Sąlygas atitiko mažuma
 
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė iki šių metų pabaigos nukėlė terminą, pagal kurį jau kovą įstaigos privalėjo turėti licencijas reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugoms atitinkant naujus reikalavimus. Ji teigia, kad sprendimą stabdyti priėmė po konsultacijų ir susitikimų su šalies gydymo įstaigomis.
 
Įstaigos kalba apie problemas siekiant joms iškeltų reikalavimų. SAM informavo, kad iš 50 įstaigų licenciją gavo 21. Kitos yra pateikusios paraiškas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Šios atstovai teigia, kad norėdamos gauti licencijas įstaigos remontuoja patalpas, vykdo viešuosius pirkimus įrangai, kai kurios ieško medikų.
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Kęstučio Štaro žiniomis, šalies mastu didelė dalis įstaigų būtų negalėję įvykdyti naujų intensyvios terapijos ir reanimacijos reikalavimų tiek dėl žmogiškųjų išteklių, tiek dėl infrastruktūros. „Kiek žinau, net didelėms ligoninėms, kaip universiteto nelengva, nes didėja lovai reikalingas plotas ir reikalingos nemažos investicijos infrastruktūrai“, – sakė K.Štaras.
 
Pateikti dokumentai
 
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dar neturi licencijos. Klaipėdos universiteto ligoninės direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas informavo, kad jie reanimacijos ir intensyvios terapijos licenciją turi, tačiau pripažįsta, kad iššūkių dėl personalo, ypač pagalbinio, gali būti.
 
Santaros klinikos vasario mėnesį kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl įstaigos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimo. Kadangi reikalavimų įsigaliojimo terminas atidėtas, šiuo metu dokumentai tikslinami. „Manome, kad keliamus reikalavimus atitiksime“, – „Lietuvos sveikatą“ informavo įstaiga.
 
Iššūkių yra
 
Kauno klinikos reanimacijos ir intensyviosios terapijos licenciją turi, tačiau Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas prof. dr. Evaldas Padervinskis neneigia šios tvarkos keliamų iššūkių.
 
„Pirmiausia, žinoma, infrastruktūros pokyčiai. Intensyviosios terapijos skyriai Kauno klinikose yra integruoti į esamus ligoninės padalinius, todėl jų atnaujinimas bei pertvarkymas reikalauja didelių vienkartinių investicijų. Be papildomo valstybės finansavimo šie pokyčiai negalėtų būti įgyvendinti“, – konstatavo prof. dr. E.Padervinskis.
 
Antras iššūkis – personalo reikalavimai. „Nors dalinis bazinis finansavimas padeda iš dalies kompensuoti su personalu susijusias išlaidas, būtina užtikrinti, kad jis būtų nuolat peržiūrimas ir pritaikomas prie besikeičiančios ekonominės situacijos“, – teigė jis.
 
Kaip pažymi prof. dr. E.Padervinskis, Kauno klinikos nuolat bendradarbiauja su politikos formuotojais ir tikisi efektyviausių bei praktiškai įgyvendinamų sprendimų.
 
SAM informuoja, kad šalies mastu įstaigoms, siekiančioms naujo standartizuoto paslaugų teikimo lygio ir vykdančioms investicinius projektus, skirta per 90 mln. eurų, tačiau šie pinigai pasiekia ne visas ligonines.
 
Būtų likusi tik slauga
 
„Nebūtume gavę tos licencijos. Ir mes ne ekskliuzyvas – tokių yra daugiau“, – sako Šilutės ligoninės vadovas Algis Starkus.
 

Viena didžiausių problemų norint Šilutei įveikti iškeltą kartelę yra žmogiškųjų išteklių trūkumas. „Regionuose trūksta specialistų, o pagal naujus reikalavimus darbuotojų reikia dvigubai, – sakė Šilutės ligoninės vadovas Algis Starkus ir pridūrė, kad jei būtų palikta numatyta tvarka, ligoninė turėtų tik intensyvią priežiūrą. – Tai mums išmuštų pagrindą iš po kojų, nes įstaigoje liktų slauga ir vidaus ligų skyrius, kas iš esmės yra slauga numeris du.“

 
Jis aiškina, kad nelikus intensyvios terapijos, nelieka ir chirurgijos stacionaro, ir sudėtingesnių dienos chirurgijos procedūrų: „Lieka tik pirma-ketvirta grupė, smulkių spuogelių gliaudymas. Laparoskopija, endoskopija, kas atliekama dienos chirurgijos penktos grupės rėmuose, eliminuojama...“
 
Neapsidirbs?
 
A.Starkus mano, kad didžiosios ligoninės nesugebės susidoroti su pacientų srautais, kurie tikrai padidės, jei mažesnėse įstaigose šios paslaugos neliks.
 
„Šešios lovos pas mus skyriuje, keturi penki intubuoti kartais guli. Kas ims tuos ligonius, kam jie bus reikalingi? Kur juos grąžins? Užsikiš iš karto tos didelės ligoninės. Nežinau, ką jos darys... Niekas neskaičiuos, kiek žmonių nepaklius, numirs, negaus pagalbos, visi skaičiuos tik tai, kiek sutaupyta“, – sako A.Starkus.
 
K.Štaras kalbėdamas leidiniui dar kai nebuvo sustabdyta ši tvarka, taip pat nuogąstavo, kad mažesnėse ligoninėse nelikus paslaugų, pacientai turės vykti į didesnes įstaigas, bet jos yra perpildytos. Kyla rizika, kad gyvybiškai svarbios paslaugos gali nebūti suteiktos laiku.
 
Pratęsė, o ar keis?
 
K.Štaras pasakojo, kad susitikęs su ministre M.Jakubauskiene negirdėjo pažado, įsakymą atšaukti, bet ministrė žadėjo įvertinti padėtį kiekvienam regione. Taip pat užsiminė apie ketinimus sudaryti darbo grupę.
 
Ministerija gi skelbia pratęsusi įstaigų turimų licencijų galiojimą ir „padės įstaigoms atsakingai pasiekti naują standartizuotą paslaugų teikimo lygį“.
 
Viskam pasiruošę
 

„Būtų negerai sakyti, kad viskas tvarkoj, bet mes tikimės gauti licenciją net ir pagal sugriežtintus reikalavimus, – sako Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis. – Turime patikslinti nedidelius niuansus, tikimės, kad iki gegužės pavyks tai padaryti.“ Jis pasakojo, kad įstaiga tam rimtai ruošiasi jau dvejus metus, vos tik sužinojusi apie pokyčius.

 
Vis dėlto kolegoms, kurie naujuose reikalavimuose įžvelgia probleminių vietų, jis neprieštarauja.
 
„Jei reikalavimus atšauktų ar sušvelnintų, tikrai neprieštarautume. Manau, kad reikėtų juos sušvelninti, – sakė L.Blažaitis, raginęs paieškoti ir šviesiosios pusės. – Prieš svečiui ateinant pasitvarkėme, dulkes nuvalėme, kėdes pastumdėme. Vis tiek gražiau atrodome, dabar saugiau ir daktarui, ir pacientui, daugiau aparatūros turime, atliekame dializes bei kitas procedūras...“
 
Nelogiška
 
Tačiau tiek jis, tiek A.Starkus pabrėžia, kad naujoje tvarkoje nelogiška, jog antro lygio įstaigai praktiškai taikomi trečiojo reikalavimai.
 
„Reikia ruoštis procedūroms, kurių niekada neatliksime, – sako A.Starkus. – Hemofiltracijų net universiteto ligoninės daro po dešimt dvidešimt per mėnesį. Galime pasiruošti įrangą, apmokyti specialistą, bet kol sulauks tokio paciento, pamirš ką išmoko. Daug paprasčiau tokius pacientus gabenti į centrus.“
 
L.Blažaitis sutinka su kolega: „Galiausiai tiesiog žiūrėkime į pinigus: ar tikrai reikia mums turėti stimuliatorius, kurių nedėsi niekada arba tik išimtinai atvejais? Mes perkame daiktus ne pigiausius butaforinius, o kad tikrai naudotume“, – kalbėjo pašnekovas.
 
„Mes ir reanimaciją atnaujiname, ir kartu karui ruošiamės... Jei atveš kareivukus, negi sakysime, kad neturime generatoriaus, ar negalime deguonies gaminti? Bus į akis žiūrėti gėda. Todėl darome viską, kiek leidžia techninės, finansinės galimybės ir žinios“, – sakė L.Blažaitis. 

---

 
SAM komentaras
 
Standartizuoto mirštamumo rodikliai reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose svyruoja (nuo 10 iki 30 proc.), kas rodo kokybės standartizavimo ir gerinimo būtinybę.
 
O vyriausybės tikslas yra užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sukurti bendrą sistemą, užtikrinančią galimybę regionų bei miestų gyventojams gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
 
Siekiant padėti įstaigoms pasirinkti ir įdiegti palankiausią regiono gyventojams paslaugų teikimo modelį, užtikrinantį kokybiškų, standartizuotų ir saugių pacientams paslaugų teikimą bei asmens sveikatos įstaigų finansinį tvarumą, SAM kartu su Anestezijos, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto atstovais artimiausiu metu planuoja atlikti išsamų pasirengimo teikti intensyvios terapijos paslaugas vertinimą.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!