Paulius Bosas: „Darbą galiu pavadinti savotiška kūryba“

Eimantas Šaulitis
2019-11-04
„Jaučiu intelektualinį malonumą, rasdamas naujų būdų, kaip pacientui suteikti sėkmingą gydymą“, - sako Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas (onkologas) Paulius Bosas. Specialistas pastebi, kad vyrai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, jei pavyktų atsikratyti klaidingų mitų. 
Paulius Bosas: „Darbą galiu pavadinti savotiška kūryba“
„Urologija jau seniai pripažinta kaip dėkingiausia naujų technologijų ir naujovių chirurginėje praktikoje pritaikytoja“, - sako Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas (onkologas) Paulius Bosas.

- Prasideda vyrus sveikata susirūpinti skatinantis „barzdotas lapkritis“. Pasigirsta balsų, kad tokios akcijos išsigimsta – tampa paprasčiausiu pasipuikavimu. Įžvelgiate šios ir panašių akcijų naudą?
- Analogiškos socialinės akcijos rengiamos ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Skaičiuojama, kad jos kasmet įtraukia vis daugiau žmonių. Be jokios abejonės, geriau yra bandyti, negu laukti ir tikėtis, kad išsigelbėjimą atsiųs dangus. Apie ligas ir jų prevenciją kalbame daug, bet pastebime, kad informacijos vis tiek trūksta. Kaip bebūtų, akcijos dalyviai darosi asmenukes, kurios plinta socialinėje erdvėje. Taip paskleidžiama žinia sekėjams, įtraukiama žiniasklaida. Manau, dalis išgirdusiųjų tikrai susimąsto ir padaro atitinkamas išvadas. Jei kalbėtume apie išvaizdos pokyčius, šiuo atveju barzdą, manau, tai yra akcijos skiriamasis ženklas, savita simbolika, kuri tik paryškina jos matomumą, paskatina įsitraukimą.
 
Dirbate trijuose darbuose, konsultuojate nuotoliniu būdu, užsiimate ir moksline veikla. Pavadintumėte save darboholiku?
- Medicina - sritis, kurioje praktika ir mokslas neatsiejami, viena veikla papildo kitą. Darbo krūvis be galo didelis, operacijos, kurias tenka kasdien atlikti, sudėtingos. Tačiau posakis „turėk mėgstamą veiklą ir nereikės dirbti“ mano atveju pasiteisina. Jaučiu, kad esu teisingam kely. Mano darbo išskirtinumas – laparoskopinės operacijos, kurias darau jau daugiau nei penkiolika metų. Atlieku plataus profilio urologines operacijas: per savaitę tokios pasitaiko penkios šešios. Atvejai yra sudėtingi, sunkūs, neretai reikalaujantys dar neišbandytų, staigių chirurginių sprendimų - juk kiekviena minutė itin svarbi. Tai galima pavadinti savotiška kūryba, kuri verčia tobulėti. Tik per sudėtingus atvejus atrandi naujų technikų ir metodikų. Jaučiu intelektualinį malonumą, rasdamas naujų būdų, kaip pacientui suteikti sėkmingą gydymą.
 

- Nuolat kalbama apie technologijų pritaikymą medicinoje. Antai, jūsų minėta laparoskopija leidžia atsisakyti invazinių operacijų, bet, numanau, jos vis dar dažnos.
- Taip, invazinės operacijos dar dažnai atliekamos dėl laparoskopinių operacijų specifikos - ne visi specialistai pakankakamai gerai šią techniką įvaldę. Visgi tendencijos rodo, kad urologinė chirurgija sparčiai juda ir judės į mažiau invazinį gydymą. Perkutaninių procedūrų, laparoskopijos, robotizuotos chirurgijos ir kitų minimaliai invazyvių metodų taikymas sumažins tradicinių atvirų operacijų poreikį.
 
- Technologinės naujovės medicinoje dažnai asociajuojamos su gydytojų patogumu. O laparoskopija veikiau tarnauja pacientų džiaugsmui?
- Tiesą sakant, laparoskopinės operacijos didžiausią naudą teikia pacientams, ne gydytojams: mažesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė, geresnis kosmetinis efektas, trumpesnė gijimo ir gulėjimo ligoninėje trukmė. Tiesa, laparoskopija - specifinė sritis, todėl svarbu operuojančio specialisto patirtis ir įgūdžiai. Gydytojui svarbiausia sėkmingas rezultatas ir laimingas pacientas.
 
- Nuolat stažuojatės užsienyje, parsivežate medicininių naujovių. Jau pavijome vakarus ar vis dar yra kuo papildyti kelioninę kuprinę?
- Urologija jau seniai pripažinta kaip dėkingiausia naujų technologijų ir naujovių chirurginėje praktikoje pritaikytoja. Urologų entuziazmas diegti minimaliai invazinius metodus privertė beveik išnykti atviros chirurginės metodikos pritaikymą tam tikroms urologinėms ligoms gydyti. Reikėtų pasidžiaugti ir mūsų šalies specialistais, kurie pasižymi ne tik praktinėje, bet ir mokslinėje erdvėje. Ne visada vykstame tik parsivežti žinių, važiuojame ir jomis pasidalinti.
 
Kokias priežastis matote, kodėl vyrai nesitikrina dėl prostatos vėžio? Galbūt jaunesnioji karta pasimoko iš tėvų klaidų, yra sąmoningesni?
- Egzistuoja daugybė nepagrįstų mitų. Gajus įsitikinimas, kad sergant vėžiu būtinai turi būti jaučiamas skausmas. Kiti mano, kad vėžys - sparčiai progresuojanti liga, kurios suvaldyti neįmanoma. Dėl to yra svarbu nuolat ir nepertraukiamai šviesti visuomenę, kad sergant prostatos vėžiu, bent jau ligos pradžioje, nieko neskauda. Todėl tik prevencinė patikra gali padėti šią ligą aptikti dar ankstyvos stadijos, kuomet ji gali būti visiškai sėkmingai išgydoma. Dar viena svarbi priežastis, kodėl žmonės vengia tikrintis sveikatą, – baimė išgirsti diagnozę. Tačiau dar kartą vertėtų atkreipti dėmesį, kad kuo anksčiau nustatysi ligą, tuo geresnių gydymo rezultatų bus galima pasiekti. Ar jauna karta sąmoningesnė? Čia turbūt reikėtų pasidomėti statistikos duomenimis. Vertindamas praktinės veiklos duomenis galiu pasakyti, kad sulaukiu tikrai nemažai jaunų pacientų, kurie ateina pasitikrinti – vieni profilaktiškai, kiti atsiradus tam tikriems sutrikimams.
 
- Paradoksalu, bet visuomenei senstant ligos jaunėja. Ne išimtis ir urologiniai pacientai. Ką darome ne taip?

- Remiantis oficialios statistikos duomenimis, išties stebima onkologinių ligų jaunėjimo tendencija. Kalbant konkrečiai apie prostatos vėžį, ir penkiasdešimties sulaukęs pacientas yra dar santykinai jauno amžiaus. Tai - ligos specifika. Priežasčių, kodėl ši liga užklumpa vis jaunesnius, yra ne viena. Gyvenimo būdas – netinkama mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas. Tačiau neretai net ir itin sveikai gyvenantieji gali susirgti vėžiu dėl genetinių veiksnių. Pasikartosiu, raktas į saugumą – reguliari patikra.
 
- Jau ilgą laiką dirbate ir Kaune, ir Vilniuje. Kuris miestas jums mielesnis? 
- Esu kaunietis, o gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad teko persikelti ir įsikurti Vilniuje. Neišskirčiau nė vieno miesto, bet galbūt Kaunas, kaip gimtinė, visada širdy liks šiek tiek mielesnis.

 
Dosjė
1999 - 2004 m. Kauno Šilainių poliklinika, gydytojas echoskopuotojas

1999 - 2007 m. Dirbtinio apvaisinimo klinika „Motina ir vaikas“, gydytojas andrologas
2010 - 2011 m. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, gydytojas urologas
2011 - 2014 m. Privati klinika „Bendrosios medicinos praktika“, gydytojas urologas
2011 - 2014 m. Vilniaus Karoliniškių poliklinika, gydytojas urologas
2011 - 2014 m. Privati ligoninė „Medicinos diagnostikos ir gydymo centras“, gydytojas urologas
2003 - 2016 m. Kauno klinikinė ligoninė, gydytojas urologas
2006 - 2016m. Jonavos ligoninė, gydytojas urologas
Nuo 2003 m. Kauno Šilainių poliklinika, gydytojas urologas
Nuo 2016 m. Nacionalinis vėžio institutas, onkourologas
Nuo 2010 m. Vilniaus „Kardiolitos klinikos“, gydytojas urologas


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveika šeima


    Nenustebkite, jei susirgus COVID-19 ims slinkti plaukai

    Persirgę COVID-19 vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jiems ėmė slinkti plaukai. Gydytoja-trichologė Gitana Šabūnienė ramina – toks infekcijos poveikis laikinas.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica