Sunerimo dėl kraujo tyrimo
„Mėgstu skaniai pavalgyti“, – atvirai prisipažįsta pašnekovas. Tačiau pažvelgęs į jį šito nepasakytum: su amžiumi jis priaugo nebent kokį kilogramą ar pusantro. Visuomet buvęs neaukštas, smulkaus kūno sudėjimo ir pusamžį sukoręs jis tesveria apie 60 kg. Tačiau nesiskundžia nei apetitu, nei medžiagų apykaitos sutrikimais.
„Tačiau kai keli kraujo tyrimai, atliekami kas pusmetį, parodė padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, pradėjau nerimauti, – pasakoja vyras. – Perspektyva „užsidirbti“ širdies problemų nedžiugino. Be to, prisiskaičiau internete baisių istorijų apie užsikimšusias kraujagysles. Iš šeimos gydytojo nukeliavau pas kardiologą, bet, dėkui Dievui, „varikliukas“ be priekaištų. Dėl viso pikto dar pasidariau išsamią lipidogramą.“
 
Diagnozė nustebino ir gydytoją
Lipidograma privertė Andrių gydantį specialistą pripažinti: tai – nestandartinė istorija. „Man diagnozavo dislipidemiją, bet išskirtinumas šios istorijos tas, kad liga pačioje savo užuomazgoje, – vos ne giriasi pašnekovas. – Gydytojas man taip tiesiai šviesiai ir pasakė: jei ne tavo hipochondrija, dar bent dešimt metų vaikščiotum su cholesterolio nuosėdomis kraujagyslėse, prieš pasireiškiant ligai. Gydytojas tiesiai šviesiai pasakė, kad jo praktikoje taip anksti diagnozuotos dislipidemijos dar nebuvo. Na, bet mano gydytojas palyginti jaunas...“
 
Ir tada prasidėjo atsisakymai
Ir tada, kaip pasakoja Andrius, jo laukė ilgos bei skausmingos skyrybos su skanumynais. „Visas rūkytas dešras mečiau, saldumynus ir majonezą mečiau, o taip mėgau, – su ilgesiu prisimena jis. – Perėjau prie gero alyvuogių aliejaus, prisipratinau prie avokadų... Pradėjau valgyti daugiau žuvies ir paukštienos, daugiau daržovių, mažiau jautienos ir kiaulienos. Ech, lašiniukai ir spirgučiai... Pasiilgstu aš jų.“
Tačiau yra visuose šiuose mitybos pokyčiuose ir džiuginantis veiksnys: per metus kartu stropiai vartodamas cholesterolio kontrolei skirtus maisto papildus Andrius pasiekė, kad jo naujoji lipidograma būtų, jo žodžiais, „tyra kaip kūdikio“. „Ačiū hipochondrijai“, - juokiasi jis.

---

 
Interviu su specialistu
Gydytoja kardiologė Virginija Rudienė:

- Kada verta išsitirti cholesterolio kiekį?
- Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 m., o moterims – per 50 m., todėl sulaukus šio amžiaus būtina kasmet išsitirti cholesterolį. Jaunesniems nei 20 metų pacientams rekomenduojama išsitirti tuomet, kai yra šeiminės dislipidemijos rizika arba sunkių gretutinių ligų, tarkim, cukrinis diabetas. Vyresniems nei 20 metų asmenims rekomenduojama bent kartą atlikti lipidogramą, kad sužinotume, ar nėra lipidų apykaitos sutrikimo. Esant geram lipidogramos atsakymui, vėliau galima tirtis kas kelerius metus. Taigi, ar reikia atlikti lipidogramą, priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų ir genetinių veiksnių.
Lipidų apykaitos sutrikimai būdingi sergant metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, skydliaukės funkcijos sutrikimu, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Cholesterolio kiekis gali padidėti ir nėštumo metu (nors neturėtų viršyti 6,4 mmol/l), tačiau, jei nėra kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija.
Atlikus išsamų cholesterolio tyrimą – lipidogramą, kuri atspindi ne tik bendrąjį cholesterolio kiekį, bet ir atskirų jo frakcijų santykį, diagnozuojama dislipidemija ‑ kraujo lipidų, dar vadinamų cholesteroliu, kiekio padidėjimas arba jų frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Negydoma dislipidemija gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ir staigia mirtimi. Daug metų ji gali nesukelti jokių specifinių simptomų, todėl dažniausiai nustatoma pavėluotai, kai jau pradeda vystytis aterosklerozė ar prasideda su ja susijusios komplikacijos.
 
- Gerasis ir blogasis cholesteroliai. Kaip juos atskirti?
- Cholesterolis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Jis taip pat dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas. Kraujyje jis cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Cholesterolis, esantis mažo tankio lipoproteinų sudėtyje – MTL cholesterolis – yra blogasis, nusėdantis ant kraujagyslių sienelių. Dėl jo pertekliaus pradeda formuotis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga. Didelio tankio lipoproteinų sudėtyje esantis DTL cholesterolis („gerasis“), priešingai, – iš periferinių audinių pernešamas į kepenis, iš kurių su tulžimi per virškinimo traktą (žarnyną) pašalinamas lauk.
Dar viena cholesterolio frakcija – trigliceridai – yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis. Trigliceridai kraujyje gali būti padidėję, tačiau jų perteklius yra žalingas. Kai sutrinka šių trijų kraujo lipidų – MTL cholesterolio, DTL cholesterolio ir trigliceridų – balansas, diagnozuojama dislipidemija.
 
‑ Ką daryti, kai cholesterolio kiekis kraujyje viršija normą?
‑ Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, streso mažinimas – visa tai subalansuoja organizmą ir padeda atkurti kraujo lipidų santykį bei sumažinti cholesterolio kiekį. Reguliariai atliekami profilaktiniai cholesterolio tyrimai leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir pradėti gydymą.
Apie 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, likusią dalį cholesterolio gauname su maistu. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavę mitybą galime sumažinti cholesterolio kiekį. Rekomenduojama rinktis liesą mėsą; valgyti daugiau daržovių ir vaisių, nes tai cholesterolio neturintys produktai; valgyti lieso pieno produktus; gaminant maistą, rinktis troškinimą vietoj kepimo; vengti daug cukraus turinčio maisto; vartoti pakankamai skysčių; valgyti juodą duoną su grūdais; daugiau žuvies produktų, nes žuvyje esantis omega-3 padeda palaikyti tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos darbą; rinktis augalinius aliejus (vengti kokosų ir palmių); rinktis sojų produktus, avižas, miežius ir kitus nesmulkintus grūdus
O vengti reikėtų fermentinio sūrio, majonezo, ikrų, vištų kiaušinių trynių, sviesto, grietinės, lašinių, taukų ir spirgų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!