Prof. Tomas Poškus: „Chirurgija - ne itin dėkinga gyvenimo būdui specialybė“

Aigustė Tavoraitė
2018-04-27
„Per pastaruosius dvidešimt metų įpratau, kad bet kada gali skambinti pacientas, esu pasiruošęs, jog nutikus kokiai bėdai reikės padėti staiga. Turi išmokti gyventi su tuo arba rinktis kitą profesiją. Net artimiesiems tenka su tuo apsiprasti. Realiai visi tokioje šeimoje tampa šiek tiek chirurgai“, – sako VUL Santaros klinikų pilvo chirurgas, Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Tomas Poškus (42 m.).
Prof. Tomas Poškus: „Chirurgija - ne itin dėkinga gyvenimo būdui specialybė“
„Medicinoje yra vadinamosios ne itin dėkingos gyvenimo būdui specialybės. Chirurgija priklauso prie pastarųjų. Net artimiesiems tenka su tuo apsiprasti.“, - VUL Santaros klinikų pilvo chirurgas, Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Tomas Poškus.

- Šiandien, ketvirtadienį, medikų bendruomenė vėl renkasi į mitingą prie Seimo. Sunkiau dirbti vykstant tokiam bruzdesiui?
Kai turi daug darbo, nebelieka laiko apie ką kitą galvoti. Kita vertus, nori nenori su įvairiomis problemomis darbe susiduriame tiesiogiai. Galima sakyti, tarsi gyvename paraleliniame pasaulyje: visuomenė nežino, kad paslaugos, už kurias kaip ir yra sumokama, iš esmės nėra apmokamos tiek, kiek išties kainuoja. Dėl to jau dvidešimt metų velkasi skola, atsispindinti visose medicinos srityse. Labiausiai – kalbant apie personalo atlyginimus. Dabar ta skola pasiekė žmones. Tie, kas galėjo išvažiuoti, tą ir padarė, o likusieji supranta, kad sąlygos yra prastos. Juk gydytojai yra aukštos kvalifikacijos specialistai ir negali uždirbti kaip prekybos centro pardavėjai. Natūraliai kyla klausimas, kodėl turi daryti ką nors, jei už darbą neatlyginama iki galo. Ypač atlygio klausimas aktualus slaugytojams, jauniems gydytojams, vyresniems specialistams, kuriems reikia išeiti į pensiją. Laimei, tam tikri postūmiai vyksta, nors ir ne taip greitai, kaip norėtume.
 
- Daug jaunų gydytojų, medicinos studentų stovi kryžkelėje, svarstydami, ar verta ateitį kurti Lietuvoje...
Savo laiku irgi sprendžiau šį klausimą. Aišku, niekur kitur nesijausi kaip namuose - neturėdamas nei šeimos, nei draugų rato, visada būsi svetimas. Tačiau, kai tai išsprendžia šeimos, vaikų finansines problemas, pasirinkimas yra paprastas. Kai tėvynėje to pasiekti negali, o ten viskas paruošta ant lėkštutės, žmonės ir važiuoja.

 
- Metus stažavotės vienoje žinomiausių pasaulio gydymo įstaigų – Mėjaus klinikoje JAV. Kokie įspūdžiai?
Man teko laimė turėti puikius mokytojus, kurie buvo savo srities entuziastai ir sugebėjo laikyti pasaulinio lygmens profesionalumą. Todėl nuvažiavus chirurgijos, koloproktologijos srityse pamatyti tai, ko buvau nematęs, neteko. Juo labiau kalbant apie gydymą - galime pasiūlyti tą patį, ką ir Vakarų Europos šalių ar JAV specialistai.
Ryškiausias skirtumas – pati sistema: kaip ji veikia, kiek yra patogi pacientui, gydytojui. Ne veltui šiuo metu medicinine prasme tai yra geriausia ligoninė Amerikoje. Šiame centre labai gerai sustyguota tarpdisciplininė veikla, mokslas ir chirurgija. Tačiau yra ir savų niuansų. Ten, kur žmonės neturi draudimo, socialinis aprūpinimas yra gerokai prastesnis nei pas mus. Pavyzdžiui, nėštumo, gimdymo atostogos ten tėra trys savaitės. Mėjaus klinika, kaip geras darbdavys, išleidžia šešioms, o į dvejus pas mus apmokamus metus jie žiūri kaip į stebuklą.
 
- Galime ko iš jų pasimokyti?
Pagrindinis skirtumas tas, kad mes medicinoje neturime „apatinio lygio“. Deja, yra taip: jei įstojai į mediciną, greičiausiai sugebėsi ją baigti, toliau – įstoti į rezidentūrą, ją baigti ir gauti licenciją dirbti. Nėra jokio barjero. O Amerikoje jis yra aiškus: yra licencijavimo egzaminas, kur tave egzaminuoja ne mokytojai, kurie, natūralu, suinteresuoti parodyti, ko išmokė, bet kiti specialistai, kurių tikslas - palyginti, ar tikrai esi kokybiškas specialistas. Egzaminai yra sunkūs, jų neišlaiko trečdalis ir tai užtikrina minimalią kokybę.
 
Praėjęs mėnuo buvo skirtas kovai su storosios žarnos vėžiu. Stebite teigiamus rezultatus? 
Kalbėjimas ir žinojimas apie šią ligą ypač svarbus. Ir pagaliau žmonės supranta, kad tai nėra smulkmena, kad storosios žarnos vėžio galima išvengti. Programa, kuri veikia, yra prasminga. Buvo patikrinta daugiau nei milijonas žmonių, nustatyta ankstyvojo vėžio atvejų. Taigi, tikėtina, kad daug gyvybių buvo išgelbėta. Deja, bendrai populiacijos mastu dabar neturime tokių duomenų, kaip kinta sergamumas. Bėda ta, kad penkerius metus neturėjome sergančiųjų storosios žarnos vėžiu registro. Dabar jis pradėjo veikti ir greitai žinosime, kokia yra situacija.
 

- Esate sakęs, kad profesija jums – ir darbas, ir hobis. 
Negalėsi dirbti chirurgu, bent jau mano specializacijos, jei šis darbas tau nepatinka. Per pastaruosius dvidešimt metų įpratau, kad bet kada gali skambinti pacientas, esu pasiruošęs, jog nutikus kokiai bėdai reikės padėti staiga. Turi išmokti gyventi su tuo arba rinktis kitą profesiją. Neatsitiktinai medicinoje yra vadinamosios ne itin dėkingos gyvenimo būdui specialybės. Chirurgija priklauso prie pastarųjų. Net artimiesiems tenka su tuo apsiprasti. Realiai visi tokioje šeimoje tampa šiek tiek chirurgais (šypsosi). Jei pacientas serga, paprastai šeimos interesai nustumiami į šoną ir svarbiausias tampa ligonis. Yra šalys, kur kitokia darbo specifika. Pavyzdžiui, skandinavai atidirba darbo valandas ir išeina namo. Tai daugiau depersonalizuota medicina, gyvenimo būdui draugiškesnė, bet nežinau, ar pacientui tai pats geriausias dalykas.
 
- Su kuo būnant mediku apsiprasti vis dar sunkiausia?
Sunku, kai serga jauni žmonės, kai negali nieko pagelbėti. Sunku pakelti nesėkmes. Juk mūsų nesėkmės yra kieno nors kančia. Ir tada galvoji, ko nepadarei, ką padarei, bet ne taip ar ne laiku. Nuo tokių minčių darosi sunku užmigti.
- Kaip gelbėjatės nuo „perdegimo“?

Šeima turbūt yra vienintelė priebėga, kur gali atsipalaiduoti. Gerai, kad artimieji pakenčia visa tai ir padeda išgyventi. Nors žmona - ne medikė, esame pažįstami nuo mokyklos laikų, tačiau per tiek metų jau galime pasikalbėti apie mediciną (šypsosi). 

Dosjė
1993-1999 m. Vilniaus Universiteto (VU) Medicinos Fakultetas, medicinos gydytojas
1999-2000 m. Pirminė rezidentūra, VU; 2000-2004 m. Bendrosios chirurgijos rezidentūra, VU;
 2008 m. suteiktas Biomedicinos mokslų daktaro laipsnis; Nuo 2015 m. profesorius, Gastroenterologijos, Nefrourologijos ir chirurgijos klinika, VU.
1999-08. – 2004-09 gydytojas rezidentas, VU; 2002-02.- 2004-09 gydytojas-asistentas, Chirurgijos skyrius, Vilniaus Centro universitetinė ligoninė.
Nuo 2004 m. – chirurgas, II pilvo chirurgijos skyrius, gydytojas-asistentas, Endoskopijų skyrius, VUL „Santariškių klinikų“ centro filialas.
2010-04 - gydytojas chirurgas, proktologas, endoskopuotojas UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“.
Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas, Vilniaus chirurgų draugijos narys, Mayo Fellows Association.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris