- Daugeliui su psichotraumatologija nesusijusių žmonių ESTSS negirdėta asociacija. Kokiu tikslu ji veikia?
- Pasaulyje vis aktualesnės tampa įvairios traumos, krizės, gamtinės nelaimės. Kyla klausimų, kaip jos veikia bendruomenes ir žmones atskirai. Taip pat kaip įveikti su tomis nelaimėmis susijusius sudėtingus psichologinius padarinius.
Organizacija vienija specialistus, kurie atlieka mokslinius tyrimus, teikia praktinę pagalbą traumų, krizių ir katastrofų atvejais. Asociacija – multidisciplininė: jungia tiek mokslininkus, tiek specialistus praktikus. Prie jos prisideda gydytojai psichiatrai, psichologai, žurnalistai, dvasininkai... Visi tie, kurie savo veikloje susiduria su krizėmis ar katastrofomis.
 
- Po daugiau kaip dešimt metų priklausymo organizacijai tapote jos prezidentu dvejiems metams. Kokią viziją atsinešate į naująjį postą?
- Mano vizija – naudojant asociacijos tinklą skatinti naujus tyrimus. Tai ypač aktualu pandemijos metu. Pastebiu, kad dabar kiekvienoje šalyje yra daug fragmentacijos. Kažkas daroma Lietuvoje, kažkas Vokietijoje, Švedijoje... O pajėgas reikėtų suvienyti. Tačiau jau yra gerųjų pavyzdžių. Vienas jų – ESTSS inicijuotas psichosocialinių COVID-19 pandemijos padarinių tyrimas. Lietuva jame taip pat dalyvauja.  
Turime daug ekspertinių, išskirtinių žinių apie tai, kaip būtų galima padėti žmonėms, kurie atsiduria krizėje, patiria traumas. Matom pandemiją – milžinišką stresorių, su kuriuo susiję ir daug kitų įvairių stresorių. Rengiame gaires, rekomendacijas specialistams, Europos Sąjungos valstybėms. Taip pat teikiame ekspertines konsultacijas. Kitas mano, kaip naujo asociacijos prezidento, siekis – dalytis sukauptomis žiniomis ir rekomendacijomis Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu.  
Mes, kaip profesionalai, kartais susiskaidome į grupes pagal savo sritį. O per pandemiją svarbu kuo daugiau bendrauti įvairių sričių specialistams. Nes reikalingos universalios žinios.
 
- COVID-19 psichologinį poveikį tiriate ir Vilniaus universitete, jūsų vadovaujamame Psichotraumatologijos centre. Tiesa?
- Taip, šiais metais tai tapo pagrindine mūsų tyrimų kryptimi. Tyrėme skirtingas gyventojų grupes – paauglius, suaugusiuosius ir medicinos srities darbuotojus.
 
- Ir ką tyrimai parodė?
- Daugelis paauglių, pavyzdžiui, skundžiasi, kad pandemija paveikė jų mokymąsi, santykius su bendraamžiais, jų mėgstamas veiklas. Suaugusiųjų tyrimas parodė padidėjusį adaptacinių sunkumų skaičių. Net vienas iš keturių susiduria su prisitaikymo problemomis. Suaugusiųjų tyrimas yra tęstinis. Turime surinktus duomenis iš vasaros. O dabar, antros pandemijos bangos metu, vėl renkame duomenis. Pastebimi didžiuliai medicinos personalo depresiškumo ir nerimo rodikliai. Jaudintis verčia tai, kad šiek tiek daugiau nei pusė jų šiuo metu svarsto apie darbo ar net jo srities keitimą. O tai, be abejonės, būtų didžiulė netektis. Ypač dabar, kai mums taip reikia medikų. Tai traktuojame kaip medikų psichologinio perdegimo požymį.   
Kol kas rezultatų Lietuvoje nesame palyginę su kitų šalių. Jose vis dar vyksta duomenų analizė. Daugiau pasakyti galėsime kitų metų pradžioje. Tačiau dabar turimų rezultatų pakanka, kad parengtume rekomendacijas. Puslapyje psichotraumatologija.lt yra skiltis, kurioje jos patalpintos. Tai - nesudėtingi dalykai, pavyzdžiui, priminimas pasirūpinti savimi arba užsiimti mėgstama veikla. Paprastos, tačiau prie psichinės sveikatos gerinimo prisidedančios veiklos.
 
- Kam ši pandemija, izoliavimasis ir socialinio gyvenimo apribojimai, tikėtina, atsilieps skaudžiausiai?
- Žmonės yra atsparūs. Bent didžioji jų dalis. Ji sugebės įveikti iššūkius, susijusius su pandemija. Tačiau tie, kurie dar prieš ją turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, kurie negalėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat asmenys, netekę artimųjų dėl viruso... jie jaus ilgalaikį poveikį.
Bus dalis žmonių, kurie neabejotinai jaus potrauminio streso požymius, adaptacijos sunkumus. Pastebimi ir tokie nerimą keliantys signalai, kurie rodo tikėtiną suicidiškumo išaugimą.
Ši krizė – ne tik sveikatos. Ji - ir socialinė, ir ekonominė. Jos metu būtina kalbėti apie psichinę sveikatą. Taip pat svarbu daryti mokslinius tyrimus ir kuo labiau didinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Tiek pandemijos metu, tiek ir po to.
 
- O kaip jus veikia ši krizė?
- Manau poveikį jaučia visi. Mes, psichotraumatologai, pastebime, kad pandemija be visų tamsiųjų pusių, taip pat atveria ir daug naujų galimybių. Galima išmokti ko nors naujo. Atsiranda naujų iššūkių, o kartu su jais ir veiklų. Tapimas ESTSS prezidentu – taip pat naujas ir neplanuotas iššūkis mano gyvenime.
 
- Kas padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo pandemijos keliamos įtampos?
- Pandemijos metu šiek tiek sunkiau užsiimti mėgstamomis veiklomis. Jeigu jos nebūtų, daugiau užsiimčiau fizine veikla. Žaisčiau mėgstamą tenisą. Apsilankyčiau gyvos muzikos koncertuose. Tačiau esame priversti ieškoti alternatyvų. Jei negali nueiti į koncertą, susirandi jo įrašų arba nuotolinę transliaciją.
Be abejo, svarbu šeima ir artimieji. Naudotis galimybe būti kartu ir palaikyti vienas kitą.

---

 
Dosjė
2006 m. socialinių mokslų daktaras (psichologija), Vilniaus universitetas.
2007 m. už unikalią daktaro disertaciją politinio smurto tema gautas Europos trauminio streso tyrimų asociacijos (ESTSS) „Young Mind in Psychotraumatology Award“ apdovanojimas.
2010-2016 m. Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas.
Nuo 2013 m. Lietuvos traumų psichologijos asociacijos prezidentas.
Nuo 2018 m. profesorius ir Psichotraumatologijos centro vadovas, Psichologijos institutas, Vilniaus universitetas.
Naujai išrinktas ESTSS prezidentu 2021-2022 m. kadencijai.
Vykdo mokslinius tyrimus psichotraumatologijos tematika. Skelbia juos mokslo publikacijose.
Stažavosi Šveicarijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!