Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

Aigustė Tavoraitė
2017-12-02
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas.
Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

- Esate daugelio šiuolaikinių ausies chirurgijos operacijų šalyje pradininkas, jau dešimtmetį vadovaujate Ausų, nosies, gerklės ligų centrui. Dabar sąlygos diegti otorinolaringologijos naujoves palankesnės?
- Situacija nepalyginama. Anksčiau gydytojas, žinodamas, kad galima pacientą operuoti geriau ir norėdamas atlikti naują operaciją, kai kuriuos reikalingus instrumentus ir iš savo kišenės turėdavo nusipirkti. Šiandien didžiąją dalį pacientams reikalingų procedūrų ar operacijų atliekame aukščiausiu lygiu.

Mūsų ligoninėje, kaip ir lyderiaujančiose Vakarų valstybėse, atliekamos visos, net itin sudėtingos operacijos. Finansinė situacija šiek tiek gerėja. Kita vertus, tai tam tikra prasme tėra kosmetinės priemonės, suteikiančios galimybę kurioje nors siauroje srityje neatsilikti. Vienas dalykas yra bandyti neatsilikti nuo lyderių, kitas – norėti patiems jais tapti. Deja, atsižvelgiant į finansinius išteklius, valstybės požiūrį, tokios galimybės kol kas nelabai turime.

- Neseniai su kolegomis pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse panaudojote atvirų mikrochirurginių operacijų vizualizacijos sistemą, perteikiančią vaizdą 3D formatu.

- Mūsų chirurginio darbo pagrindas – monitorius, endoskopas, mikroskopas. Manau, kad tokios 3D formato sistemos – ateitis. Jos atveria galimybę daug patogiau ir detaliau įvertinti operacinį lauką. Jei chirurgas į jį žiūri plika akimi, prireikia ir nepatogiai pasilenkti, persikreipti, o naudojant 3D kamerą matomas iki šešių kartų padidintas vaizdas. Tai leidžia užtikrinti ir didesnį operacijos saugumą.

Jau dabar nemažai operacijų atliekame žiūrėdami į ekraną. Tiek jų metu, tiek diagnostikoje naudojami fibroskopai, endoskopai leidžia detaliai apžiūrėti, pasiekti gilius nosies, net kaukolės pamato taškus. Manau, žiūrėdami į mikroskopą greitai galėsime atlikti ir didesnės apimties minkštųjų audinių operacijas.

Ateityje viskas kelsis į mikromolekulinę mediciną. Didžiules galimybes atveria genetiniai tyrimai. Jau dabar suprantame, kokia klausos nervo vieta ir kodėl neveikia. Jį atkurti būtų galima pasitelkiant genetinius būdus ar kamienines ląsteles. Tiesa, šioje srityje dar judama lėtokai, bet įvykus proveržiui bus galima žmonėms grąžinti klausą, uoslę, regą.

- Galėtumėte išskirti jūsų atliekamų operacijų specifiką?
- Otorinolaringologija – viena sudėtingiausių medicinos sričių, apimanti ne tik minimalistinę, bet ir kaklo, galvos chirurgiją. O tai – didelės, atviros operacijos, su stambiomis kraujagyslėmis ir jų pažeidimo rizika. Nosies ar klausos rekonstrukcijos operacijose svarbūs yra milimetrai ir jų dalys, visas veiksmas vyksta pusės centimetro ar dar mažesniame kvadratiniame plote, kuriame „krapštaisi“ visą valandą.

Pavyzdžiui, žmogaus vienas klausos kaulelių sveria tik kiek daugiau nei gramą, jo matmenys – du trys milimetrai. Ir štai jį turi išimti, pakeisti protezu. Tam reikia preciziškumo, įgūdžių ir kantrybės. Šiandien labiausiai žavi, kad pradėjęs operaciją, supranti, jog gali ją padaryti dar subtiliau, detaliau ir saugiau. Šiame darbe yra pakankamai daug kūrybos: gali pasirinkti kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius. Džiugu, kad šiandien turime daug jaunų žmonių, kurie nori studijuoti otorinolaringologiją.


- Deja, nemažai jaunų medikų perspektyvos likti gimtinėje nemato...
- Ne vienas daug platesniu mastu atliktas tyrimas, kur klausiama medikų apie pasitenkinimą darbu, rodo, kad atlygis nėra pirmoje vietoje. Esminis dalykas – stinga tinkamo požiūrio į jauną specialistą. Nuvažiavus į Vakarų ligoninę matai, kad sistemai rūpi, kokia paslauga bus suteikta pacientui, rūpinamasi gydytojo sveikata, yra pagalvota apie darbo priemones.

Pats dirbdamas su studentais ir jaunaisiais gydytojais matau, kad protingam, perspektyviam jaunuoliui pirmus dešimt penkiolika metų nelabai rūpi, kiek reikia dirbti, miega naktimis jis ar ne. Jam dega akys, jis mato, kad gali padėti žmonėms, įsisavinti naują operaciją, padaryti tai, ko kiti nedarė. Bet toliau įsuka buitis, ateina rutina, išvargina gyvenimas, atsiranda šeima, vaikai, kuriems reikia valgyti. Ir tada matai, kaip sveikatos apsaugos sistemoje gęsta šie jauni, aktyvūs, protingi žmonės. Vieni to net nelaukia, kiti gavę gerą darbo vietą išvažiuoja vėliau.

- Panašu, kad šiandien medikų kantrybės taurė perpildyta. Tikite, kad permainos įmanomos?
- Sąjūdis neatsitiktinai kilo iš apačios – pačių gydytojų, kuriems tikrai sunku dirbti tokiomis sąlygomis. Ir pagrindinis dalykas vėlgi yra ne tiek atlyginimas, kiek situacija, kurioje atsidūrė gydytojas arba visa sveikatos apsaugos sistema. Jei ji funkcionuotų protingai, atsirastų lėšų ir atlyginimams, viskas spręstųsi savaime. Dabar kiek apmaudu, nes susidaro toks įspūdis, kad bandoma gesinti gaisrą šiek tiek pakeliant atlyginimus, bet pačios sistemos pertvarkos ženklų nematyti.

- Kas palaiko jūsų entuziazmą?
- Įkvepia besikeičiantis gyvenimas, atsiveriančios naujos galimybės. Nes kai atsiranda operacija ar tyrimo metodas, kurio prieš trejus metus nebuvo, apie kokią rutiną galima kalbėti. Smagu būti šių pokyčių epicentre bent savo šalyje. Džiugių momentų nestinga – štai ant stalo guli vaiko piešinys su prierašu „Gydytojau, ačiū už stebuklą“.


Berniukas, turėjęs nešioti klausos aparatus, jei pasiseks ir antros ausies operacija, galės girdėti be jų. Taip pat įpareigoja darbas su studentais. Įdomu dalyvauti ir universiteto valdymo procese. Džiugu matyti, kad fakultete vyksta teigiamos permainos, kurios, tikiuosi, pakeis ir mokslinio, pedagoginio darbo kokybę. Veiklų tikrai daug ir jos įsuka vis labiau.


Dosjė
Pirmasis Lietuvos chirurgas, atlikęs kochlearinės implantacijos ir implantuojamų klausos aparatų operacijas.
Nuo 1992 m. dirba VUL Santariškių klinikos gydytoju otorinolaringologu.
Vilniaus universitete 1999 m. apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 2007 m. vadovauja VUL SK Ausų, nosies ir gerklės ligų centrui ir VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikai.
Nuo 2010 m. – Vilniaus universiteto profesorius.
VU MF tarybos pirmininkas, VU Tarybos narys.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris