Paulius Butylkinas: „Dabar yra COVID-19 lūžio taškas“

Ringailė Gvildė
2020-11-30
LSMU Kauno ligoninės šeimos gydytojas – echoskopuotojas Paulius Butylkinas (31 m.) vienas tų, kuris stebėdamas prastėjančią medicinos sektoriaus situaciją nusprendė kuriam laikui iš Priėmimo skubios pagalbos skyriaus pereiti savanoriauti į Infekcinių ligų skyrių.
Paulius Butylkinas: „Dabar yra COVID-19 lūžio taškas“
„Darbas su apsauginiais kostiumais jau tampa tiek normalu, kad net sunku prisiminti, jog kažkada buvo kitaip“, - sako LSMU Kauno ligoninės šeimos gydytojas – echoskopuotojas Paulius Butylkinas.

- Esate šeimos gydytojas – echoskopuotojastačiau pastaruosius kelis mėnesius praleidote savanoriaudamas Infekcinių ligų skyriuje.
- Taip, įprastai dirbu Skubiosios pagalbos priėmimo skyriuje, tačiau pandemijai vis labiau plintant ir daugėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 pacientų išėjau savanoriauti ir pagelbėti tiems, kurie dirba vadinamajame kovidiniame skyriuje.
 
- Darbas pandemijos metu – tikėjotės to, kas dabar yra, ar kūrėte dar blogesnį scenarijų?
- Dabar ligoninės dirba maksimaliomis apkrovomis, o nekarščiuojančius ligonius Kaune tegali priimti vos du skubios pagalbos skyriai. Padėtį dar labiau sunkina tai, kad daugėja koronavirusu užsikrėtusių pacientų ir vis dažniau serga medikai.

Pasirengimas antrai bangai, mano nuomone, turėjo būti geriau valdomas valstybiniu lygiu. Aišku, viskam pasiruošti sunku, kai nežinai, kas ir kada gali pasikeisti. Ir dabar, dirbdamas Infekcinių ligų skyriuje, negaliu žinoti, kada ateis ir pasakys, kad užsikrėtė kokie keturi kolegos, tad reikės budėti papildomai. 
Šiandien Lietuvoje situacija tikrai sunki, bet iš dalies ją kompensuoja atėję į pagalbą rezidentai, kitų sričių gydytojai. Vis pertvarkomi skyriai, jų specialistai pasitelkiami koronavirusu užsikrėtusiems pacientams gydyti. Sergamumas vis dar labiau paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių ir jie serga kur kas sunkiau dėl gretutinių ligų. Tačiau pastebime, kad atsiranda daugiau jaunų pacientų, kurie lyg ir neturi „puokštės“ ligų, tačiau serga sunkiai. Ir nors sakoma, kad užsikrėtus COVID-19 po dešimties dienų virusas traukiasi ir žmogus kitų neužkrečia, laikomas net pasveikusiu, stebime tendenciją, kad daug kam sunkiausi simptomai prasideda būtent tą dešimtąją, vienuoliktąją parą. Ir tuomet šie jauni, darbingo amžiaus žmonės atsiduria ligoninėje, nes jiems reikalingas papildomas deguonis. 
 
- Medikų gretas koronavirusas irgi retina. Tačiau ne visus likusius taip paprasta įkalbėti darbui su kovidiniais pacientais? 
- Man neteko susidurti su tokiais kolegomis, kurie kategoriškai atisakytų pagelbėti. Žinoma, vyresnieji gydytojai, kurie pagal amžių ar gretutines ligas patenka į rizikos grupę, tiesiogiai nedirba su užsikėtusiais COVID-19 pacientais. Manau, tai - teisinga. Jauniems gydytojams, rezidentams infekcinių ligų skyriuose dirbti lengviau ir saugiau, nes kol kas, kiek žinau, visi, kurie užsikrėtė, sirgo lengva forma. Nė vienam neteko gulėti ligoninėje.
 
- Kokią situaciją pats vadintumėte medicinos sektoriaus kolapsu?
- Sakyčiau, jau dabar yra COVID-19 lūžio taškas. O medicinos sektorių kolapsas gali ištikti dviem keliais. Vienas – jeigu masiškai pradės sirgti gydytojai ir slaugytojos, jų padėjėjai ir fiziškai bus neįmanoma suteikti pagalbą visiems pacientams. Antras – pacientų skaičius taip sparčiai didės, kad ligoninės nespės perorganizuoti darbo uždarydamos skyrius ir arba juos pritaikydamos COVID-19 užsikrėtusiems gydyti. Tuomet žmonės, kuriems reikalinga papildoma deguonies terapija, jos tiesiog negaus. Toks pacientas gaudys kiekvieną oro gurkšnį, nes jį kankins dusulys. Laiku negavęs pagalbos jis gali ir numirti.
Bus dar blogiau, jeigu abu mano paminėti scenarijai vienu metu įgaus pagreitį. Labai nenorėčiau būti tuo gydytoju, kuris turėtų spręsti, kuriam pacientui skubiau suteikti pagalbą, o kuriam dar leisti kentėti. 
 
- Sakoma, kad po tais kostiumais, kuriuos dabar vilkite gydydami pacientus, galima išgarinti visą savo esybę, dehidratuoti...

- Na, su tais kostiumais jau tikrai nepabėgiosi. Dvigubos pirštinės apsunkina manipuliacijas, kai, tarkime, reikia paimti kraujo. Žinoma, dirbdamas sušyli. Pradžioje tokia apranga atrodo neįprasta ir su ja sunku išbūti, bet kuo ilgiau dirbi, tuo labiau prisitaikai. Nėra didelė tragedija su kostiumu išbūti tiek, kiek galima išbūti su respiratoriumi – apie keturias valandas. Vėliau respiratoriaus efektyvumas krenta. Deja, kartais tenka išbūti ir devynias valandas, jeigu tuo metu yra daug pacientų ir jiems būtina skubi pagalba. Tačiau darbas su apsauginiais kostiumais jau tampa tiek normalu, kad net sunku prisiminti, jog kažkada buvo kitaip.  
 
- Kaip vertinate užsienio šalių praktiką, kai esant medikų trūkumui, su užsikrėtusiais COVID-19 dirba net ir medikai patys turintys teigiamą PGR testo atsakymą, tačiau besimptomiai? 
- Manau, tai - teisinga praktika, bet visa tai sunku įgyvendinti. Vis dėlto tie COVID-19 teigiami medikai turėtų visiškai nekontaktuoti su nesergančiais medikais. O ir jie patys turi būti tikrai besimptomiai, gerai jaustis. Bet tas skyrius turėtų būti išskirtinai kovidinis. Jokio kontakto su sveikais. Jeigu Lietuvoje užsikrės itin daug medikų ir situacija negerės, gali būti, kad ir mūsų medikai taip dirbs. Visgi tai - kraštutinis scenarijus ir tikiuosi, kad jo svarstyti neprireiks.
 
- Medikų regionuose stoka – niekaip valdžios neišsprendžiamas uždavinys. Kodėl tie regionai tokie nepatrauklūs jauniems specialistams?

- Nemanau, kad bet kokiai valdžiai per vieną kadenciją įmanoma šią problemą išspręsti. Net nežinau, ar tikrai ji gali būti išspręsta regionų naudai. Žmogus mediciną studijuoja apie dešimt metų ir jeigu nori tobulėti, vykdyti mokslinę veiklą, suteikti pacientams platesnį paslaugų spektrą, natūralu, kad renkasi didžiuosius miestus ir didžiuosius medicinos paslaugų centrus. Be to, per tiek metų studijų, rezidentūros medikai sukuria šeimas, įsitvirtina ir jiems nėra taip paprasta pervesti vaikus į kito regiono mokyklas ar darželius, rasti darbus antrosioms pusėms. O ir regionai tuštėja, jaunimas išvažiuoja, tad laikyti daug specialistų dėl kelių pacientų yra tiesiog neįmanoma, nes net nebūtų iš ko algos tam specialistui mokėti. Manau, judame to, kad mažesniuose miesteliuose liks tik pirminės grandies specialistai, link. Antrinės ir tretinės sveikatos paslaugos bus koncentruojamos didesniuose ir didžiuosiuose miestuose.

 
Dosjė 
Išsilavinimas: LSMU medicina, Šeimos gydytojas – echoskopuotojas
Darbo patirtis: Nuo 2015 m. Skubios pagalbos skyriaus gydytojas, LSMU Kauno ligoninė;
„Fama Bona“ odontologijos ir šeimos klinika
Bendradarbiavimas su Vokietijos „VeberMedical“ (WeberMedical) lazerinės medicinos centru
Tarptautinės lazerio aplikacijų bendrijos (ISLA) narys
Lietuvos gydytojų sąjungos narys

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Intuityvus valgymas – svorio nuo... smegenų metimo programa

    Kalbėti apie valgymo sutrikimus žmonėms sunku, net jaučiama gėda. Juk, regis, visi tai turime mokėti. Tačiau intuityvaus valgymo konsultantė, tinklaraščio taikasumaistu.lt autorė Ingrida Augutė tikina, kad nieko gėdingo nėra. Tokius sunkumus patiriančiųjų yra daug ir ragina apie tai kalbėti su aplinkiniais, specialistais. Nes ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Wuhano dienoraščių“ autorė: valdžia mane vertina kaip priešą

    Kinų autorė Fang Fang (pasiturinčių intelektualų šeimoje gimusios rašytojos tikrasis vardas yra Wang Fung) susidūrė su šiurkščia valdžios reakcija dėl publikuotų dienoraščių, kuriuose buvo aprašytas gyvenimas Wuhane ankstyvomis koronaviruso protrūkio dienomis. Tačiau moteris laikosi savo ir t...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica