Iškreipta organizmo reakcija
 

„Sepsis labai dažna patologija, žymiai dažnesnė nei žmonėms atrodo, – išsklaido iliuzijas Santaros klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė doc. Ieva Jovaišienė. – Žmonės dažnai painioja sepsį su kraujo užkrėtimu, bet visa moderni medicina ir šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad sepsis – tai visai kas kita. Jis negali įvykti be patogeno, tas tiesa, bet prasideda tada, kai organizmas atipiškai sureaguoja į infekciją.“ Paprastai žmogaus organizmas į infekciją duoda uždegiminį atsaką, kuris anksčiau ar vėliau infekciją nugali ir žmogus pasveiksta.

 
Tačiau ne sepsio atveju – sepsiu vadinama organizmo reakcija yra neadekvati, iškreipta, audringa ir žalinga. „Ir prasideda visas kaskadas įvairiausių mechanizmų, sukeliančių organų disfunkciją. Išsivysto pagrindinių organų nepakankamumas, ir būtent tai yra pirmieji sepsio požymiai, kuriuos visos pasaulinės organizacijos stengiasi visuomenę išmokyti atpažinti, kad kuo daugiau gyvybių būtų išgelbėta“, – priduria ji.
Kaip ir insultą, taip ir sepsį paprastas žmogus gali pakankamai kvalifikuotai atpažinti, nebūdamas medikas.
 
Atpažinti kuo anksčiau
Apie sepsį bent kartą gyvenime kiekvienas esame girdėję, tačiau pati būklė menkai pažįstama dėl jos sudėtingos diagnostikos – ji neturi specifinio tyrimų rodiklio. Kadangi sepsiu gali komplikuotis bet kokia infekcija, o jo pradinius požymius lengva supainioti su kitų ligų simptomais, ši liga gali būti atpažįstamas tik stebint visuminę paciento būklę.
 
„Mūsų intensyviosios terapijos padalinyje dažniausi pacientai – kaip tik su sepsiu ir sepsiniu šoku, – pasakoja Jonas Lazauskas, laikinasis Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovas. – Visada reikia būti budresniems tais atvejais, kai žmogus yra vyresnio amžiaus, slaugomas, turi lėtinių ligų, transplantuotų organų, serga cukriniu diabetu arba jam taikomas priešonkologinis gydymas – visi šie žmonės yra padidėjusios rizikos grupėje. Sepsis pasireiškia bendru silpnumu, karščiavimu, tam tikrų organų nepakankamumu, o tiems, kieno imunitetas paveiktas gydymo, gali karščiavimo ir nebūti dėl silpnesnės organizmo reakcijos. Reikia atkreipti dėmesį, jei ligonis vangesnis, sutrikusios sąmonės, silpnesnis, neturi apetito, gali negerti ir nesišlapinti. Pamatavus spaudimą jis žemas, širdis plaka dažnai, žmogus kvėpuoja tankiau. Sunkesnio, labai organizme išplitusio sepsio atveju pastebimi odos mikrocirkuliacijos sutrikimai, ypač ant kojų. Atsiranda savotiškas odos marmuruotumas, kaip mes jį vadiname. Su šiuo požymiu atkeliavęs į skyrių pacientas dažnai jau turi prastą prognozę...“
 
Kadangi ligonio būklė gali būti labai ūmi ir greitai besikeičianti, tampa be galo svarbu, kad susirgimą gebėtų atpažinti ne tik intensyviosios terapijos skyriaus specialistai, bet ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, su kuriais pacientams tenka susidurti iki patenkant į ligonines ir intensyviosios terapijos skyrius – slaugytojos, paramedikai, šeimos gydytojai. Ir štai tada jau įsigalioja „auksinės valandos“ taisyklė – kuo greičiau pacientas bus pradėtas gydyti, tuo didesnę jis turi galimybę išlikti gyvas.
 
Gydymas sunkus
Pagrindiniai sunkaus sepsio gydymo etapai susideda iš specifinio infekcijos gydymo, kai stengiamasi pašalinti infekcijos židinį ir taikoma antibiotikų terapija, sutrikusių organų funkcijų koregavimo ir kitų reikalingų terapijos priemonių taikymo. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti pagalbą – tiekti deguonį, paimti pasėlius iš kraujo ir įtariamo infekcijos židinio, skirti antibiotikus, pradėti infuzinę terapiją. Deja, vis dar daug ligonių nuo sepsio miršta.
 
„Kadangi sepsis pats savaime yra žmogaus imuninės sistemos atsakas į infekciją, ir jo gydymas labai priklauso nuo to atsako sunkumo, – kalba J.Lazauskas. – Žmones su imunodeficitinėmis būklėmis ir esamais organų sutrikimais sepsis gali paveikti žymiai stipriau, ir gydymas gali būti žymiai sunkesnis. Jaunesni žmonės, neturintys lėtinių ligų, imunosupresinių sutrikimų, nutukimo ar didelio antsvorio, dažniausiai sėkmingiau pagydomi. Ir atvirkščiai, kuo vyresnis žmogus, jo organų būklė jau su amžiumi funkciškai prastesnė, tas pats liečia ir įvairių ląstelių (tarp jų ir imuninių) gamybą. Tad jie greičiau sepsiu suserga, ir žymiau sunkiau bei ilgiau gyja. Gerokai išgyvenamumo ir sergamumo kreives keičia nutukimas. Net ir jaunesnių žmonių tarpe žymiai didesnis mirtingumas tarp turinčių antsvorio.“
 
Sepsis pažeidžia visas organų sistemas, todėl neretai, nors ir pavyksta jį nugalėti, organai jau būna pažeisti. „Dažnai sepsis lemia sunkių būklių polineuropatijos išsivystymą, kvėpavimo organų sistemos ir inkstų funkcijos sutrikimus, kurie savo ruožtu sutrikdo ir širdies funkciją, – išvardija gydytojas anesteziologas. – Išgydžius sepsį būna labai įvairiai, situacijos labai individualios. Yra daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kuriems atsistatymas užtrunka, jie būna neįgalūs. Čia vėlgi labai individualus dalykas, visuomenėje įgytas sepsis dažniausiai pasiduoda gydymui daug greičiau ir turi mažiau komplikacijų, negu hospitalinių patogenų sukeltas sepsis, kurio gydymas kartais trunka savaitėmis ir daug dažniau baigiasi mirtimi.“
Tarp ilgalaikių sepsio sukeltų pasekmių gydytojai specialistai taip pat vardija raumenų silpnumą, lėtinius skausmus, potrauminę stresinę būklę, pažinimo sutrikimus bei depresiją.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!