- Kaip jūs, vaikų odontologė, susitariate su mažaisiais pacientais, kai kitąkart ir suaugusio vyro negali nulaikyti odontologo kėdėje?
- Manau, kad iš tėvų – abu buvo pedagogai – paveldėjau pedagoginę gyslelę. Man sekasi sutarti su vaikais. Patinka su jais bendrauti, kadangi jie itin nuoširdūs: arba tave myli, arba, jeigu tavęs bijo, iš karto parodo. Bendravimas yra nuoširdus ir, manau, kad tai - didelis privalumas prieš tuos gydytojus, kurie dirba su suaugusiais pacientais. Nors dažniausiai yra atvirkščiai. Gydytojai, dirbantys su suaugusiais, užjaučia mus, nes mano, jog tai yra labai sunkus darbas. Tačiau aš nuo pat studijų baigimo dirbu tik su vaikais ir tikrai nebekeisčiau savo specialybės į jokią kitą.
Žinoma, jeigu pacientas yra itin mažas ir psichologiškai nebrandus, pavyzdžiui, dvejų metų, esant dideliai darbo apimčiai, mums reikia imtis ir bendrosios nejautros arba sedacijos.
 
- Tarp jūsų pacientų – ir dvejų metų mažyliai?
- Deja, taip... Netgi esu turėjusi ir metukų, ir pusantrų metų pacientą su išgedusiais pieniniais dantimis.
Dėl to ypač skatiname ir prašome, kad tėveliai būtų sąmoningi nuo pat pirmo vaiko danties išdygimo, kas paprastai įvyksta esant šešerių mėnesių amžiaus, ir netgi, jeigu viskas yra gerai, atvestų vaiką pas gydytoją odontologą. Tada galėtume papasakoti, ką daryti, jog nebūtų sugedusių dantų. Norėčiau ir šeimos gydytojus, kurie pirmieji pamato naujagimį, tėvelius su mažamečiais vaikais taip pat atsiųsti pas gydytojus odontologus.
Ypač dirbant Žalgirio klinikoje, kur patenka sudėtingiausi pacientai, yra tekę matyti visus sugedusius dvidešimt vaiko pieninių dantų. Būna ir taip, jog juos tenka rauti. Nepanašu, kad greitu laiku situacija pagerės. Nors jau susiformavo nauja karta tėvelių, kurie yra atsakingi ir žino, kad reikia valyti vaikui dantis, kaip sakiau, nuo pat pirmo danties išdygimo iki mažiausiai septynerių metų amžiaus. Bet dažnai tėveliai įstumia vaiką į gydytojo kabinetą sakydami: „Aš atvedžiau, mano darbas baigtas, dabar tai – jūsų problema.“ Manau, kad mūsų valstybėje atsakomybė dėl sugedusių vaiko dantų visgi pirmiausia turėtų tekti tėvams. Štai Skandinavijos šalyse, jeigu vaiko dantys sugedę ir negydomi, iš karto susidomi vaiko teisių apsauga, nes tai yra traktuojama kaip nepriežiūra.
 
- Ūpo nenumušė tai, jog dantų gydytojų ir burnos specialistų akreditavimo funkcija buvo atimta iš Odontologų rūmų?
- Man iš tiesų gaila, kad tos funkcijos buvo paimtos iš Rūmų ir perduotos Akreditavimo tarnybai. Manau, kad Rūmai per daugelį metų sukūrė gerą sistemą, kuri buvo patogi gydytojui. Aišku, galbūt nebuvome tobulai dirbanti institucija - kiekvienas daro klaidų. Bet reikėjo diskutuoti, galbūt taisyti situaciją, kur mes galime dirbti geriau, labiau pasistengti. Manau, kad iš kontroliuojančios tapome nariams padedančia institucija. Tikiu, kad tai mus sustiprins ir suvienys.
 
- Kaip reagavote į sveikatos apsaugos ministro pasisakymus, kad odontologai yra lupikautojai?
- Pastaraisiais metais ypač jaučiamas negatyvo odontologų atžvilgiu skleidimas. Dėl ko apmaudu, nes į mūsų specialybę sustoja geriausi moksleiviai, kurių egzaminų vidurkis yra artimas dešimtukui. Tad galime reziumuoti, kad susirenkame moksleivių elitą, kurie pabaigę studijas staiga yra išvadinami lupikautojais. Nesakau, kad mūsų bendruomenė šimtu procentų dirba tobulai, bet joje nesąžiningai dirbančių tikrai procentas ne didesnis nei kituose sektoriuose. Manau, kad mūsų bendruomenė jaučiasi nepagrįstai kaltinama, įskaudinta. Tikiu, kad darysime viską, jog įrodytume, kad nesame tokie, kuo kartais mus kaltina.
 
- Kaip šiuo metu, esant ekstremaliai situacijai, ruošiate būsimus gydytojus odontologus?
- Kaip tik vyko Europos odontologų ruošimo organizacijos vadovų nuotolinis susitikimas – dėl to nerimaujama visoje Europoje. Mes tikrai esame apriboti galimybės suteikti studentams dirbti praktikoje su pacientais tiek laiko, kiek jie dirbdavo anksčiau. Tačiau imamės kitokių sprendimo būdų: negalėdami tiek dirbti su pacientais kiek anksčiau, vis dar juos mokiname ant plastikinių fantomų (į juos įsistatome ir tikrus išrautus dantis), idant jie neprarastų ir toliau lavintų manualinius įgūdžius. Taip pat suteikėme jiems galimybę stebėti profesionalių gydytojų odontologų darbą ir iš jų pasisemti naudingų žinių, nagrinėti klinikines situacijas, sudarinėti gydymo planus.
 
- Nuotoliniu būdu su plastikiniais fantomais galima paruošti gerą odontologą?
- Žinoma, kad negalima paruošti visaverčiai. Bet tikrai galvojame apie būdus, kaip jiems padidinti praktikos valandų skaičių. Pirmas kursas dar nestudijuoja tokių specifinių odontologinių specialybių, o tik bendrąsias medicinines specialybes. Antras, trečias kursas mokosi tik nuotoliu. Ir mums buvo leista, kaip išskirtinei specialybei ketvirtą ir penktą – du baigiamuosius - kursus mokyti hibridiniu metodu, kada teorinės paskaitos, seminarai vyksta nuotoliu, tačiau leidžiama gyvai vykdyti praktikos užsiėmimus, kad būtų lavinami manualiniai įgūdžiai.

---

 
Dosjė
1998 m. baigė Kauno medicinos akademijos Stomatologijos fakultetą ir įgijo gydytojo – odontologo kvalifikaciją.
1999-2002 m. atliko vaikų odontologijos rezidentūrą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institute ir įgijo vaikų odontologo kvalifikaciją.
Nuo 2002 m. dirba gydytoja vaikų odontologe Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje.
2002-2007 m. dirbo asistente Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institute.
2007 metais vasario 9 d. Vilniaus universitete eksternu apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos 15-16 metų amžiaus paauglių dantų būklės įvertinimas“. Už tai suteiktas biomedicinos mokslų daktaro vardas. 2007-2010 m. dirbo lektore, nuo 2010 m. – docente, nuo 2020 m. - profesore Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos institute.
Nuo 2012 m. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos narė, 2012-2016 m. Odontologų rūmų Profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė. 2016-2020m. - Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininko pavaduotoja. Nuo 2020 m. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!