Paulius Bosas: „Darbą galiu pavadinti savotiška kūryba“

Eimantas Šaulitis
2019-11-04
„Jaučiu intelektualinį malonumą, rasdamas naujų būdų, kaip pacientui suteikti sėkmingą gydymą“, - sako Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas (onkologas) Paulius Bosas. Specialistas pastebi, kad vyrai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, jei pavyktų atsikratyti klaidingų mitų. 
Paulius Bosas: „Darbą galiu pavadinti savotiška kūryba“
„Urologija jau seniai pripažinta kaip dėkingiausia naujų technologijų ir naujovių chirurginėje praktikoje pritaikytoja“, - sako Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas (onkologas) Paulius Bosas.

- Prasideda vyrus sveikata susirūpinti skatinantis „barzdotas lapkritis“. Pasigirsta balsų, kad tokios akcijos išsigimsta – tampa paprasčiausiu pasipuikavimu. Įžvelgiate šios ir panašių akcijų naudą?
- Analogiškos socialinės akcijos rengiamos ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Skaičiuojama, kad jos kasmet įtraukia vis daugiau žmonių. Be jokios abejonės, geriau yra bandyti, negu laukti ir tikėtis, kad išsigelbėjimą atsiųs dangus. Apie ligas ir jų prevenciją kalbame daug, bet pastebime, kad informacijos vis tiek trūksta. Kaip bebūtų, akcijos dalyviai darosi asmenukes, kurios plinta socialinėje erdvėje. Taip paskleidžiama žinia sekėjams, įtraukiama žiniasklaida. Manau, dalis išgirdusiųjų tikrai susimąsto ir padaro atitinkamas išvadas. Jei kalbėtume apie išvaizdos pokyčius, šiuo atveju barzdą, manau, tai yra akcijos skiriamasis ženklas, savita simbolika, kuri tik paryškina jos matomumą, paskatina įsitraukimą.
 
Dirbate trijuose darbuose, konsultuojate nuotoliniu būdu, užsiimate ir moksline veikla. Pavadintumėte save darboholiku?
- Medicina - sritis, kurioje praktika ir mokslas neatsiejami, viena veikla papildo kitą. Darbo krūvis be galo didelis, operacijos, kurias tenka kasdien atlikti, sudėtingos. Tačiau posakis „turėk mėgstamą veiklą ir nereikės dirbti“ mano atveju pasiteisina. Jaučiu, kad esu teisingam kely. Mano darbo išskirtinumas – laparoskopinės operacijos, kurias darau jau daugiau nei penkiolika metų. Atlieku plataus profilio urologines operacijas: per savaitę tokios pasitaiko penkios šešios. Atvejai yra sudėtingi, sunkūs, neretai reikalaujantys dar neišbandytų, staigių chirurginių sprendimų - juk kiekviena minutė itin svarbi. Tai galima pavadinti savotiška kūryba, kuri verčia tobulėti. Tik per sudėtingus atvejus atrandi naujų technikų ir metodikų. Jaučiu intelektualinį malonumą, rasdamas naujų būdų, kaip pacientui suteikti sėkmingą gydymą.
 

- Nuolat kalbama apie technologijų pritaikymą medicinoje. Antai, jūsų minėta laparoskopija leidžia atsisakyti invazinių operacijų, bet, numanau, jos vis dar dažnos.
- Taip, invazinės operacijos dar dažnai atliekamos dėl laparoskopinių operacijų specifikos - ne visi specialistai pakankakamai gerai šią techniką įvaldę. Visgi tendencijos rodo, kad urologinė chirurgija sparčiai juda ir judės į mažiau invazinį gydymą. Perkutaninių procedūrų, laparoskopijos, robotizuotos chirurgijos ir kitų minimaliai invazyvių metodų taikymas sumažins tradicinių atvirų operacijų poreikį.
 
- Technologinės naujovės medicinoje dažnai asociajuojamos su gydytojų patogumu. O laparoskopija veikiau tarnauja pacientų džiaugsmui?
- Tiesą sakant, laparoskopinės operacijos didžiausią naudą teikia pacientams, ne gydytojams: mažesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė, geresnis kosmetinis efektas, trumpesnė gijimo ir gulėjimo ligoninėje trukmė. Tiesa, laparoskopija - specifinė sritis, todėl svarbu operuojančio specialisto patirtis ir įgūdžiai. Gydytojui svarbiausia sėkmingas rezultatas ir laimingas pacientas.
 
- Nuolat stažuojatės užsienyje, parsivežate medicininių naujovių. Jau pavijome vakarus ar vis dar yra kuo papildyti kelioninę kuprinę?
- Urologija jau seniai pripažinta kaip dėkingiausia naujų technologijų ir naujovių chirurginėje praktikoje pritaikytoja. Urologų entuziazmas diegti minimaliai invazinius metodus privertė beveik išnykti atviros chirurginės metodikos pritaikymą tam tikroms urologinėms ligoms gydyti. Reikėtų pasidžiaugti ir mūsų šalies specialistais, kurie pasižymi ne tik praktinėje, bet ir mokslinėje erdvėje. Ne visada vykstame tik parsivežti žinių, važiuojame ir jomis pasidalinti.
 
Kokias priežastis matote, kodėl vyrai nesitikrina dėl prostatos vėžio? Galbūt jaunesnioji karta pasimoko iš tėvų klaidų, yra sąmoningesni?
- Egzistuoja daugybė nepagrįstų mitų. Gajus įsitikinimas, kad sergant vėžiu būtinai turi būti jaučiamas skausmas. Kiti mano, kad vėžys - sparčiai progresuojanti liga, kurios suvaldyti neįmanoma. Dėl to yra svarbu nuolat ir nepertraukiamai šviesti visuomenę, kad sergant prostatos vėžiu, bent jau ligos pradžioje, nieko neskauda. Todėl tik prevencinė patikra gali padėti šią ligą aptikti dar ankstyvos stadijos, kuomet ji gali būti visiškai sėkmingai išgydoma. Dar viena svarbi priežastis, kodėl žmonės vengia tikrintis sveikatą, – baimė išgirsti diagnozę. Tačiau dar kartą vertėtų atkreipti dėmesį, kad kuo anksčiau nustatysi ligą, tuo geresnių gydymo rezultatų bus galima pasiekti. Ar jauna karta sąmoningesnė? Čia turbūt reikėtų pasidomėti statistikos duomenimis. Vertindamas praktinės veiklos duomenis galiu pasakyti, kad sulaukiu tikrai nemažai jaunų pacientų, kurie ateina pasitikrinti – vieni profilaktiškai, kiti atsiradus tam tikriems sutrikimams.
 
- Paradoksalu, bet visuomenei senstant ligos jaunėja. Ne išimtis ir urologiniai pacientai. Ką darome ne taip?

- Remiantis oficialios statistikos duomenimis, išties stebima onkologinių ligų jaunėjimo tendencija. Kalbant konkrečiai apie prostatos vėžį, ir penkiasdešimties sulaukęs pacientas yra dar santykinai jauno amžiaus. Tai - ligos specifika. Priežasčių, kodėl ši liga užklumpa vis jaunesnius, yra ne viena. Gyvenimo būdas – netinkama mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas. Tačiau neretai net ir itin sveikai gyvenantieji gali susirgti vėžiu dėl genetinių veiksnių. Pasikartosiu, raktas į saugumą – reguliari patikra.
 
- Jau ilgą laiką dirbate ir Kaune, ir Vilniuje. Kuris miestas jums mielesnis? 
- Esu kaunietis, o gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad teko persikelti ir įsikurti Vilniuje. Neišskirčiau nė vieno miesto, bet galbūt Kaunas, kaip gimtinė, visada širdy liks šiek tiek mielesnis.

 
Dosjė
1999 - 2004 m. Kauno Šilainių poliklinika, gydytojas echoskopuotojas

1999 - 2007 m. Dirbtinio apvaisinimo klinika „Motina ir vaikas“, gydytojas andrologas
2010 - 2011 m. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, gydytojas urologas
2011 - 2014 m. Privati klinika „Bendrosios medicinos praktika“, gydytojas urologas
2011 - 2014 m. Vilniaus Karoliniškių poliklinika, gydytojas urologas
2011 - 2014 m. Privati ligoninė „Medicinos diagnostikos ir gydymo centras“, gydytojas urologas
2003 - 2016 m. Kauno klinikinė ligoninė, gydytojas urologas
2006 - 2016m. Jonavos ligoninė, gydytojas urologas
Nuo 2003 m. Kauno Šilainių poliklinika, gydytojas urologas
Nuo 2016 m. Nacionalinis vėžio institutas, onkourologas
Nuo 2010 m. Vilniaus „Kardiolitos klinikos“, gydytojas urologas


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

    Sveika šeima


    Širdžiai irgi reikia atostogų

    Vis dažniau kalbama, jog tam, kad širdis būtų sveika, reikia rasti būdų jai pailsėti nuo alinančios įtampos ir streso. Puiki išeitis – poilsinė kelionė. Kelionių nereikėtų vengti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tik prieš išvykstant rekomenduojama pasitikrinti sveikatą. Ir visiems ...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Suvalkų koridorius – NATO Achilo kulnas

    Suvalkų koridorius – siauras 70 km ilgio žemės ruožas, jungiantis Kaliningradą ir Baltarusiją. Daugelį metų jis buvo vadinamas NATO Achilo kulnu, o rusijos invazija į Ukrainą pavertė jį tikru galvosopiu.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip susapnuoti dramblį?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip susapnuoti dramblį?
    Jei peršalo jūsų siela...
    Henrikas Vaitiekūnas Jei peršalo jūsų siela...
    Dar viena lietuviška dvejonė
    Henrikas Vaitiekūnas Dar viena lietuviška dvejonė

    Naujas numeris