- Profesore, išduokite paslaptį, kaip sveikai maitintis ir rasti balansą tarp šiuo metu viena už kitą protingesnių mitybos teorijų?
 
- Remdamiesi naujausiais tyrimais, ekspertai rengia ir atnaujina mitybos rekomendacijas. Tokiu principu neseniai atnaujintos Šiaurės šalių mitybos rekomendacijos, kurios skatina didesnį augalinio maisto ir saikingą gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Pabrėžiamas ekologiškai draugiškas požiūris į mitybą, siekiant sumažinti neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai. Džiugu, kad be tradicinio Skandinavijos penketuko, rekomendacijos rengimo procese pirmą kartą dalyvavo ir Baltijos šalys. 
 
- Labai įdomu jas aptarti. Turbūt išlieka standartas dėl daržovių naudos ir jokio pasigailėjimo saldumynams?
 
- Saldumynai įvardijami kaip rizikingi sveikatai, juose mažai naudingų maistinių medžiagų, skaidulų, dažnai jie yra riebūs. Tas pats pasakytina ir apie perdirbtą maistą, kurio vartojimas siejamas su įvairių lėtinių ligų, tarp jų ir depresijos didesne rizika. 
Na, o daržovių, uogų, vaisių svarba naujosiose rekomendacijose tik išauga. Jei anksčiau siūlyta jų suvartoti bent 400 gramų per dieną, remiantis įvairiais tyrimais, šis skaičius padidintas iki 500-800 gramų, pabrėžiant jų įvairovę.
Geriausia daržoves vartoti kuo mažiau termiškai apdorotas, raugintas, kas padės palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą.
 
- O kaip su sultimis – nuteistos jos ar išteisintos?
 
- Viena naujienų susijusi su vaisių sultimis. Į jas žiūrėta nevienareikšmiškai. Tyrimai nepagrindė, kad jos didina lėtinių ligų riziką. Rekomendacijose teigiama, kad sultys gali būti vartojamos nedideliais kiekiais, tačiau jas ruošiant prarandama skaidulų, vitamino C. Kita vertus, rūgščios sultys gali sukelti dantų eroziją. 
 
- Šiaurės šalių mitybos rekomendacijose – ir produktų poveikis planetai. Kas apie tai kalbama?
 
- Maisto produktai skirstomi į grupes pagal paliekamą CO₂ pėdsaką. Mažiausias jis – augalinės, didžiausias – gyvūninės kilmės maisto produktų. Gyvulininkystė lemia 40 procentų dėl žmonių veiklos išskiriamo metano. Paminėtina, kad palmių aliejus yra didžiulis miškų kirtimo, biologinės įvairovės nykimo veiksnys. Siūloma rinktis vietinę produkciją dėl mažesnių atliekų, transportavimo poveikio.
 
- Daug diskusijų kelia lietuvių mylimos bulvės. Ką apie jas sako naujasis mitybos dokumentas?
 
- Jos yra laikomos sveikos mitybos dalimi. Bulvėms auginti reikia mažiau pesticidų, palyginti su kitomis kultūromis, jos puikus vitaminų C ir B grupės, kalio, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Tačiau bulves valgyti siūloma be papildomų riebalų, druskos, užuot kepus – virti. 
 
- Ar yra kiekis, kiek per dieną reikėtų suvartoti grūdinių kultūrų? 
 
- Viso grūdo produktų, tokių kaip avižos, rugiai, kviečiai, miežiai ir kiti siūloma suvartoti apie 90 gramų per dieną. Jų vartojimas padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina antro tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, palaiko gerą virškinimo sistemos veiklą.
 
- Ką dabartiniai patarimai sako apie žuvis ir jūros gėrybes?
 
- Žuvies vartojame nepakankamai, ji brangi, nepakankama šviežios žuvies pasiūla, bijomasi įvairių teršalų. Rekomenduojama žuvį bei žuvies produktus valgykite du tris kartus per savaitę, iš viso 300-450 gramų. Iš jų 200 gramų turėtų sudaryti riebi žuvis. Tyrimai rodo, kad žuvyje esantys omega 3 riebalai mažina širdies ir kraujagyslių ligų, kognityvinių funkcijų sutrikimų riziką.
 
- Kuri žuvis saugi, kuri ne?
 
- Labiausiai vertinamos vandenynų ir šiaurės jūrų žuvys, o rizikingiausios dėl taršos – Baltijos jūros. Daugiausiai toksinių medžiagų randama menkių kepenyse, ilgiau gyvenančiose didelėse, plėšriose žuvyse, pavyzdžiui, tune, todėl jos nerekomenduojamos vaikams, nėščiosioms, ligoniams, senyviems žmonėms. Vis tik įvertinę žuvies teikiamą naudą ir žalą organizmui, ekspertai teigia, kad rekomenduojamais kiekiais vartojant naudos turėsime daugiau nei žalos.
 
- Minėjote, kad raudonos mėsos – jautienos, kiaulienos, avienos, – o taip pat perdirbtos siūloma vartoti dar mažiau nei anksčiau. 
 
- Raudonos ir perdirbtos mėsos rekomenduojamas kiekis sumažintas iki 350 gramų per savaitę. Nors ir sutinkama, kad raudona mėsa geras šaltinis įvairių maistinių medžiagų, pabrėžiama, kad ji didina storosios žarnos vėžio, antro tipo cukrinio diabeto, širdies kraujagyslių ligų riziką. 
 
- Kas sakoma apie pieno produktus, kiaušinius?
 
- Pripažįstama pieno produktų nauda kaulų, raumenų sistemoms, tačiau norint mažinti sočiųjų riebalų, rekomenduojama vartoti liesesnius, raugintus pieno produktus iki 350-500 mililitrų per dieną. Įrodytas atvirkštinis ryšys tarp fermentuotų, lieso pieno produktų ir kardiometabolinių rizikos veiksnių. Pasaulio vėžio tyrimo fondo duomenys rodo, kad jie mažina storosios žarnos vėžio riziką.
Kiaušiniai yra beveik visų būtinų vitaminų, išskyrus vitaminą C, gerai pasisavinamų baltymų šaltinis, tačiau gali didinti cholesterolio kiekį, mažo ir didelio tankio lipoproteinų santykį. Kaip saugus kiekis rekomenduojamas ne daugiau nei vienas kiaušinis per dieną.
 
- Ar šios visos rekomendacijos gali truputį skirtis kiekvienoje šalyse?
 
- Šiaurės šalių mitybos rekomendacijos tinka visoms šalims, tačiau idealiu atveju kiekviena šalis pritaiko šias rekomendacijas sau, atsižvelgiant į kultūrinius, socialinius, ekonominius ypatumus. 
 
- Ar sveikai mitybai užtenka laikytis šių rekomendacijų?
 
- Be jų svarbu ir tai, kaip valgome, kur valgome, asmenys, su kuriais valgome. Galiausiai, įpročiai, įsitikinimai, socialiniai-ekonominiai veiksniai, žinios ir gebėjimas jas pritaikyti. Ir, be abejo, sąmoningumas. 
Jo ir noriu palinkėti, o ne aklo taisyklių laikymosi ir priekaištų sau dėl jų sulaužymo. Sąmoningai įsiklausykime į savo poreikius, pagalvokime, kaip galime geriausiai juos patenkinti. Kelionė sveikos gyvensenos link turi būti grindžiama ne griežtu draudimų sąrašu, o nuoširdžiu noriu rūpintis savimi, atsižvelgianti į savo kūno signalus ir emocinę būseną.

---

 
Dosjė
Prof. V.Kriaučionienė dirba LSMU Visuomenės sveikatos fakultete, Profilaktinės medicinos katedroje. Yra Lietuvos nutukimo asociacijos vice-prezidentė. Mokslinių darbų autorė, studentų baigiamųjų darbų vadovė, įgyvendinusi ne vieną projektą sveikos mitybos srityje.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!