M.Stanionis: nušoviau du zuikius vienu šūviu

Miglė Petkutė
2024-08-30
„Mane domina rimta seksualinė medicina, seksologija, tokios pakankamai tabu temos Lietuvoje“, – pasakojo ką tik rezidentūrą baigęs urologas Martynas Stanionis. Karjeros kelią Vilniaus Centro poliklinikoje tęsiantis gydytojas atskleidė, kaip jaunieji medikai darbe susitvarko su naujomis patirtimis.
„Planavau sekti senelio pėdomis – būti architektas. Dešimt metų lankiau dailės mokyklą. Mokslų ir pasirinkimo prasme net nebuvo kitokio svarstymo, bet paskui pamačiau, kad man nelabai sekasi matematika. Dešimtoje klasėje sumąsčiau, kad reikėtų kitaip save įprasminti, o altruistiškas kelias – vienas jų“, - sako urologas Martynas Stanionis.

- Po rezidentūros durys atviros į daug kur, tačiau jūs nusprendėte prisijungti prie Centro poliklinikos kolektyvo...
 
- Centro poliklinikoje yra tikrai smagus kolektyvas, visi geranoriški, paslaugūs, padeda, nėra vadinamųjų darbo nusimetimų nuo savęs, visi atlieka jiems paskirtas užduotis. Siekiama dirbti kuo greičiau, kad vyresniems pacientams nereiktų laukti. Girdime kalbų: oi, reikia laukti keturis mėnesius... Ne, mes susišnekame: galbūt vienas gydytojas yra labiau užimtas, tada paderinama, kad perims kitas.
 
- Ar medicina buvo ta sritis, kurią žymėjote pirmu numeriu prieš įstodamas į universitetą?
 

- Planavau sekti senelio pėdomis – būti architektas. Dešimt metų lankiau dailės mokyklą. Mokslų ir pasirinkimo prasme net nebuvo kitokio svarstymo, bet paskui pamačiau, kad man nelabai sekasi matematika. Dešimtoje klasėje sumąsčiau, kad reikėtų kitaip save įprasminti, o altruistiškas kelias – vienas jų. Maža detalė – nebuvau pats mėgstamiausias klasėje vaikas, neturėjau daug draugų ir todėl norėjau jiems įrodyti, kad sugebu daug. Taip ir nušoviau du zuikius vienu šūviu. Po mokyklos baigimo praleidau metus, kad tikrai įstočiau į mediciną ir per tuos laisvus metus norai nepasikeitė, likau prie vieno vienintelio pasirinkimo.
 
- Medicinoje specializacijų yra tiek daug, kad tampa sunku pasirinkti patraukliausią...
 
- Kai studijos tik prasidėjo, negalvojau apie jokias chirurgines specialybes. Buvo mintis eiti į plastikos chirurgiją, bet studijavau Kaune ir mes maždaug žinojome, kas kur stos, tai šiek tiek lėmė sprendimą. Antrais metais bandžiau eiti į ginekologiją, man ten patiko ir praktikos neblogai sekėsi. Trečiais metais vienas pažįstamų daktarų pasiūlė rinktis urologiją ir man patiko. Mane domina rimta seksualinė medicina, seksologija, tokios, sakykime, tabu temos Lietuvoje. Norisi prisidėto prie liberalumo, švietimo ir visuomenės pokyčio.
 
- Net ir pačios mėgstamiausios studijos dažnai turi kokį nors studentų nemylimą dalyką, dėstytoją arba...
 
- Susiraukti vertė pirmi treji metai, visi klinikiniai dalykai, kai mokaisi to, ko, tau, atrodo, niekada neprireiks, pavyzdžiui, aukštosios fizikos. Didžioji dalis mano draugų buvo ketvirtakursiai, jie nesimokė medicinos, todėl jiems artėjo studijų galas, kiti buvo pradėję darbuotis, o aš žinojau, kad man čia reikės vargti ne vienerius metus. Tačiau patiko ketvirtame kurse psichiatrijos paskaitos. Tai buvo vienintelis dalykas, kuris privertė susimąstyti – gal būtų verta pakeisti specialybę iš urologijos į psichiatriją?
 
- Psichiatrija sužavėjo, tačiau vis tiek pasilikote prie urologijos – kas buvo tas akcentas, nulėmęs apsisprendimą?
 
- Per didelį indėlį jau buvau padaręs. Kai buvau ketvirtame penktame kurse kilo psichiatrijos bumas, ji tapo paklausia specialybe. Mūsų chirurginio modulio ligos istorijos yra ne lakoniškos, rašome viską konkrečiai, tačiau terapinio gydymo gydytojai rašo viską plačiau, mes iš jų juokiamės, nes jiems tikrai reikia prirašyti krūvas detalių. Psichiatrai rašo viską nuo pat gimimo. Net trumpiausia paciento ligos istorija yra dvylikos puslapių ilgumo – turi būti gimęs rašytoju, kad pasuktum į šį medicinos kelią.
Na, o urologija yra nišinė specialybė, tarp kitų tai tikrai jaučiasi: stojantys į kardiologiją, anesteziologiją ar radiologiją konkuruoja stipriai, bet man būnant šeštame kurse su manimi konkuravo ketvirtakursiai ir penktakursiai, paskui, rezidentūros metu, konkuravo tie, kurie norėjo likti geresnėse vietose. Kai įstojau į rezidentūrą, daktarai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos sakė, kad mūsų pasirinkimas stoti yra keistas, nes mūsų daug. Ir tik nuo ketvirtų metų kažkas nutiko pačioje sveikatos sistemoje, dabar tik Kauno klinikos nesiūlo darbo vietų, o mes, baigiantys mokslus šiemet, buvome paklausūs.

 
- Mediko darbas nėra lengvas. Kas vargina labiausiai?

- Labiausiai psichologiškai vargina budėjimai – rezidentūra prasidėjo rugsėjį ar rugpjūtį, o liepą pradėjau budėti Anykščiuose. Žinojimas, kad nemiegosi savo lovoje net keletą dienų, yra nemalonus dalykas, nes kai esi jaunesnis gydytojas, tu gausi paskutinius penkis budėjimus ir prarasi dalį savaitgalių. Taip pat pagal senesnę sistemą, kadangi tu esi jaunesnis gydytojas, operuoji vėlesniais laikais, todėl susidėti operacijų planus tampa sudėtingiau. Šitie dalykai liūdina, bet tai yra pačios sveikatos sistemos klaida.
 
- Prieš dvejus metus vykote į Ukrainą slaugyti sužeistųjų. Kas paskatino jungtis prie šios kelionės?

 
- Karas prasidėjo vasarį, o mes po poros mėnesių, balandį, išvykome į Ukrainą. Tuo metu Charkivas dar buvo apsuptas, todėl buvome atraminėje Charkivo ligoninėje. Tos patirties nelinkėčiau niekam, o ypač Lietuvai. Kiekvieną vakarą į gydymo įstaigą atveždavo sužeistuosius iš Charkivo, priimamajame būdavo visas personalas – nuo direktoriaus iki ūkvedžių, valytojų ir rezidentų. Ten mačiau tokių trauminių situacijų, kokių pas mus tikrai nepamatysi. Prašymą prisidėti prie iniciatyvos parašiau iš karto, kai prasidėjo karas, nes mano tėtis dirbo Ukrainoje, todėl būdamas 3-7 metų ten gyvenau. Esu grynas lietuvis, gimęs ir augęs Lietuvoje. Galvojau, kad šaudyti neisiu, nemoku ir nesu tam sutvertas, bet galiu pritaikyti medicinos žinias ir praktiką.
 
- Man dažnai teko sutikti gydytojų, kurių pomėgiai itin atitolsta nuo profesinio pašaukimo...
 
- Laisvalaikiu domiuosi teatru, iki išvykdamas apsilankiau visuose Kauno dramos teatro pasirodymuose. Nueinu ir į meno galeriją – toks dailės mokyklos palikimas. Patinka keliauti, nemažai tam skiriu laiko. Einu paplaukioti, lankau Muay-Thai kovos menus, 12-14 metų pravėdinti galvos einu į sporto salę. Man patinka skaityti, elektroninė muzika, bandau nuvykti į įvairius festivalius ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Planuoju miego sąskaita, tikriausiai. Šiuo metu turiu planų net ir lapkričio mėnesiui, draugai ir namiškiai sako „su tavimi negalima paplanuoti nieko spontaniško, nes viskas jau yra suplanuota“. Aš ir sportuoti einu prieš darbą, kurį pradedu septintą, todėl keliuosi penktą, kad viską spėčiau.

 
Dosjė
2022 metų balandį prisijungė prie savanoriškos nacionalinės misijos ir išvyko į Ukrainą padėti sužeistiesiems.
2022 metų liepą persikėlė iš Kauno į Vilnių ir pradėjo rezidentūrą Vilniaus universitete Medicinos fakultete.
2024 metų birželį baigė studijas ir įgijo urologo specialybę.
2024 metų rugpjūtį pradėjo dirbti urologu Vilniaus Centro poliklinikoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:
R.Aleknavičienė: dabar gyvenu kaip sanatorijoje

R.Aleknavičienė: dabar gyvenu kaip sanatorijoje

2025.01-10
Neatsiejamas Palangos reabilitacijos ligoninės veidas – fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė priėmė iššūkį – pakeitė ne tik ilgametę darbovietę, bet ir gyvenamąją vietą. Dabar ji „Eglės“ sanatorijoje yra atsakinga už medicininės reabilitacijos stiprinimą bei plėtrą.
Skaityti plačiau
R.Kazakevičius: sunkiausiais momentais gelbėdavo muzika

R.Kazakevičius: sunkiausiais momentais gelbėdavo muzika

2025.01-10
„Jeigu dabar reikėtų rinktis profesinį kelią, turbūt rinkčiausi muzikos terapiją“, - šypsosi penkiasdešimt metų Vilniaus universiteto Medicinos fakultete dėstęs gydytojas patofiziologas docentas Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius. Neseniai devyniasdešimtmetį sutikęs medikas stebina energija: rankose laiko dar vieną savo knygą.
Skaityti plačiau
Prof. V.Lesauskaitė: nerimą kelia rūkančios moterys

Prof. V.Lesauskaitė: nerimą kelia rūkančios moterys

2025.01-06
Vaikystėje ant tėčio disertacijos juodraščių piešusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorė mokslui ir Medicinos akademijos Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vadovė prof. Vaiva Lesauskaitė tuomet nė neįtarė, kad taps viena molekulinės kardiologijos krypties pradininkių Kauno kardiologijoje. Šiemet pelniusi Kauno mokslo premiją už nuopelnus medicinosSkaityti plačiau
Z.Neniškienė: slaugos ligoninėje Šv. Kalėdų laukiama ypač

Z.Neniškienė: slaugos ligoninėje Šv. Kalėdų laukiama ypač

2024.12-19
„Kvepianti eglutė ar bent jos šaka kiekvienoje palatoje tikrai pagerina nuotaiką“, – įsitikinusi Kupiškio ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos skyriaus vedėja Zita Neniškienė. Specialistė žino, kaip atrodo šventinis laikotarpis gydymo įstaigoje, kurioje ne visi pacientai sulaukia artimųjų. Ji sako: žmogus be socialinio bendravimo neapsieina, taSkaityti plačiau
K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

2024.12-02
Šiemet gabi Vilniaus universiteto vientisųjų medicinos studijų šešto kurso studentė Kamilė Čeponytė pelnė VU Medicinos fakulteto vardinę stipendiją už puikius akademinius rezultatus. Būsimoji medikė sako gyvenime besivadovaujanti taisykle: „Kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai.“
Skaityti plačiau

Budinti vaistinė


Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

razinka


Sveika šeima


Jaunimo priklausomybės: geriausi sprendimai ateina „iš apačios“

„Tyrimas tik patvirtino tendencijas, kurias matome kasdien. Regime, kad emocinis raštingumas ir psichologinė stiprybė išlieka didžiuliu iššūkiu mūsų visuomenei“, – naujausią Europos moksleivių alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo tyrimą (ESPAD) komentuoja Seimo Priklausomybių preven...

Pakalbėkim apie tai


Svetur


Kovai su nerimu – interaktyvūs žaidimai

„Norime pasiekti auditoriją tokioje šalies dalyje kaip Linkolnšyras, kurioje 70 procentų gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir turi sunkumų pasiekti gydymo įstaigas“, – sakė programėlės vaikams kūrėjas Manjulas Rathee. Pasitelkiant žaidimus ir užduotis yra stengiamasi, kad vaikai bei paaugliai įveiktų ba...

Redakcijos skiltis


Komentarai


Ką Malevičius numaliavojo?
Henrikas Vaitiekūnas Ką Malevičius numaliavojo?
Slaugytojų trūkumas: kaip išsaugoti esamus specialistus?
Marius Čiurlionis Slaugytojų trūkumas: kaip išsaugoti esamus specialistus?
JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje?
Rimas Jankūnas JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje?

Naujas numeris