Praėjusią savaitę Nacionalinis kraujo centras (NKC) kaip ir kasmet prisistatė į Seimą – politikai buvo kviečiami dalyvauti kraujo donorystės akcijoje. Ši iniciatyva sulaukė didžiulio įsitraukimo - politikos atstovai rinkosi ir per pertraukas, ir susitikimų metu. Šios akcijos siekis – šviesti visuomenę, įtraukiant ir politikus, nes jie, pasak NKC direktoriaus Domanto Gutausko, „irgi yra žmonės“.
Du kartus per metus Nacionalinis kraujo centras atvyksta į Seimą ir skatina parlamentarus aukoti kraujo. Praėjusią savaitę parlamente kraujo paaukojo 44 žmonės. Tarp jų – kanceliarijos darbuotojai ir patarėjai. Tačiau Kraujo centro atstovai džiaugiasi, kad tai daugiau nei pernai.
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas:
- Seimo kanceliarija nutarė surengti šią akciją Seime ir pažiūrėti, ar aktyvūs naujosios kadencijos parlamentarai. Kraujo akcija parlamente vykdoma ir dėl viešumo – kad valdžios atstovai matytų, kaip dirbame, o žurnalistai viešintų. Po kiekvieno viešinimo kraujo donorų skaičiai pakyla.
Džiaugiuosi matydamas didelį įsitraukimą. Dabar baigėsi posėdis, todėl donorų skaičiai viršija lūkesčius.
Kai žmonės renka Seimo narį, jie jį pasirenka kaip savo atstovą – jam suteikiamas pasitikėjimo kreditas. Tas politikas tampa sektinu pavyzdžiu. Todėl manau, kad tokios akcijos paskatins visuomenę pasirinkti donoro kelią, o ir patiems politikams smagu prisijungti prie gražios iniciatyvos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė:
- Donoro kortelę turiu dvidešimt metų. Tai buvo mano, kaip studentės, noras, kai pradėjau mokytis Kauno Prano Mažylio kolegijoje. Kartą mieste vyko tokia pat akcija kaip ir ši. Nuo tos dienos ją palaikau, nes tai yra svarbu ir gyvybiškai reikalinga. Visada kviečiu prisijungti ir kolegas, partiečius, draugus bei medikus. Ypač svarbūs turintieji vienetines kraujo grupes su rezus minus – šio kraujo dažnai trūksta, todėl yra džiugu, kad žmonės jo aukoja.
Džiaugiuosi, kad akcija vykdoma ir Seime – Seimo nariai irgi turi būti atsakingi.
Žmogus yra tokia būtybė, kuriai reikia dešimt kartų aiškinti, kol jis ką nors įsimena. Šiuolaikinėje visuomenėje visi bėga, todėl turėtumėme daug dėmesio skirti viešinimui ir komunikacijai. Suprantu, kad tai reikalauja didžiulių pinigų, bet pasitelkę šią prizmę galėtume pritraukti daug susidomėjusiųjų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:
- Kraujo duodu visada, kai tik galiu, kai tik prisimenu ir atsiranda galimybė. Manęs ši procedūra negąsdina, ji man yra viena mėgstamiausių.
Kraujo aukoju daugiau nei dvidešimt metų, tačiau negaliu sakyti, kad tai darau reguliariai. Kelis kartus negalėjau, nes buvo žemas hemoglobinas. Tačiau pati praėjusią kadenciją organizavau tris donorystės akcijas su Nacionaliniu kraujo centru, todėl visada kviečiu ir kolegas. Žinau tų, kurie aukoja reguliariai, ypač priklausantys Šaulių sąjungai. Džiugu, kad šiandien susirinko daug geranoriškai nusiteikusių politikų.
Atvykimas į Seimą skatina viešumą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie galbūt nepanorės atvykti į įstaigos padalinį, todėl paaukos kraujo mobiliose stotelėse. Žinojimas, kad kraujo reikia ir jo galima paaukoti, yra naudingas.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Audrius Petrošius:
- Kraujo duodu nedažnai. Pradėjau tik praėjusioje kadencijoje, kai kolegos pakvietė prisijungti būtent į tokią pat akciją Seime. Kolegų iš frakcijos matau ir dabar, nors šiuo metu vyksta slaptas balsavimas. Kitiems tikrai priminsiu, kad po jo neužmirštų apsilankyti.
Politikai, kurie aukoja kraujo, veikia kaip pavyzdys visuomenei. Mes, kaip vieši asmenys, esame labiau matomi, todėl įvairūs reportažai ir pranešimai tikrai atkreips dėmesį ir tikimės, kad prie akcijų prisijungs daugiau žmonių. Juk tai nieko nekainuoja.
Kai gyveni įprastą gyvenimą, nepuoli galvoti, kur galėtum nuvažiuoti daryti tai, kas tau neįprasta. Todėl dabar stengiuosi dalyvauti. Nors šis kartas man tik trečias, baimės nėra, o ir su jokiais šalutiniais efektais neteko susidurti.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė:
- Per metus kraujo duodu tris keturis kartus ir tai jau tęsiasi dešimtmetį. Aišku, buvo nėštumai, gimdymai, todėl reikėjo šiek tiek daryti pauzę, bet dažniausiai, jeigu tik pasitaiko galimybė, ypač gimtajame mieste, visada stengiuosi paaukoti kraujo.
Turiu gražią istoriją, nuo ko tai prasidėjo. Mano kolegės mamai darė operaciją, trūko kraujo, kolegė ragino visą kolektyvą ateiti paaukoti ir mūsų kraujo grupės sutapo. Mano kraujas buvo panaudotas ir nuo to viskas prasidėjo.
Gerai, kad tokios iniciatyvos vyksta čia, Seime, – mes turime būti visuomenės pavyzdys ir vedlys. Manau, kad yra dalis visuomenės, kuri dar net nežino informacijos, kad gali daryti daug nereikalaujantį, bet svarbų, kilnų darbą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Paulius Visockas:
- Įspūdžiai puikūs, jaučiuosi emociškai pakylėtas. Tai darau du kartus per metus, todėl ta diena man tampa tarytum švente, kai galiu pasidalinti gyvybiškai svarbia dovana – krauju.
Negaliu sakyti, kad duoti kraujo yra nebaisu – jaudulio būna visada, spaudimas pakyla kokiu 10 mm gyvsidabrio stulpelyje. Tai – natūrali žmogaus reakcija.
Iš tiesų, aukoti kraują pradėjau prieš 7-8 metus. Ilgai norėjau tai daryti, tačiau ilgai ruošiausi, o pradėjęs – pajaučiau palengvėjimą. Per pandemiją buvo sudėtingiau, duodavau kraujo tik kartą per metus. Nesu šiuo klausimu
sportininkas, nesivaikau galimų šešių kartų, bet manau, kad visi, kuriems sveikata leidžia, galėtų prisijungti du kartus per metus.
Manau, kad priartėti prie žmogaus yra svarbu. Kaip sakoma „jei ne Mahometas ateis pas kalną, tai kalnas pas Mahometą“. Kauno savivaldybėje mes vykdydavome išvažiuojamąsias akcijas, aplankydami didesnes darbovietes su 100-400 darbuotojų, nes tokiose vietose galima sulaukti daugiau donorų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Mindaugas Lingė:
- Stengiuosi pasinaudoti progomis, kada Nacionalinio kraujo centro komanda atvyksta į darbovietę. Jeigu nepražiopsau arba nesutrukdo kokia kita priežastis, sudalyvauju visada. Pirmą kartą kraujo paaukojau 2007 metais. Nuo to laiko stengiuosi tai daryti bent kartą per metus. Labai gerai, kad NKC atvažiuoja į Seimą. Tai galėtų vykti ir dažniau, nes kartais būna sunkiau suplanuoti laiką nuvykti į donorystės tašką.
Nors ir džiaugiuosi, kad nėra kilometrinės eilės, būtų geriau, jog politikų įsitrauktų dar daugiau. Proga padaryti gerą darbą patogioje vietoje turėtų sulaukti didžiausio galimo susidomėjimo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: