Rado be sąmonės
Vaikystėje Vido vasaros buvo su visais jų džiaugsmais ir privalumais. Tačiau artėjant keturiasdešimties link viskas pasikeitė. „Būdavo, kad įgelia bitė ar širšė, ta vieta parausta, paskausta, bet tik tiek. Nesureikšmindavau ir nekreipdavau dėmesio. O prieš porą metų, dirbdamas sodyboje netyčia prispaudžiau ją ranka. Pradėjo svaigti galva, niežėti delnus, raibuliuoti akyse, bet nurašiau persitempimui, nes tądien daug dirbau fiziškai. Bet kai eidamas suklupau vieną kartą, antrą, supratau, kad kažkas negerai“, - prisiminė Vidas. Vyras sako, manęs, kad atėjo paskutinioji: jis tespėjo prisilaikydamas švelniai nusileisti ant žemės ir neteko sąmonės. Vėliau per miglą girdėjo balsus. Laimei, į sodybą atvažiavo ir vyriškį rado artimieji, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
 
Kitą vasarą istorija pasikartojo, tik šį sykį vabzdys įgėlė į galvą. Tiesa, Vidas jau įtarė, kad tai bus alergija vabzdžių įgėlimams, skaitė apie tai, ieškojo informacijos ir jau buvo pasirūpinęs priešalerginiais vaistais, adrenalinu. Po įgėlimo palaukė simptomų - delnų niežėjimo, ausų kaitimo, silpnumo – susileido adrenalino ir pats išsikvietė greitąją. „Dabar jau žinau, ką reiškia alergija vabzdžiams, kai jauti, kad kūną niežti, kalbėti sunku, liežuvis lyg ir netinsta, bet žodžio ištarti nelabai gali, ima alpulys“, - pasakoja Vidas. 
 

Anafilakcijos požymiai

Ieškojo gydymo
Taip gyventi toliau buvo neįmanoma, mat, kaip sako pats Vidas, jis bites ir širšes tiesiog traukia ir vasaromis yra sugeliamas ne kartą. Maža to, su kiekvienu nauju įgėlimu vyrui kildavo stiprus nerimas. „Jonavoje su gydytojais jokio sprendimo, kaip neišgyventi dėl savo sveikatos po kiekvieno vabzdžio įgėlimo, neradome. Teko pagalbos ieškoti Vilniuje ir taip atsidūriau pas gydytoją Laurą Malinauskienė. Ji atliko tyrimus ir pasiūlė taikyti imunoterapiją, sutikau nedvejodamas“, - sako Vidas.
 
Praėjus imunoterapijos kursą Vidui gyventi tapo ramiau, mat bičių ir širšių jis nebesibaimina. Žino, kad dabar tam turi tinkamai reaguojantį imunitetą. Tačiau sako pastebėjęs, kad gali būti alergiškas varmams, vadinamiems akliais, tad nuo jų įgėlimų taip pat ieškos gydymo su alergologais. Dabar, sako Vidas, ramu bent dėl to, kad tokį alerginį atsaką galima suvaldyti, o su kylančia panika vabzdžiams dar reikės pakovoti.

---

 
Interviu su specialistu
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Laura Malinauskienė.
 
- Didžiausi vasaros pavojai sveikatai, ne tik erkės...
- Vasarą itin pavojingi bičių, širšių, vapsvų įgėlimai. Kasmet Lietuvoje nuo jų įgėlimo metu suleistų nuodų numiršta bent po vieną žmogų. Tiesa, šie vabzdžiai pavojingiausi tiems, kurie yra alergiški. Tuomet vieno vabzdžio įgėlimas gali organizme sukelti didelę imuninės sistemos alerginę reakciją – anafilaksiją, o kartais ir mirtį.
 
- Galima išsitirti, ar esame alergiški?
Taip, bet net jeigu kraujyje ir nustatys tuos antikūnus, dar nereiškia, kad žmogui pasireikš anafilaksija. Tai nepadidina rizikos. Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar žmogus yra alergiškas, tiesiog patirti vabzdžio įgėlimą.
 
- Per kiek laiko nuo įgėlimo tampa aišku, ar esame alergiški?
- Esant alergiškiems, nuo įkandimo, pirmieji anafilaksijos simptomai, pasireiškia per penkiolika dvidešimt minučių, iki valandos. Retais atvejais - per kelias minutes: tuomet pavojinga, kad žmogus numirs nespėjęs sulaukti pagalbos.
Jeigu per valandą nuo įgėlimo anafilaksijos simptomai nepasireiškia, greičiausiai nesate alergiškas Pavienių atvejų, kai anafilaksija prasideda praėjus daugiau laiko nuo įkandimo pasitaiko. Bet tai nutinka itin retai.
 
- Kaip galime sau padėti patys?
- Pirmiausia reikia būti budriems ir elementariai saugotis minėtų vabzdžių, tą kartojame nuolat ir vis tiek niekas nesisaugo. Bites, širšes itin traukia kvepalai. Tad einant į lauką, gamtą nerekomenduojam kvėpintis. Drabužiai gamtoje neturėtų būti gėlėti, geriau šviesūs, blankūs, neutralūs. Kuomet geriama iš skardinių, širšės gali įskristi į vidų, įgelti į lūpą, gomurį, o ja pačia žmogus dar gali ir paspringti. Tad labai rekomenduojama gėrimus gerti tik ši permatomų, skaidrių talpų ir pakuočių. Repelentams širšės, vapsvos ir bitės nėra jautrios, rankomis mostaguoti vaikant vabzdžius taip pat nederėtų, geriau pasitraukti kiton vieton.
Vasarą su savimi visuomet patartina turėti nereceptinį priešalerginį vaistą ir jį vartoti po įgėlimo tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Svarbiausia nepanikuoti. Įkandimo vietų nekasyti, kad neprasidėtų infekcija ir periodiškai dezinfekuoti.
Jeigu matote, kad žmogui prasidėjo anafilaksija, geriausia kviesti greitąją pagalbą ir pačiam nesėsti už vairo. Paramedikai automobiliuose turi visus reikalingus vaistus ir labai greitai vietoje gali padėti: pamatuoja spaudimą, pastato lašinę, suleidžia priešalerginių vaistų, hormoninių vaistų ir kai jau atveža į priėmimo skyrių, dažnai reakcija būna atslūgusi. Po apsilankymo priėmimo skyriuje žmogus gaus receptą adrenalino autoinjektoriui, kurį reiks panaudoti, jeigu vėl įgels vabzdys ir pasireikš alerginė reakcija.
Iki paramedikams atvažiuojant sugeltą žmogų geriau paguldyti ir pakelti kojas, kad kraujas tekėtų į galvą. Jeigu žmogus vemia, reikia guldyti ant šono, kad neužspringtų. O jeigu dūsta, pasodinti ir prilaikyti, kad nesukniubtų.
 
- Prie bičių nuodų galima ir priprasti...
- Taip, jeigu pacientui pasireiškė anafilaksinė reakcija po įgėlimo, praėjus trims keturioms savaitėms reikia pasirodyti alergologui ir siūloma pradėti taikyti imunoterapiją. Jos metu vabzdžių nuodų kiekis yra leidžiamas po oda ir pirmaisiais kartais žmogus stebimas, ar nepasireikš stipresnės reakcijos. Leidžiama nuodų tiek, kad būtų pasiekta dozė, kurią suleidžia viena ar dvi bitės, vapsvos įgėlimo metu. Po metų tikrinama, ar žmogus yra apsaugotas. Pacientas paguldomas į ligoninę, pagaunamas vabzdys ir ligoninėje, pajungus specialius monitorius, vabzdį priverčiame pacientui įgelti. Jeigu reakcija nepasireiškia, žinome, kad paskirta nuodų dozė veikia ir apsaugo, o žmogui tampa ramu, kad jo nebeištiks anafilaksija. Atsiranda psichologinis komfortas. Tokia imunoterapija trunka iki trejų metų.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!