„Pacientams, besigydantiems Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, svarbiausia ne fizinė sveikata ar specializuotos mankštos, o bendravimas, dėmesys ir šiluma“, - sako kineziterapeutas Paulius Laguninas (25 m.). Mat senjorams įkvėpimas judėti atsiranda, kai sugriaunama šalta vienatvės siena.
„Kiek gali būti kantrus ir dėmesingas pacientams, toks bus ir gydymo rezultatas. Dalykus, kurie mums atrodo suprantami iš pusė žodžio, senoliams turime aiškinti dešimt kartų, o kitą dieną vėl tiek pat kartų priminti“, - sako kineziterapeutas Paulius Laguninas.
- Atviras ir nuoširdus bendravimas su žmonėmis, kaip suprantu, jums prie širdies?
- Tai neatsiejama dirbant šį darbą. Artimai bendrauti tenka ne tik su pacientais, bet ir su jų artimaisiais, kolektyvu. Be asmeninių savybių, pavyzdžiui, komunikabilumo privalu turėti ir daug kantrybės, nuoširdumo. Čia pacientams ypač reikia šilumos, supratimo, socialinių ryšių, vien medicininės pagalbos neužtenka.
-
Sakote dirbant su senyvo amžiaus pacientais reikia daugiau kantrybės. Jiems, matyt, reikia daugiau visko paaiškinti, parodyti...
- Medicinos žinios, nors ir beprotiškai svarbios mano darbe, pirmiausia reikia kantrybės ir dar kartą kantrybės: kiek gali būti kantrus ir dėmesingas pacientams, toks bus ir gydymo rezultatas. Dalykus, kurie mums atrodo suprantami iš pusės žodžio, senoliams turime aiškinti dešimt kartų, o kitą dieną vėl tiek pat kartų priminti. Taip nuosekliai dirbdami ir pasiekiame rezultatų, kurių gydymo pradžioje galbūt net nesitikėjome. Dažnai pacientai iš mūsų išvažiuoja neįtikėtinai pasikeitę į gerąją pusę.
- O kodėl nepasirinkote dirbti su veržliais jaunais sportininkais, kur begalinės kantrybės gal tiek ir nereikėtų?
- Šis pasirinkimo brendo nuo vaikystės, kai svajojau būti medikas. Labiausiai domėjausi neurologija ir kardiologija. Kadangi neurologinės ir širdies ligos dažniau vargina senyvo amžiaus žmones, su jais ir tenka dirbti. Šiandien džiaugiuosi, kad esu čia ir galiu pacientus pastatyti ant kojų, suteikiu galimybę visaverčiai džiaugtis gyvenimu.
-
Žinome seną tiesą - batsiuvys dažnai būna be batų. Na, o jūs pats ar rūpinatės savo fizine sveikata? Ar šeimą pakurstote sveikai judėti?
- Tėvus visada skatinu sportuoti, be to, jiems pravartu, kai sūnus dirba kineziterapeutu – sulaukiu jų klausimų, patariu, kai ima kas mausti ar kelti nerimą. Pats taip pat stengiuosi nemažai judėti, tikrai neapleidžiu savęs: pažaidžiu krepšinį, mėgstu vasarą su draugais žaisti tinklinį, važinėti dviračiu, bėgioti. Stengiuosi sveikai maitintis.
- Sakoma, kad mus kuria supanti aplinka. O senoliai juk taip mėgsta pamokyti, papostringauti apie gyvenimo tiesas...
- Prisigaudžiau tokių žodžių, kokių nebuvau girdėjęs nei mokykloje, nei universitete, nei iš senelių. Neretai tenka ir paklausti, kaip tas žodis skamba „lietuviškai“. Taigi tarmiškas slengas mane lydi nuolatos. Dažnai gaunu gerų pamokymų, patarimų. Kita vertus, nauda abipusė: pacientai dėkingi, kad gali išsipasakoti, turi susidomėjusį klausytoją, na, o man taip pat naudinga išgirsti gilių įžvalgų apie gyvenimą.
-
Pakalbėti mėgsta visi, o mankštinasi pacientai ar noriai?
- Kaip bebūtų gaila, pirmieji užsiėmimai dažniausiai būna sudėtingi. Pirmiausia reikia pralaužti pasitikėjimo ledus, užmegzti draugišką kontaktą. Pacientus išjudinti, įkvėpti ir įrodyti, kad mankšta – jų sveikatos labui užima daug jėgų bei pastangų. Čia gelbėja ta pati minėta kantrybė. Vėliau, kai žmogus pajunta pirmuosius teigiamus rezultatus, pavyzdžiui, mažėja skausmas, ima judinti galūnes, dingsta nevalingi judesiai, atsiranda ir noras judėti pirmyn, stengtis dėl dar geresnių rezultatų. Net ir stabdyti paskui tenka.
-
Dirbate regioninėje ligoninėje. Nevilioja plaukti į platesnius vandenis?
- Panevėžyje užaugau, todėl viskas aplink sava, gyvename be transporto spūsčių, kurios sostinėje nepaprastai vargino. Tačiau tai nereiškia, kad dirbame be įtampos. Pacientų skaičius vis tiek išlieka toks pats kaip didžiosiose gydymo įstaigose. Darbas mažame kolektyve taip pat turi savų pliusų: visi žino, ko vienam iš kito tikėtis, puikiai pažįstame gydytojus, jų taikomą gydymo metodiką.
Kita vertus, jaunam žmogui visada norisi proveržių, patirti neribotas galimybes. Jei rastųsi kas mane tikrai sudomintų, matyčiau geras perspektyvas, kodėl gi ne – nerčiau į platesnius vandenis.
- Kokie jūsų profesiniai užmojai?
- Esu studentų praktikos vadovas – padedu ruošti būsimus kineziterapijos specialistus. Dar studijuodamas žavėjausi jaunų dėstytojų pavyzdžiu. Ateityje norėčiau dirbti ne tik kaip praktikos vadovas, bet ir kaip teorijos dėstytojas. Turiu ketinimų gilinti žinias, mokytis toliau. Dar esu per jaunas, kad galėčiau sakyti įgyvendinęs visus užmojus – gyvenimas vis ką nors naujo atsiunčia.
- Kineziterapeuto specialybė šiandien paklausi?
- Kai ateina nauji specialistai atlikti praktikos, dėkoju jiems už šį pasirinkimą. Esame senėjanti visuomenė, tokių specialistų poreikis tik auga. Be to, visuomenėje keičiasi ir požiūris į sveiką gyvenseną – tam skiriama vis daugiau dėmesio.
Apskritai kineziterapijos specialybė yra labai plati, todėl po studijų atsiveria galimybės įsidarbinti įvairiose srityse – ne tik medicinoje, bet ir sporte, be to, tokie specialistai paklausūs net reanimacijoje.
-
Savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai skundžiasi specialistų trūkumu. Kaip manote, kodėl? Eitumėte ten dirbti?
- Kol kas noriu save realizuoti kaip pratiką gydymo įstaigoje, norėčiau dirbti su sergančiais žmonėmis, pastatyti juos ant kojų. Manau, sveikatos biurams koją kiša menkesnis atlyginimas nei gydymo įstaigoje, dėl to tai nėra paklausi darbo vieta.
Dosjė
2017 m. - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Kineziterapijos studijų programos bakalauras, įgyta kineziterapeuto kvalifikacija.
Nuo 2017 m kineziterapeutas VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje
Nuo 2018 m asistentas VšĮ Panevėžio kolegijoje; Specializacija: Geriatrinė, neurologinė, kardiologinė, traumatologinė, vidaus ligų kineziterapija.
Kineziterapijos studijų programos studentams dėsto geriatrinės, neurologinės
ir vidaus ligų praktikinės dalies paskaitas.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vidaus medicininio audito grupės narys.
Studijų mainų programos „Erasmus“ studentų koordinatorius Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: