Nuo 2023 m. centralizavus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžių gydymo įstaigų viešuosius pirkimus, 15 jų perka per CPO LT. Neseniai ši pasidžiaugė pusantrų metų tiek taupymo, tiek pirkimo greičio, tiek pasiūlos prasme rezultatais. Gydymo įstaigos teigia: tobulėti yra kur. O valstybinio audito metu paaiškėjo įstaigos veiklos spragos – ji raginama nedelsiant imtis sprendimų.
 
Pasirinkimas mažesnis
 
CPO LT skelbia, kad jie užtikrina didesnę tiekėjų konkurenciją, mažėjo vieno tiekėjo pasiūlymų skaičius. Tačiau M.Pauliukas teigia, kad tiekėjų pasirinkimas ligoninei pradėjus pirkti per CPO sumažėjo.
 
„Tai ypač akivaizdu medicinos priemonių ir vaistų sektoriuje. Pavyzdžiui, tvarsliavos pirkimuose anksčiau dalyvaudavo 10-13 tiekėjų, o perkant per CPO pasiūlymus pateikia vos du. Kai kurioms pirkimo dalims visai nesulaukiama pasiūlymų. Mažesnę tiekėjų konkurenciją gali lemti sudėtingesnės CPO pirkimo procedūros, papildomos administracinės kliūtys tiekėjams ir kiti veiksniai“, – svarsto jis.
 
Gautus prašymus svarsto
 
CPO LT Sveikatos srities pirkimų skyriaus vadovė Dovilė Aleksandravičienė teigia, kad el. katalogo asortimentas gydymo įstaigoms apima 25 sveikatos srities modulius ir yra nuolat plečiamas.
 
„Pavyzdžiui, medicininės įrangos modulyje šiuo metu galima pasirinkti skirtingų objektų pagal 38 technines specifikacijas. Vienkartinių medicinos priemonių modulyje – pagal 508“, – komentavo D.Aleksandravičienė.
 
Ji informavo, kad šiemet numatoma plėsti asortimentą, įtraukiant į el. katalogo pasiūlą medicinines dujas, reagentus hematologiniams tyrimams atlikti bei medicinos priemonių metrologinės patikros paslaugas.
 
D.Aleksandravičienė teigia, kad gautą asortimento plėtros poreikio prašymą vertina specialistai ir sprendžia dėl tikslingumo.
 
Taupymu abejoja
 
CPO LT direktorė N.Andrijauskienė mano, kad nors sprendimas dėl SAM pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimo ligoninių buvo sutiktas skirtingai – rezultatai kalba patys už save. Organizacija skaičiuoja, kad per pirmuosius 1,5 metų įstaigoms pavyko sutaupyti apie 20 mln. Eur.
 
Vis dėlto M.Pauliukas tvirtina: „Dabartinė viešųjų pirkimų praktika per CPO neleidžia kalbėti apie aiškų taupymą. Priešingai, ligoninė patiria dvigubas sąnaudas: moka ir CPO už pirkimų organizavimo paslaugas, ir savo darbuotojams, kurie turi atlikti didelę dalį pirkimo proceso darbų. Be to, perkamos prekės kartais kainuoja brangiau, nei jas būtų galima įsigyti pačiai ligoninei tiesiogiai iš tiekėjų.“
 
Vadovas pateikė pavyzdį: „Vokietijoje sveikatos priežiūros sektorius turi regioninius pirkimų centrus, o taupymas pasiekiamas per tikslią rinkos analizę, ilgalaikes sutartis su gamintojais ir skaidrią konkurenciją tarp tiekėjų.“
 
Kritika dėl trukmės
 
CPO LT praneša apie sutrumpėjusį pirkimų laiką: vidutinė tarptautinių pirkimų trukmė nuo 108 dienų 2022 m., kai pirkimus dar vykdė pačios ligoninės, pernai sumažėjo iki 61 dienos. Tačiau M.Pauliukas ir čia situaciją mato kitaip.
 
„Ligoninės analizė parodė, kad viešųjų pirkimų vykdymo terminai per CPO ilgesni, – tvirtina jis. – Pavyzdžiui, 2022-aisiais vidutinė ligoninės organizuojamų supaprastintų ir tarptautinių pirkimų trukmė buvo 49 dienos, o 2023-2024 m., kai šiuos pirkimus vykdo CPO, trukmė pailgėjo iki 86 dienų. Be to, pernai net 35 procentais daugiau pirkimų buvo neįvykę. Vadinasi, ligoninė negavo reikalingų priemonių ar paslaugų laiku, o tai gali turėti įtakos pacientų gydymui.“
 
Laukiame patobulinimų
 

„Viltingai nusiteikę žiūrėjome į pirkimus per CPO, tačiau realybė kiek kitokia, nei manėme. Kol kas ši sistema dar nėra nei greitesnė, nei pigesnė“, – teigia ir Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė.

 
Anot jos, su įvairiais komplikuotais dalykais tenka susidurti pradedant paprasčiausių pieštukų pirkimais baigiant rimtais statybų. „Kad ir kaip gražiai beskambėtų, rezultato tikrai laukiame geresnio. Sumokame tikrai didelius pinigus už pirkimus ir turime didžiulį lūkestį, kad ilgainiui sudėtingų situacijų mažės“, – teigė J.Seiliuvienė. 
 
Ilgiau ir brangiau
 
Šiaulių ligoninės vadovas pabrėžia, kad teoriškai centralizuotas viešųjų pirkimų modelis turi būti pranašus dėl masto ekonomija, efektyvumo, mažesnės administracinės naštos.
 
„Tačiau praktikoje, bent jau šiuo metu, CPO vykdoma viešųjų pirkimų centralizacija neatneša tokių naudų, nes realiai CPO atlieka tik tarpininko funkciją, – tvirtina jis ir priduria, kad ligoninė vis tiek turi atlikti didžiąją dalį darbų. – Rengti pirkimo dokumentus, atsakyti į tiekėjų klausimus, vertinti pasiūlymus ir spręsti dėl pretenzijų. Pirkimų procedūros dažnai užtrunka ilgiau, didėja tiek finansinės, tiek žmogiškųjų išteklių sąnaudos. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ir Danijoje, viešųjų pirkimų agentūros ne tik organizuoja pirkimus, bet ir atlieka rinkos analizę, užtikrina skaidrumą bei optimalią tiekėjų konkurenciją.“
 
Pasiūlymai
 
M.Pauliukas mano, kad procesus būtina tobulinti keletoje sričių. „Pirma, funkcijų pasiskirstymas ir atsakomybės aiškumas kaip Suomijoje, kur aiškiai reglamentuotos sutartys numato, kas, už kokią proceso dalį atsakingas. Lietuvoje tarp CPO ir ligoninės nėra oficialios bendradarbiavimo sutarties ar įgaliojimo, todėl atsakomybės ribos nėra aiškios“, – teigia jis.
 
M.Pauliukas pabrėžia, kad turi vykti CPO katalogo plėtra, rinkos analizė ir tiekėjų įtraukimas. Jis mano, kad pirkimai turėtų būti skirstomi pagal sudėtingumą: „Danijoje centralizuoti pirkimai taikomi tik sudėtingai medicinos įrangai, o paprastesni pirkimai paliekami pačioms gydymo įstaigoms.“
 
Komplikuota sritis
 

CPO LT vadovė Neringa Andrijauskienė teigė, kad CPO LT perimti sveikatos įstaigų pirkimus buvo nemenkas iššūkis. Viena svarbiausių priežasčių – komplikuota ir specifiška sveikatos srities pirkimų praktika. Mat 2020-2024 m. iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtų 64 ikiteisminių pirkimų tyrimų net apie 58 proc. buvo susiję su sveikatos sritimi.

 
N.Andrijauskienė informuoja, kad įgyvendinant SAM pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimą CPO LT sutelkė aukščiausių kompetencijų viešųjų pirkimų specialistus, įkūrė strateginių pirkimų padalinį, sutelkė sveikatos srities ekspertus ir planuoja pritraukti naujų.

---

 

Komentaras
Kauno klinikų direktoriaus ekonomikai ir infrastruktūrai pavaduotoja Ingrida Matusienė:
 
- Kauno klinikos pirkimus per CPO.lt katalogą vykdo nuo 2010 metų. Šie pirkimai sudarė beveik 24 proc. visų įstaigos vykdytų pirkimų pagal sutarčių vertę. Augant katalogo prekių asortimentui, didėja ir per CPO.lt vykdomų pirkimų skaičius, nes įstaiga gali rinktis labiau jos poreikius atitinkančias prekes.
 
Nors Kauno klinikos vertina vis didėjantį CPO.lt prekių ir paslaugų katalogo asortimentą, patogų procesą ir skaidrumą, matome ir šios sistemos tobulinimo galimybių.
 
Pageidautume toliau plėsti pasirinkimo galimybes sveikatos sektoriui, užtikrinti aiškumą dėl tiekėjų ir jų siūlomų kainų visuose viešuosiuose pirkimuose bei suteikti daugiau informacijos apie neįvykusių pirkimų priežastis.
 
CPO.lt reikšmingai prisideda siekiant efektyvumo, skaidrumo, kontrolės, konkurencingos kainodaros ir supaprastintų procedūrų viešuosiuose pirkimuose.
 

---

Seime – kritika po audito

Seimo Audito komitetas, apsvarstęs valstybinio audito ataskaitą „VšĮ CPO LT veikla vykdant viešuosius pirkimus“, pabrėžė, kad būtina tobulinti CPO LT, kaip nacionalinio viešųjų pirkimų kompetencijų centro, veiklą.
 
Dar 2021 m. priėmus sprendimą centralizuoti viešuosius pirkimus tikėtasi spręsti viešųjų pirkimų kompetencijų trūkumą perkančiosiose organizacijose. Vis dėlto matyti, kad CPO LT paslaugas naudojančioms perkančiosioms organizacijoms vis dar tenka atsakomybė už daugelį pirkimų procesų, kuriuos galėtų perimti ji. Pasigendama ir iniciatyvaus CPO LT veikimo, siekiant ne tik greičiau atliepti perkančiųjų organizacijų poreikius, bet ir į pirkimus pritraukti daugiau tiekėjų.
 
Komitete iškeltas CPO LT tinkamos valdysenos klausimas. Dar praėjusioje kadencijoje paaiškėjo, kad dėl reikšmingos dalies nustatytų neatitikimų, iš kurių dauguma susiję su viešųjų pirkimų vertinimu, iš valstybės biudžeto Europos Komisijai grąžintina suma sudarys 38 mln. eurų. Institucijos, tarp jų ir CPO LT, ragintos nedelsiant stiprinti vidaus kontrolės sistemą.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!