Praėjo jau beveik dešimt metų, kai garsus šokių mokytojas Tomas Petreikis (78 m.) išgirdo aklumu grasinančios ligos diagnozę. Nors amžinė geltonosios dėmės degeneracija pasiglemžė dalį vyro regėjimo, jam tai netrukdo pasirodyti šokių aikštelėje.
Dėl amžinės geltonosios dėmės degeneracijos viena akimi beveik nematantis šokių mokytojas Tomas Petreikis tikina, kad liga nepaveikusi jo profesinės veiklos. „Juk vieną sveiką akį visada turėjau. Dabar jau vietą užleidau jaunesniems mokytojams, tačiau štai neseniai turėjome šokių pokylį - visai maloniai pašokau.“
Regėjimas sutriko staiga
Regėjimas dešiniąja akimi T.Petreikiui stipriai pablogėjo prieš daugiau nei aštuonerius metus išvykus į komandiruotę Kijeve. Vyras prisimena skaitęs knygą, kai staiga ant lapo atsirado tamsi dėmė – taisyklingos formos, maždaug dešimties centimetrų skersmens ratas.
„Išsigandau, kas tai galėtų būti, nes anksčiau rega nesiskundžiau“, – pasakojo T.Petreikis. Grįžęs iš Ukrainos jis nuskubėjo pas gydytojus. Šie vyrą nustebino netikėta diagnoze – dešiniosios akies amžine geltonosios dėmės degeneracija, kuri negydoma grasina ir visišku aklumu.
Tuokart gydytojai T.Petreikiui skyrė tiesiai į akies stiklakūnį leidžiamų ir kraujagyslių vešėjimą stabdančių vaistų. Po vieną injekciją leisti reikėjo maždaug kas šešias savaites. Jau po kelių tokių vaisto dozių situacija pagerėjo – šokių mokytojas galėjo lengvai skaityti.
Tačiau džiaugtis geru regėjimu T.Petreikiui ilgai neteko. Netrukus išvykęs atostogauti į Turkiją jis greitai pasigailėjo, kad neužsidėjo akinių nuo saulės.
„Jų visą gyvenimą nenešiojau, o gydytojai neįspėjo, kad ryški saulės šviesa gali neigiamai paveikti tinklainę. Nesveikoji akis buvo praktiškai atgaivinta, bet po kelionės regėjimas labai stipriai pablogėjo, vėl prireikė gydymo kurso“, – pasakojo T.Petreikis.
Jis labai apgailestavo, kad pritrūko informacijos, kaip su šia liga reikėtų gyventi, kokie veiksniai daugiau ar mažiau skatina jos pablogėjimą.
Stiprina sveikąją akį
Bėgant metams šokių trenerio regėjimas pažeista akimi tai pagerėdavo, tai pablogėdavo. Deja, susidarius randui šiandien dešinė akis yra tokios būklės, kad gydyti jos nebeverta.
„Jau nieko pakeisti nebeįmanoma, todėl ir vaistus leisti nustota. Į šonus pažeista akimi matau, atpažįstu objektus, tačiau žiūrėti tiesiai, skaityti sunku. Rega visiškai suprastėja esant ryškiai šviesai“, – sakė vyras.
Didžiausią dėmesį dabar medikai skiria T.Petreikio sveikajai akiai. „Nesinori pražiopsoti, jei liga užkluptų ir ją. Maždaug kas pusmetį apsilankau pas gydytojus pasitikrinti, – kalbėjo šokių treneris. – Stiprinu akį maisto papildais. Jų yra pora rūšių, kurie sergant šia liga ypač reikalingi.“
T.Petreikis tikina, kad liga nepaveikusi jo profesinės veiklos. „Juk vieną sveiką akį visada turėjau. Dabar jau vietą užleidau jaunesniems mokytojams, tačiau štai neseniai turėjome šokių pokylį - visai maloniai pašokau. Didesnė bėda, kad negaliu įkalti vinies, nes primerkiu sveikąją akį“, – juokavo vyras.
Specialisto komentaras
Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas:
- Amžinė geltonosios dėmės degeneracija paprastai užklumpa vyresnius nei 50 metų amžiaus žmones. Liga yra klastinga – akies neskauda, matymas tiek iš arti, tiek iš toli pradeda blogėti pamažu. Taigi nenuostabu, kad sergančiųjų skaičius tikrai yra nemažas.
Nieko nedarant ir ligai ilgainiui progresuojant gali prieš akis atsirasti vadinamoji dėmė, taip netenkama centrinio matymo – diagnozuojamas dalinis apakimas. Tiesa, periferinis matymas gali išlikti.
Šiuo metu pasaulyje vienintelis gydymas – į stiklakūnį leidžiami vaistai, kurie naikina naujai susiformavusias kraujagysles. Juos galima leisti kelis kartus per metus. Tačiau šiai ligai pirmiausia svarbiausia efektyvi diagnostika. Turime moderniausią aparatūra, svarbu laiku pačiam žmogui kreiptis pagalbos. Tokių pacientų būklė turi būti nuolat stebima ir laiku pradedami leisti vaistai.
Įrodyti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksniai – rūkymas ir amžius. Žinoma, kad ryškios aštrios saulės šviesos reikėtų vengti, tačiau neigiamas jos poveikis nėra įrodytas. Pagrindinė ligos profilaktika – reguliarus lankymasis pas oftalmologą. Jei jau pastebėti pakitimai tinklainėje, dažnai ribojamas paciento fizinis aktyvumas. Šiaip kiekvienas atvejis yra individualus, reikėtų išmokti gyventi su šia liga – nedaryti to, kas, jaučiama, labiau dirgina akį. Tiesiog išmokti būti draugu savo akims. Nepamiršti ir stiprinti jų tinkamai maitinantis, laikantis darbo-poilsio režimo, vengiant žiūrėti televizorių naktimis ir kt.
.jpg)
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: