Personalizuota medicina – ateities medicina
Prof. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas
2022-11-10
Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų (BMGM) skyrius pakvietė Lietuvos medikus ir molekulinius biologus, besidominančius personalizuota medicina į mokslinę diskusiją „Personalizuota medicina Lietuvoje – kur esam ir ką daryti?“ Renginį atidaręs ir sveikinimo žodį taręs Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys pažymėjo kad jei prieš 3-4 dešimtmečius pagrindinį proveržį moksle vykdė fizikai, šiais laikais daugiausiai atradimų tikimasi iš gyvybės sričių mokslininkų, o personalizuota medicina yra viena iš perspektyviausių krypčių.
Lietuvos mokslų akademijoje vyko diskusija apie personalizuotą mediciną.
Unikalus mecenavimas
Pagrindinį pranešimą „Biomedicininiai tyrimai personalizuotai medicinai: dabartis ir ateities perspektyvos Lietuvoje“ pristatė moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje, LMA akademikas prof. Arvydas Janulaitis, kuris įkūrė Ateities biomedicinos fondą ir jo tikslams įgyvendinti skyrė 10 milijonų eurų. Tokio mokslo fondo mecenavimas – unikalus reiškinys Lietuvos istorijoje. Akademikas pabrėžė, kad personalizuota medicina, paremta žiniomis apie individo molekulinį (genetinį) profilį, suteikia prielaidas taikyti precizinės medicinos principus individualizuotai ligų prevencijai ir gydymui.
Šiam naujam personalizuotos medicinos modeliui prognozuojamas išskirtinis vaidmuo keičiant medikinę praktiką, kuri jau dabar kai kurių ligų atveju davė teigiamus rezultatus. Tam modeliui įgyvendinti pasaulyje suformuotos nacionalinės personalizuotos medicinos programos, kurių rėmuose didelis dėmesys skiriamas fundamentiniams ir biomedicininiams tyrimams, lydimiems plataus tarptautinio bendradarbiavimo ir kt.
LMA prezidentas pasveikino akad. Arvydą Janulaitį su garbingu jubiliejumi ir įteikė LMA atminimo medalį.
„Pirmajam naujojo fondo personalizuoto mokslo projektų konkursui buvo pateiktos net 47 paraiškos – tai rodo didelį mokslininkų susidomėjimą ir problemos aktualumą“, – teigė LMA akademikas prof. Arvydas Janulaitis, kuris įkūrė Ateities biomedicinos fondą ir jo tikslams įgyvendinti skyrė 10 milijonų eurų.
Ruoštis reikia jau dabar
Būtina ir Lietuvoje sutelkti gydytojų, molekulinių biologų, bioinformatikų, taip pat sveikatos apsaugos organizatorių pastangas plėtojant šią perspektyvią kryptį ir neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Jau dabar, ruošiantis ateities iššūkiams, reikia rengti genominės medicinos biologus ir gydytojus. Įkurtas Ateities biomedicinos fondas nori padėti mokslininkams, taip pat jaunajai kartai, besidominčiai šia sritimi, kartu akcentuojama, kad mūsų šaliai aktualu tapti šios srities ženklesne nei dabar tyrimų dalimi. Minėti tyrimai ne tik paspartins šio naujo gydymo modelio taikymo pažangą Lietuvoje, bet ir sukurs prielaidas naujų biotechnologijų krypčių plėtrai.
Prof. A.Janulaitis pasidžiaugė, kad pirmajam naujojo fondo personalizuoto mokslo projektų konkursui buvo pateiktos net 47 paraiškos – tai rodo didelį mokslininkų susidomėjimą ir problemos aktualumą.
Renginyje prof. Vaiva Lesauskaitė (LSMU) kalbėjo apie farmakogenominių tyrimų reikšmę gydant širdies ligas, bet pabrėžė, kad šių brangių tyrimų diegimui į klinikinę praktiką reikalingi ir sveikatos ekonomikos tyrimai. Diskusijoje apie personalizuotos medicinos svarbą diagnozuojant ir gydant įvairias patologijas, biologinės medžiagos bankus dalyvavp prof. F.Jankevičius (VU), prof. E Juozaitytė (LSMU), prof. A.Utkus (VU), prof. S.Jarmalaitė (NVI), prof. A.Petronis (VU), akad V.Šikšnys (VU), akad. V.Sirvydis (LMA), akad. Z.Dabkevičius (LMA) ir kt. Renginį moderavęs BMGM skyriau pirmininkas akad. Limas Kupčinskas pasiūlė suformuoti bendrą LMA bei aukštojo mokslo institucijų poziciją personalizuotos medicinos tolesnės plėtros Lietuvoje klausimu ir ją pristatyti Vyriausybei.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: