Psichologinė terapija – taip pat vaistas kūnui

Sima Kazarian
2021-09-10
Sunkiomis ligomis sergančiųjų ir neįgalumą turinčių žmonių gyvenime gausu psichologinių iššūkių, su kuriais susidoroti dažniausiai palikta jiems patiems. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad dvasinė pagalba reikšmingai atsiliepia tiek gyvenimo kokybei, tiek fizinei savijautai. Tai patvirtina ir 20 metų išsėtine skleroze serganti Rasa, kuriai valdyti ligą ir susigyventi su ja padeda ne tik vaistai.
Psichologinė terapija – taip pat vaistas kūnui
Meno terapijos taikomos insultą patyrusiems pacientams, sergantiems epilepsija, Parkinsono liga, o taip pat ir išsėtine skleroze. Psichologinės savijautos gerinimas turi didžiulę reikšmę žmogaus gyvenimui su liga: atsiranda pasitikėjimas, didėja savirealizacijos galimybės, pasitenkinimas gyvenimu.

Susitaikyti padėjo požiūris
Išsėtinė sklerozė pedagoginį darbą dirbančiai Rasai pirmiausiai pasireiškė optiniu neuritu – ji pradėjo nematyti kaire akimi. Vėliau negalavimas praėjo, tačiau atsirado kiti sunkios ligos ženklai: mieguistumas, silpnumas, tapo sunku eiti. Moteris teigia, kad išgirdusi sunkią diagnozę ji daugiau skaitė ne apie ligą, o psichologinę literatūrą, nes suprato – reikia investuoti į dvasinę savijautą.
 
„Ligą priėmiau realistiškai. Nuo pat pradžių nusprendžiau: reikia ne sirgti, o gyventi, todėl ir energiją nukreipiau ne į ligą, o į gyvenimą. Perdėtas savęs, kaip ligonio, matymas, mano nuomone, nėra į naudą. Man išsėtinė sklerozė yra ne liga, o būsena. Jau apie penkerius metus judu neįgaliojo vežimėlyje, tačiau visur dalyvauju – liga nesustabdo nuo malonių dalykų“, – pasakojo Rasa.

Kitiems sergantiems šia liga ji pataria: „Baikite kitiems arba sau ką nors įrodinėti. Auginkite gėlę, skaitykite, siuvinėkite. Net gulint patale galima klausyti muzikos, įgarsintų knygų, rasti būdus, kaip praskaidrinti kasdienybę.“
 
Padeda numaldyti skausmus
Rasa atkreipia dėmesį, kad aplinka, patirtas stresas, įvairūs dirgikliai atsiliepia fizinei savijautai. Atsiradus emocinei įtampai padidėja ir raumenų įtampa. „Man ji ypač pasireiškia pečiuose ir nugaroje, pradeda virpėti kojos, kyla skausmai. Psichologinės terapijos išmoko atpalaiduoti kūną, o taip pat neįsileisti dirgiklių, kurie sukelia nepageidaujamus fizinius simptomus“, – dalijosi patirtimi pašnekovė.
 
Praktiškai ji išbandė dramos terapiją su aktore Monika Bičiūnaite, skirtą būtent išsėtine skleroze sergančioms moterims. „Aktorės Bičiūnaitės dramos terapija, jos nuoširdumas, rūpestingumas, žodžiai veikė kaip vaistas. Dar ir šiandien gyvenu tos terapijos įspūdžiais, nors ji baigėsi prieš keletą mėnesių, – žavėjosi Rasa. – Vieną dieną pajutau kairio peties skausmą. Negalėjau pilnai valdyti rankos. Tą vakarą susiskambinau su Monika, ji ilgai su manimi kalbėjo. Pokalbio metu pajutau atsipalaidavimą, pasirodė, kad skausmas sumažėjo. Atsikėlus ryte šio skausmo jau nebuvo likę.“
 
Terapijos dalyvės buvo pamokytos savimasažo. „Kai jaučiu, kad širdis pradeda plakti tankiau, kyla pulsas, pasinaudoju gautais patarimais ir man visuomet palengvėja. Galite sakyti, kad tai – placebas, tačiau tai – mano patirtis. Juk svarbiausia rezultatas – o jis palengvina mano gyvenimą. Savimasažo technika man kaskart gelbėja ir pradėjus skaudėti galvą“, – pritaikytas praktikas vertino Rasa. – Iki šiol gyvenu tame harmonizuojančiame jausme, kurį patyriau terapijos metu. Jaučiuosi stipresnė ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai – mano savijauta, gyvenimo kokybė pagerėjo.“
 
Pašnekovė teigė, kad daugelis jos likimo brolių gyvena iš neįgalumo pašalpos ir neturi lėšų konsultacijoms, todėl norėtųsi atkreipti valstybės, atsakingų už sveikatos sistemą asmenų dėmesį, kad jie padėtų rasti sprendimus, kurie neįgaliems žmonėms psichoterapiją padarytų prieinamesnę. „Reikia žmonių, kurie šiuo nelengvu keliu eitų su mumis kartu“, – sako Rasa.


 
Specialisto komentaras
Pozityvios emocijos teigiamai veikia smegenų neuroplastiškumą
Santaros klinikų neurologė doc. med. dr. Rasa Kizlaitienė:

- Ne tik medikamentai gali padėti įveikti fizinius ir psichologinius sutrikimus. Kalbant apie išsėtinę sklerozę, svarbu turėti papildomų priemonių šiai ligai valdyti. Lietuvoje taikomas pats pažangiausias gydymas pagal Europos Sąjungoje patvirtintus (ratifikuotus) algoritmus, todėl gydymo įstaigose suteikiama priežiūra skųstis tikrai negalime. Kas kita yra pagalba pacientui, kuri suteikiama greta medicininio gydymo. Meno terapija yra pakankamai nauja Vilniaus universiteto Medicinos fakultete dėstoma disciplina. Užsienyje jau daug metų tiriamas įvairių meno terapijų poveikis, parašyta  daug mokslinių tiriamųjų ir apžvalginių straipsnių. Dažnai jos taikomos insultą patyrusiems pacientams, sergantiems epilepsija, Parkinsono liga, o taip pat ir išsėtine skleroze. Meno terapija gali padėti kontroliuoti ir nerimo, depresijos simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę.
 
Funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas parodo, kaip suteikus vieną ar kitą fizinį impulsą (liepus pakelti ranką, koją) aktyvuojamos smegenys pačiose įvairiausiose vietose. Su emocijomis vyksta tas pats – potyriai veikia smegenų neuroplastiškumą, smegenys atsigauna, geriau veikia, tai teigiamai atsiliepia ir fizinei būklei – paralyžiui, koordinacijai.
 
Meno terapija yra ne  ligos panaikinimas, bet būdas žmogui pažvelgti į savo vidinį pasaulį, galimybė transformuoti save. Yra daug būdų padėti sau ne tik medikamentais. Fizioterapija mūsų visuomenėje yra labiau suprantama, tačiau panašią įtaką simptomų korekcijai turi ir kitų stimulų taikymas. Muzikos terapijos metu, pavyzdžiui, grojant įvairiais instrumentais, veikia smulkioji pirštų motorika, smegenys gauna daugybę impulsų, kurie skatina jų aktyvumą. Bet pagrindinė meno terapijos galia – emocinė. Psichologinės  savijautos gerinimas turi didžiulę reikšmę žmogaus gyvenimui su liga: atsiranda pasitikėjimas, didėja savirealizacijos galimybės, pasitenkinimas gyvenimu. O ilgalaikės neigiamos emocijos daro žalą širdies kraujagyslių sistemai, skatina uždegiminius procesus organizme.
 
Svarbu suprasti, kad sunkios ligos, operacijos, sutrikimai nėra dalies visuomenės problema – jos neišvengiamai laukia visų. Kiekvienas anksčiau ar vėliau susiduria su sunkiomis būklėmis. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai ilgėja gyvenimo trukmė - tai nereiškia, kad visuomenė yra apsaugota nuo ligų, sergančių atsiranda vis daugiau.
Iš esmės turėtų pasikeisti samprata, kad sirgdamas žmogus negali būti laimingas ir gyventi pilnaverčio gyvenimo. Laimė, nuo ligos nepriklauso ir žmogus gali būti laimingas gyvendamas su ja. Norisi, kad būtų ruošiama kuo daugiau specialistų, kurie galėtų padėti žmogui gyventi visavertį gyvenimą, greta medikamentinio gydymo suteikti emocinę, psichologinę pagalbą, kad būtų pažadintos kiekviename slypinčios sveikimo, atsigavimo galios, padedančios pakilti po sunkių išbandymų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica