula ant operacinio stalo, kol galiausiai vyras ateina pasidaryti spermogramos tyrimų. Mitas, kad nevaisingumas pirmiausia yra moters problema, kuo toliau, tuo labiau sklaidomas. Realybė tokia, kad po keturiasdešimt procentų nevaisingumo priežasčių dalijasi tiek vyrai, tiek moterys, apie dešimt procentų atvejų sutrikimų turi abu poroje, dar tiek pat procentų lieka neaiškios kilmės priežasčių. Tačiau pastebima, kad vyrų nevaisingumo mastas auga: per ketvirtį amžiaus vyrų spermogramos rezultatai yra pablogėję perpus. Taigi dabar atėjus porai jokių veiksmų nesiimame, kol tiek vyras, tiek moteris nėra ištirti. Taip, dar nemažai tokių atvejų, kai moteris pirmiau ateina viena, vyrai, būna, nepripažįsta, sako, kad pirmiausia ji turi išsitirti. Jei gydymo procedūromis suinteresuota tik viena pusė, rezultatai nebus pasiekti.
 

- Priimant šį įstatymą būta daug batalijų. Kaip manai, dabartinis jo variantas palankiausias?
Nuo pat priėmimo pradžios įstatymas visą laiką yra tobulinamas, pavyzdžiui, pakeistos kompensavimo PSDF lėšomis sąlygos, įtraukti nauji kompensuojami vaistai, bet taisytinų dalykų yra. Labiausiai diskutuotinas klausimas – amžinas embrionų šaldymas ir saugojimas. Vakarų šalių praktika tokia, kad žmonės dėl to turi daug lankstesnį pasirinkimą. Juolab kad ir daugumos mokslinių tyrimų rezultatai, ir tarptautinės rekomendacijos kalba apie ne ilgesnį kaip dešimties metų saugojimo periodą, kai atšildytos ląstelės dar gali būti tokios pačios gyvybingos. Taip pat norėtųsi, kad būtų kompensuojamas bent vienas papildomas ciklas. Kad ir kaip bebūtų, gerai, kad šis įstatymas apskritai atsirado. Tai daug žmonių atvėrė galimybę kurti šeimas, susilaukti vaikučių, paskatino diskusijas, žmonės pradėjo drąsiau kalbėti. Tai padeda griauti įvairius mitus, kad nevaisingumas neva yra intensyvaus lytinio gyvenimo pasekmė. Tai yra tokia pati liga kaip ir kitos. Liūdniausia, kai nebegali padėti, nes poros gydosi įtartinais metodais, delsia kreiptis.
 
- Jaunieji gydytojai šiandien kaip niekad aktyviai kalba apie sveikatos apsaugos sistemos sopulius.
Gerai, kad visuomenėje buvo aktyviai prakalbta apie atlyginimus, darbo krūvius, jo specifiką. Gydytojo darbas pasaulyje yra brangiai apmokamas ir visur kaip tik stengiamasi sumažinti jam biurokratinę naštą. Iškelti vien finansavimo klausimus nėra tikslinga – visi sakys, kad jiems trūksta algų. Gerai, kad kalbamasi, ieškoma kontakto tarp medikų ir atsakingų už pajamų skirstymą asmenų, apskritai požiūrio į sveikatos apsaugos sistemą. Tačiau ne tuo turi būti vadovaujamasi, kad yra šiek tiek geriau. Mes startą turime pakankamai prastą. Atėjome iš gana sudėtingos politinės-socialinės-moralinės sistemos, realiai yra „iškritusi“ viena karta, per kurią galėjo vykti pokyčiai. Todėl privalome judėti itin sparčiai, tačiau ir apgalvotai, nesivaikant vien populistinių sprendimų, nevengiant nepopuliarių žingsnių.

 
Dosjė
2013 m. baigtos Medicinos magistro, 2017 m. – akušerijos-ginekologijos rezidentūros studijos (VU Medicinos fakultetas). Nuo 2018 m. – VU Gyvybės mokslų centro doktorantė.
Nuo 2017 m. – VUL Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro ir Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė ginekologė. Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (angl. ESHRE) narė, Lietuvos atstovė klinikiniais klausimais joje. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) narė, LAGD Jaunųjų akušerių ginekologų sekcijos pirmininkė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris