Mokslas vaduoja iš bejėgiškumo

Eimantas Šaulitis
2020-03-09
„Didžiulis stimulas užsiimti mokslu, kad gal ir nedidele dalim, bet prisidėsime prie bendro pokyčio, kurio dėka bus padedama ne vienam žmogui, žvelgiant pasauliniu mastu, galbūt šimtams tūkstančių“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Žilvinas Dambrauskas (43 m.).
Mokslas vaduoja iš bejėgiškumo
„Didžiulis stimulas užsiimti mokslu, kadangi gal ir nedidele dalim, bet prisidėsime prie bendro pokyčio, kurio dėka bus padedama ne vienam žmogui, žvelgiant pasauliniu mastu, galbūt šimtams tūkstančių“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Žilvinas Dambrauskas.

- Esate sėkmingas, apdovanotas, naujoves taikantis medikas. Nuo ko prasidėjo jūsų kelias medicinoje? 
- Mano abu tėvai gydytojai, tad namie nuo mažumės tekdavo išklausyti diskusijų apie sunkius pacientus, sėkmės istorijas bei netektis. Neretai tekdavo ir darbe pas juos pabūti, kol vienas ar kitas darbus ar budėjimą pabaigs. Jokio spaudimo iš jų pusės nebuvo. Geri gydytojai „užkrėtė“ savo pavyzdžiu. Mokykloje supratau, kad ši profesija gali apimti tiek gydomąją veiklą, tiek edukaciją, tiek mokslą – patrauklus pasirinkimas.
 
- Dalyvaujate atliekant visiškai naujas operacijas. Su tuo ateina ir papildoma rizika. O juk gydytojai kartais dėl savo klaidų atsiduria teismuose... 
- Atsakymas – taip, baimių visada turim. Problema yra ne tik Lietuvos. Vakarų pasaulyje stebima tendencija, kad gydytojai bijo, kartais net atsisako „rizikingesnių“ operacijų, nors jos galėtų būti vienintelė galimybė pagyti. Įrodymais grįstos medicinos pasaulyje tai neturėtų būti priimtina. Mes juk su žmonėmis eksperimentų nedarome. Diegiame naujas procedūras, kurios jau daromos kituose pasaulio centruose. Pavyzdžiui, atlikdami chemoterapiją izoliuotoj galūnėj važiavome į Italiją mokytis dirbti su nauja įranga. Su pacientais aptariame, kokios galimos rizikos ir kokia galima nauda. Žmonės mato: nauda nusveria riziką. Jie supranta, kad kito kelio nėra.

 
- Dirbate prie neinvazinio jutiklio kūrimo. Kiek beliko laukti naujo išradimo?
- Šiuo metu koncentruojamės į tris molekules: laktatai, kraujyje cirkuliuojantis alkoholis, gliukozė. Sportuojantiems, sveikatinimu užsiimantiems žmonėms galėsim pateikti duomenis apie jų fizinio krūvio toleranciją, padėsime pasirinkti poilsio ir treniruočių režimą. Jeigu žmogus nešioja tokį daviklį, vyksta nuolatinė stebėsena, duomenys kaupiami, juos po to būtų galima ir su gydytoju aptarti. Dabar siekiame iki produkto išvystyti siauresnės paskirties prekę, bet pati platforma leistų analizuoti daugiau dalykų. Galbūt kai kurių vaistų koncentracijas kraujyje pavyktų matuoti neinvaziniu būdu. Iki metų pabaigos turėsim ant riešo nešiojamą laikrodžio dydžio matuoklį. Planuojam kelias klinikines studijas ligoninės viduje su diabetu sergančiais pacientais, reanimacijoj gydomais žmonėmis. Kol kas laikomės prieš trejus metus nusistatyto grafiko. Darbas užtrunka, nes reikia didelio duomenų banko patikimam algoritmui, kuris teisingai išskaičiuotų rezultatą, sukurti.
 
- Kokių naujų galimybių suteiks jutiklis?
- Tikslas – sukurti naują technologiją, kuri padeda geriau kontroliuoti lėtines ligas: cukraligę, inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumą, įspėti žmones apie tai, kad jiems vystosi kokia grėsminga infekcija, kuri gali baigtis kraujo užkrėtimu. Taip pat atsirastų galimybė greitai paimti reikiamus paciento sveikatos rodiklius. Tai praverstų priėmimo skyriuje, greitosios pagalbos lygmeny, dirbant intensyvios terapijos skyriuje ar operacinėje, kai prireikia kraujo mėgino tyrimo. Duomenis būtų galima matyti realiu laiku monitoriuje.
 
- Jutiklį kuriate kartu su fizikais broliais Vizbarais. Jūsų bendras darbas prasidėjo pakankamai atsitiktinai – esate pažįstami kaip tos pačios gimnazijos Alumni. Lietuvoje trūksta mechanizmų tarpdiscipliniškumui skatinti?
- Manau, Lietuvoje daugelis grupių dar linkę dirbti izoliuotai, nori turėti savo nišą. Mums dar reikia sukurti šią kultūrą ir tradiciją. Šalis neabejotinai turi strategiją, bet mokslo kūrimas ir bendradarbiavimas su verslu privalo tapti glaudesnis. Elementų yra, bet norisi, kad apie tai visi kalbėtų. Žinoma, sėkmės istorijos padeda, tampa lengviau patikėti. Tiesa, dalis projektų orientuota į sveikatą, bet man kyla klausimas, kaip žmonės, kurie kuria daiktą, visiškai nesikonsultuoja nei su pacientais, nei su srities specialistais. Čia ir yra didžiausias tokių produktų trūkumas. Tu kaip IT, mechanikos specialistas ar lazeristas ne visada gali suvokti, kokie yra realūs poreikiai. Todėl galutinių vartotojų, ar žmonių, kurie susiduria su ta pacientų grupe, įtraukimas yra kritinis momentas norint sukurti reikalingą produktą.
 

- Taip jau moksle yra, kad naujovių įgyvendinimas trunka ilgai. Matomo rezultato tenka palaukti. Neišblėsta entuziazmas?
- Kaip gydytojas gali vienam, šimtui žmonių padėti. Daliai žmonių niekaip negalėsim padėti, nes per mažai žinom apie ligą, nes žmonės kreipiasi, kai ji pažengusi. Didžiulis stimulas užsiimti mokslu, kadangi gal ir nedidele dalim, bet prisidėsime prie bendro pokyčio, kurio dėka bus padedama ne vienam žmogui, žvelgiant pasauliniu mastu, galbūt šimtams tūkstančių.
 
- Kokios emocijos užplūsta dėl Lietuvos mokslų akademijos įvertinimo – jums ir dar dviems kolegoms paskirtos Lietuvos mokslo premijos?
- Be abejo, apsidžiaugėm (šypsosi). Penkiolika metų sistemingai dirbom, bet netikėtumo momentas išlieka. Apibendrinamąjį darbą parašai, jį pateiki, bet kartais atrodo, kad ne toks jis čia ir reikšmingas. Labai smagu, kai ekspertai pasižiūri ir pasako, jog jis daro pokytį moksle. Mums, kaip grupei, – dar vienas įrodymas, kad dirbam teisingai, toliau turim judėt panašia kryptimi. Daug vakarų buvo, kai sėdėjom prie duomenų ar „neišlipom“ iš analizių, lentelių. Apdovanojimas atperka įdėtą darbą – jauti, kad ne veltui tie vakarai nuėjo.


 
Dosjė
1995-2001 m. Kauno medicinos universitetas, Medicinos fakultetas. Įgytas medicinos kvalifikacinis magistro laipsnis.
2002-2007 m. Abdominalinės chirurgijos specialybės rezidentūra KMUK Chirurgijos klinikoje (vad. prof. J. Pundzius).
2005 m. Apginta medicinos daktaro disertacija „Hemo oksigenazės-1 (HO-1) inhibicija pagerina kasos vėžio ląstelių atsaką į priešnavikinį gydymą“ Vokietijos Heidelbergo Ruprechto-Karolio universitete (vad. prof. H. Friess)
Nuo 2012 m. Europos komisijos tarptautinis ekspertas universitetinių medicinos krypties studijų kokybės užtikrinimui
Nuo 2012m. LSMU MA Chirurgijos klinikos profesorius ir Vyriausias mokslo darbuotojas LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje.
2020 m. vasarį suteikta Lietuvos mokslų tarybos Lietuvos mokslo premija


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris