Simptomų nesureikšmino
Itin reta liga – rabdomiosarkoma moterį užklupo vos 26-erių. Pirmasis simptomas, galėjęs įspėti apie ligą, buvo nuolat lydėjęs nuovargis. Tačiau jo moteris nesureikšminusi, mat auginusi mažą, vos dešimties mėnesių amžiaus, vaiką. „Tokia būsena atrodė normali, vaikas buvo neramus, dieną naktį neleido sudėti bluosto“, – pasakojo Kristina.
Tačiau lygiai prieš šešetą metų tiesiog akyse ėmė rastis kiti požymiai. Moteriai užsikimšo viena nosies šnervė, darėsi sunku kvėpuoti. „Tai iš pradžių irgi nesukėlė įtarimų – galvojau sloga, papurškiau į nosį jūros vandens. Tačiau kai pradėjau jausti, kad viena akis yra iškilesnė ir kas diena vis labiau ryškėjo simptomas, kuo skubiau užsiregistravau pas šeimos gydytoją“, – sakė pašnekovė.
 
Buvo atlikti visi tyrimai, ištirta skydliaukė. Galiausiai padaryta smegenų kompiuterinė tomografija. Kadangi auglys į smegenis išplitęs nebuvo, „užkabino“ tik jo kamputį, tikrąjį vaizdą parodė galvos magnetinio rezonanso tyrimas – navikas buvo išplitęs akiduobėje, jo mase užpildyti sinusai. Moteris buvo operatyviai išsiųsta į Kauno klinikas atlikti biopsijos ir prasidėjo ilgas gydymo procesas.
 
Išvengė operacijos
„Gydymas truko porą metų. Dar metus laiko taikyta palaikomoji chemoterapija, iš viso praėjau devynis kursus, taip pat taikyti 25 spindulinio gydymo seansai. Buvo numatyta ir operacija, iš pradžių planuota sumažinti auglį. Tačiau po keturių chemoterapijos kursų jis visiškai išnyko. Gydymas praėjo be didesnių komplikacijų“, – pasakojo Kristina.
Moteris džiaugėsi papuolusi į geras rankas: „Itin dėkinga esu mane prižiūrėjusiai gydytojai Laurai Kairevičei. Nuosekliai klausiau ir stropiai vykdžiau jos ir kit7 gydytojų nurodymus nurodymus.“
 
Pakeitė požiūrį į gyvenimą
Šiandien visus išgyvenimus moteris sako pasakojanti kaip ištrauką iš siaubo filmo. „Išgirdusi diagnozę patyriau šoką, viduje užvirė įvairios emocijos, mirtis ir gyvenimas ėmė maišytis. Nors buvo sunku, greičiausiai išgelbėjo tai, kad neužsidariau savyje, labai daug bendravau. Ligos dėka „atsisijojo“ žmonės, kurie linkėjo gero, o kurie – ne. Džiaugiuosi, kad buvusioje darbovietėje jutau didelį kolegų paramą. Be abejo, didžiausias ramstis – šeimos palaikymas. Ypač esu dėkinga vyrui, kuris rytą vakarą visada buvo šalia. Kaip žinia, ne visada antrosios pusės sugeba pakelti tokį likimo išbandymą...“, – kalbėjo Kristina.
 
Pašnekovė pridūrė, kad liga stipriai liga pakeitė ir požiūrį į gyvenimą. „Iki tol visada labai jaudindavausi dėl visokių menkniekių. Atrodydavo, kad tai – pasaulio pabaiga. Nemaniau, kad galėsiu pakelti tokį gyvenimo išbandymą. Pati esu sau kaip stebuklas. Dabar suprantu, kad yra daug svarbesnių dalykų, dėl ko išgyventi. Privalau išlikti optimistiška, juk ir dar mažais vaikais turiu pasirūpinti“, – sakė moteris.

---

 
Apie ligą
Rabdomiosarkoma – piktybinis minkštųjų audinių navikas, kilęs iš skeleto raumenų. Pagal struktūrą rabdomiosarkoma skirstoma į embrioninę (50-70 proc.) bei alveolinę (20 proc.). Kartais išskiriama ir botrioidinė (5-10 proc.) rabdomiosarkoma, kuri yra embrioninės atmaina. Tumoro rūšis ir lokalizacija priklauso nuo amžiaus. Embrioninė rabdomiosarkoma dažniausiai išsivysto vaikams iki 8 m. Paprastai tumoras susidaro galvos ar kaklo srityje. Retesnė susidarymo vieta – šlapimo pūslė, prostata (berniukams), makštis (mergaitėms). Paaugliams dažnesnė alveolinė rabdomiosarkoma, kuri paprastai susidaro galūnėse, rečiau – liemenyje.

---

 
Interviu
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Laura Kairevičė:
 
- Kiek išskirtinis šios pacientės atvejis? Ar dažnai pavyksta tokį auglį išgydyti be operacijos?
- Rabdomiosarkoma yra jaunų žmonių, net vaikų liga. Nors su ja susiduriame ne pirmą kartą, tačiau tai yra itin reta liga. Nors ji labai pikta ir agresyvi, laimei, tai – jautrus chemoterapijai navikas. Vis dėlto tokio pilno radiologinio atsako ir mes nesitikėjome. Nors ir pasaulyje žinome, kaip gydyti ligą ir taikome efektyvią žinomą chemoterapiją, kiekvienas atvejis kitoks, matoma individuali organizmo reakcija. Šį kartą po kelių kursų auglys visai išnyko. Šiaip kadangi tai gana agresyvus navikas, didelių ir sunkių komplikacijų dažnai neišvengiama.
Nežiūrint to, kad likimas pacientei lėmė ištraukti tokią kortą ir susirgti šia liga, gydymas medikų akimis pavyko gana sklandžiai. Be abejo, neapsieita be pykinimo, vėmimo, buvo įvairių pokyčių po spindulinės terapijos, navikas peraugo akies nervą, jam atrofavusis pacientė viena akimi jau niekada nematys. Aišku, navikas diagnozuotas laiku, nes progresuodamas toliau galėjo plisti į smegenis.
 
- Kiek įtakos ligai turi paveldimumas? Ar mamai vertėtų nerimauti, kad liga gali būti perduota vaikui?
- Šiaip tai – genų mutacijos nulemta liga. Įvykusios tam tikrų genų mutacijos sąlygoja perteklinę pakitusio baltymo funkciją, tas pakitęs baltymas ir formuoja navikines mases. Mutacija gali įvykti dėl įvairių pažaidų – dėl ultravioletinės spinduliuotės, radiacijos, kažkokių virusų, yra daug įvairių aiškinančių teorijų. Taip pat esama ir tam tikrų kriterijų, kurie nurodo, kad yra tam tikra paveldėjimo rizika, esant kitų genų mutacijoms, jei šeimoje buvo daugiau sergančių, ypač jauname amžiuje. Šiuo atveju tokios šeimyninės anamnezės nebuvo, tad konkrečiai ši moteris vaikams nieko negalėjo perduoti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!