Neurologė G.Armalienė: „Žmonėms baisu, kai pasakau, kur dirbu“

Deimantė Gruodė
2020-05-29
„Žmonėms baisu, kai pasakau, jog dirbu COVID-19 ligos korpuse. Šeimos nariai iš pradžių irgi žiūrėjo grėsmingai. Svarstėme, gal man reikėtų gyventi atskirai. Bet paskui nutarėme, kad jeigu maksimaliai naudoji apsaugines priemones, tikimybė užsikrėsti nedidelė“, - pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja neurologė Giedrė Armalienė (35 m). Medikė dirba specialiai įkurtame izoliaciniame ligoninės korpuse, kur pacientai, prireikus būtinosios pagalbos, patenka pirmiausiai. Kol iš laboratorijos neateina COVID-19 testo atsakymas, čia dirbantieji nežino, užsikrėtęs žmogus koronavirusu ar ne.
Neurologė G.Armalienė: „Žmonėms baisu, kai pasakau, kur dirbu“
„Karantinas neurologų darbo labai nepakeitė. Bet pasikeitė pasirengimo jam ir priėjimo prie ligonių tvarka. Iš pradžių užimdavo itin daug laiko, kol apsirengsi, paskui – kol vėl nusirengsi. Kai įgundi, pasirengimo procesas daug greitesnis“, - sako Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja neurologė Giedrė Armalienė.

- Kaip reagavo namiškiai, sužinoję, kad jums teks atsidurti priešakinėse linijose, dirbti ypač pavojingomis, ekstremaliomis sąlygomis?
- Ligoninėje pradėjau dirbti tik prieš mėnesį, grįžusi po vaiko priežiūros atostogų. Kadangi buvo prieštaringų žinių, jog gydymo įstaigose trūksta apsaugos priemonių, nerimavau ir aš, ir mano šeima. Namiškiai iš pradžių žiūrėjo grėsmingai. Svarstėme, gal man reikėtų gyventi atskirai. Bet paskui nutarėme, kad jeigu maksimaliai naudoji apsaugines priemones, tikimybė užsikrėsti yra mažesnė. Dabar šeima manęs nebebijo, tėvai irgi. (Nusijuokia.)
Baimės buvo prieš ateinant dirbti į šį skyrių, kai nežinojome, su kuo teks susidurti, dabar jos nebeliko. Vedėjas mums taip ir sakė: „Čia nėra taip blogai, nebijokite.“ Galvoju, kad pavojingiausia yra reanimatologams. Jie gydo tokius pačius pacientus kaip mes, bet juos dar turi intubuoti, punktuoti ir kontaktuoti su sergančiojo krauju bei kitais organizmo skysčiais. Mes su Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikais galbūt atsiduriame antroje vietoje. Aišku, kai nežinai, užsikrėtęs žmogus ar ne, nejauku. Bet kai pagalvoji, kad esi apsirengęs dviem trim apsauginių priemonių sluoksniais, nusiteiki, kad viskas turėtų būti gerai. Žinoma, turi laikytis itin griežtų procedūrų: tam tikra seka persirengti, užsidėti ir nusiimti apsaugos priemones, dezinfekuoji, kai būni skyriaus viduje, pirštines ir taip toliau.
 
- Turbūt jau esate kaip išmuštruotas kareivis, kuris, prieš žengdamas į izoliacinį korpusą, persirengia vos per kelias minutes?

- Nematavau laiko, nors būtų tikrai įdomu. (Nusijuokė.)
Karantinas neurologų darbo labai nepakeitė. Bet pasikeitė pasirengimo jam ir priėjimo prie ligonių tvarka. Iš pradžių užimdavo itin daug laiko, kol apsirengsi, paskui – kol vėl nusirengsi. Kai įgundi, pasirengimo procesas daug greitesnis.
Iš tikrųjų turime „špargalkes“. Tiesa, į jas jau nebežiūriu - žinau, kokia tvarka turi būti nuimamos ir išmetamos panaudotos apsauginės priemonės. Šiuo metu sunkiausia neatsipalaiduoti ir nepamiršti, kad tarp visų neužsikrėtusių pacientų gali būti ir sergantis. Eidamas nuo žmogaus prie žmogaus turi dezinfekuoti viską: ir stetoskopus, ir neurologinius plaktukus bei kitas priemones. Žinoma, įprastinėmis darbo sąlygomis taip pat susidurdavome su infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, su meningokokine infekcija, o prieš porą savaičių turėjome ŽIV atvejį. Ypatingos baimės nejaučiu, bet kadangi turiu šeimą, kurioje ikimokyklinio amžiaus vaikai, vyresni tėvai, nesinorėtų jiems iš ligoninės parnešti užkrato.
 
- Ar su „šarvais“ dirbti sudėtinga?
- Nepatogu. Kai tu atlieki tokius smulkius darbus, pavyzdžiui, punkcijų, kateterių statymas (pastaruosius dažniau stato slaugytojos), patogiau dirbti mūvint mažesnį kiekį pirštinių. Manau, kad ir pacientams nejauku, kai aplink juos vaikšto nuo galvos iki kojų apsaugos priemonėmis apsirengę medikai. Bet pakalbi su žmogumi ir jis atsipalaiduoja. Be to, naudojant tiek daug apsaugos priemonių, sunkiau ir klausytis, ir girdėti. Kadangi nešioju akinius, šie dažnai aprasoja. Didžiausia pagarba slaugytojoms, nes jos prie ligonių išbūna po šešias valandas, paskui pamainos keičiasi. Manau, kad joms iš tikrųjų yra sunkiausia.
 
- Izoliacinėse patalpose pacientai laukia COVID-19 testo atsakymo - kokia jų psichologinė būsena?
- Jie, aišku, nori kuo greičiau ištrūkti iš to skyriaus ir gulėti palatoje laisvesnėmis sąlygomis, nes ir patys jaučia esantys rizikos zonoje. Jiems irgi neramu: gal aš ir nesergu, bet gal už sienos gulintis ligonis yra užsikrėtęs. Tiesa, palatose pacientai izoliuoti po vieną, koridoriais nevaikšto. Anksčiau, kai tyrimų mėginius veždavome į Vilnių, užtrukdavo ir iki dviejų trijų parų. Dabar, kadangi pradėjome tirti vietoje, mūsų gydymo įstaigos laboratorijoje, COVID-19 atsakymas gaunamas nepalyginamai greičiau.
 
- Kalbama, kad pandemijos metu išaugo insultų skaičius.
- Pirmomis savaitėmis buvo jaučiama žmonių baimė vykti į ligoninę. Kai jau trečią dieną sveikatos bėdos nepraeina, tada kreipiasi į gydytojus. Pastebėjome daugiau uždelstų atvejų, o dabar atvykstančiųjų tiek iš rajonų, tiek iš Panevėžio miesto skaičius yra panašus kaip iki karantino. Man atrodo, kad jau sugrįžome į įprastinį darbo režimą.

 
- Kodėl pasirinkote būtent neurologinę specializaciją?
- Tikroji neurologija yra ganėtinai įdomi sritis. Dabar atsiranda daug naujų gydymo metodų. Anksčiau į neurologiją būdavo toks požiūris: žmogų suparalyžiavo ir ką čia bepadarysi. Dabar iš tikrųjų ir išsėtinei sklerozei, ir epilepsijai gydyti atsirado daug naujų medikamentinių, chirurginių gydymo priemonių. Lietuvoje neurologai dar gydo ir insultus. Su pastaraisiais irgi yra ką veikti – į šią sritį atėjo pažangios intervencijos: trombolizė, trombektomija, kurios gana intensyviai taikomos. Iš esmės liūto dalis mūsų darbe yra insultai, tikrosios neurologijos lieka mažiau. Bet, mano nuomone, neurologija yra įdomi ir galbūt ateityje ši specialybė turės net dar daugiau perspektyvų. Esu labiau praktikė, o epidemiologija ir statistika, kaip ir genetika, niekada nebuvo mano arkliukas. Aišku, žmonėms aktualu ir įdomu, kodėl susirgo būtent jie.
Be to, kaip klinikinė fiziologė atlieku ir neurografijas, tad mane daugiau domina raumenų ligos, šoninė amiotrofinė sklerozė, periferinės nervų sistemos ligos. Insultas dabar irgi įdomus tuo, kad reikia veikti itin greitai – per kelias valandas, tad insultų gydymas tapo ekstrine specialybe.
 

- Jaunam specialistui yra perspektyvų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje?
- Esu panevėžietė, mano tėvai čia užaugo, tad dar studijų metais galvojau, kad grįšiu į Panevėžį, dalį rezidentūros irgi atlikau šioje gydymo įstaigoje. Tada vedėja mane gana aktyviai pakvietė atvykti dirbti. Manau, kad mūsų ligoninė yra pakankamai atvira visoms idėjoms ir naujovėms. Juolab kad dabar yra ir skatinama kuo daugiau prieinamesnių naujų tyrimų įdiegti, idant pacientams nereikėtų važiuoti į didžiuosius miestus. Pavyzdžiui, nuo pernai veikia išsėtinės sklerozės kabinetas ir pacientams nebereikia važinėti į Kauną arba Vilnių pratęsinėti vaistų. Anksčiau jie buvo priversti tai daryti kas kelis mėnesius. Taip pat pradėtas vaikų cerebrinio paralyžiaus gydymas botulino toksino infekcijomis. Vėlgi tėvams su vaikais dėlto nebereikia kreiptis į didžiąsias gydymo įstaigas.
Atsiranda ir daugiau naujų metodų. Anksčiau riešo kanalo sindromo diagnostika buvo atliekama tik neuromiografijos metodu, o dabar atliekamos ir miografijos. Ir raumenų ligas galime diagnozuoti, ir laboratorinių tyrimų paletė prasiplėtė. Tad, manau, kad yra pakankamai geros sąlygos tiek iniciatyvai, tiek pakankamai daug jaunų specialistų, baigusių Vilniaus arba Kauno medicinos universitetus, atvažiuoja dirbti į Panevėžį.
Ligoninėje įkurtas ir Geriatrijos skyrius, suformuotas jaunų specialisčių. Žinoma, dėl karantino šis skyrius neveikia. Kaip tik bendravome su gydytoja, kadangi šiuo metu dirbame tame pačiame skyriuje. Ji atvažiavo būtent į Panevėžį, nors pati yra kilusi iš Suvalkijos, dėl to, kad jiems buvo leista formuoti naują skyrių ir teikti geriatrijos paslaugas, dirbti pagal specialybę. Tai tikrai daug pasako apie dideles perspektyvas šioje gydymo įstaigoje.

 
Trumpai
Gimė Panevėžyje, baigė Juozo Balčikonio gimnaziją.
2003 metais įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetą. Medicinos studijas baigė 2014 metais.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba gydytoja neurologe ir klinikine fiziologe.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris