Mokslas vaduoja iš bejėgiškumo

Eimantas Šaulitis
2020-03-09
„Didžiulis stimulas užsiimti mokslu, kad gal ir nedidele dalim, bet prisidėsime prie bendro pokyčio, kurio dėka bus padedama ne vienam žmogui, žvelgiant pasauliniu mastu, galbūt šimtams tūkstančių“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Žilvinas Dambrauskas (43 m.).
Mokslas vaduoja iš bejėgiškumo
„Didžiulis stimulas užsiimti mokslu, kadangi gal ir nedidele dalim, bet prisidėsime prie bendro pokyčio, kurio dėka bus padedama ne vienam žmogui, žvelgiant pasauliniu mastu, galbūt šimtams tūkstančių“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Žilvinas Dambrauskas.

- Esate sėkmingas, apdovanotas, naujoves taikantis medikas. Nuo ko prasidėjo jūsų kelias medicinoje? 
- Mano abu tėvai gydytojai, tad namie nuo mažumės tekdavo išklausyti diskusijų apie sunkius pacientus, sėkmės istorijas bei netektis. Neretai tekdavo ir darbe pas juos pabūti, kol vienas ar kitas darbus ar budėjimą pabaigs. Jokio spaudimo iš jų pusės nebuvo. Geri gydytojai „užkrėtė“ savo pavyzdžiu. Mokykloje supratau, kad ši profesija gali apimti tiek gydomąją veiklą, tiek edukaciją, tiek mokslą – patrauklus pasirinkimas.
 
- Dalyvaujate atliekant visiškai naujas operacijas. Su tuo ateina ir papildoma rizika. O juk gydytojai kartais dėl savo klaidų atsiduria teismuose... 
- Atsakymas – taip, baimių visada turim. Problema yra ne tik Lietuvos. Vakarų pasaulyje stebima tendencija, kad gydytojai bijo, kartais net atsisako „rizikingesnių“ operacijų, nors jos galėtų būti vienintelė galimybė pagyti. Įrodymais grįstos medicinos pasaulyje tai neturėtų būti priimtina. Mes juk su žmonėmis eksperimentų nedarome. Diegiame naujas procedūras, kurios jau daromos kituose pasaulio centruose. Pavyzdžiui, atlikdami chemoterapiją izoliuotoj galūnėj važiavome į Italiją mokytis dirbti su nauja įranga. Su pacientais aptariame, kokios galimos rizikos ir kokia galima nauda. Žmonės mato: nauda nusveria riziką. Jie supranta, kad kito kelio nėra.

 
- Dirbate prie neinvazinio jutiklio kūrimo. Kiek beliko laukti naujo išradimo?
- Šiuo metu koncentruojamės į tris molekules: laktatai, kraujyje cirkuliuojantis alkoholis, gliukozė. Sportuojantiems, sveikatinimu užsiimantiems žmonėms galėsim pateikti duomenis apie jų fizinio krūvio toleranciją, padėsime pasirinkti poilsio ir treniruočių režimą. Jeigu žmogus nešioja tokį daviklį, vyksta nuolatinė stebėsena, duomenys kaupiami, juos po to būtų galima ir su gydytoju aptarti. Dabar siekiame iki produkto išvystyti siauresnės paskirties prekę, bet pati platforma leistų analizuoti daugiau dalykų. Galbūt kai kurių vaistų koncentracijas kraujyje pavyktų matuoti neinvaziniu būdu. Iki metų pabaigos turėsim ant riešo nešiojamą laikrodžio dydžio matuoklį. Planuojam kelias klinikines studijas ligoninės viduje su diabetu sergančiais pacientais, reanimacijoj gydomais žmonėmis. Kol kas laikomės prieš trejus metus nusistatyto grafiko. Darbas užtrunka, nes reikia didelio duomenų banko patikimam algoritmui, kuris teisingai išskaičiuotų rezultatą, sukurti.
 
- Kokių naujų galimybių suteiks jutiklis?
- Tikslas – sukurti naują technologiją, kuri padeda geriau kontroliuoti lėtines ligas: cukraligę, inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumą, įspėti žmones apie tai, kad jiems vystosi kokia grėsminga infekcija, kuri gali baigtis kraujo užkrėtimu. Taip pat atsirastų galimybė greitai paimti reikiamus paciento sveikatos rodiklius. Tai praverstų priėmimo skyriuje, greitosios pagalbos lygmeny, dirbant intensyvios terapijos skyriuje ar operacinėje, kai prireikia kraujo mėgino tyrimo. Duomenis būtų galima matyti realiu laiku monitoriuje.
 
- Jutiklį kuriate kartu su fizikais broliais Vizbarais. Jūsų bendras darbas prasidėjo pakankamai atsitiktinai – esate pažįstami kaip tos pačios gimnazijos Alumni. Lietuvoje trūksta mechanizmų tarpdiscipliniškumui skatinti?
- Manau, Lietuvoje daugelis grupių dar linkę dirbti izoliuotai, nori turėti savo nišą. Mums dar reikia sukurti šią kultūrą ir tradiciją. Šalis neabejotinai turi strategiją, bet mokslo kūrimas ir bendradarbiavimas su verslu privalo tapti glaudesnis. Elementų yra, bet norisi, kad apie tai visi kalbėtų. Žinoma, sėkmės istorijos padeda, tampa lengviau patikėti. Tiesa, dalis projektų orientuota į sveikatą, bet man kyla klausimas, kaip žmonės, kurie kuria daiktą, visiškai nesikonsultuoja nei su pacientais, nei su srities specialistais. Čia ir yra didžiausias tokių produktų trūkumas. Tu kaip IT, mechanikos specialistas ar lazeristas ne visada gali suvokti, kokie yra realūs poreikiai. Todėl galutinių vartotojų, ar žmonių, kurie susiduria su ta pacientų grupe, įtraukimas yra kritinis momentas norint sukurti reikalingą produktą.
 

- Taip jau moksle yra, kad naujovių įgyvendinimas trunka ilgai. Matomo rezultato tenka palaukti. Neišblėsta entuziazmas?
- Kaip gydytojas gali vienam, šimtui žmonių padėti. Daliai žmonių niekaip negalėsim padėti, nes per mažai žinom apie ligą, nes žmonės kreipiasi, kai ji pažengusi. Didžiulis stimulas užsiimti mokslu, kadangi gal ir nedidele dalim, bet prisidėsime prie bendro pokyčio, kurio dėka bus padedama ne vienam žmogui, žvelgiant pasauliniu mastu, galbūt šimtams tūkstančių.
 
- Kokios emocijos užplūsta dėl Lietuvos mokslų akademijos įvertinimo – jums ir dar dviems kolegoms paskirtos Lietuvos mokslo premijos?
- Be abejo, apsidžiaugėm (šypsosi). Penkiolika metų sistemingai dirbom, bet netikėtumo momentas išlieka. Apibendrinamąjį darbą parašai, jį pateiki, bet kartais atrodo, kad ne toks jis čia ir reikšmingas. Labai smagu, kai ekspertai pasižiūri ir pasako, jog jis daro pokytį moksle. Mums, kaip grupei, – dar vienas įrodymas, kad dirbam teisingai, toliau turim judėt panašia kryptimi. Daug vakarų buvo, kai sėdėjom prie duomenų ar „neišlipom“ iš analizių, lentelių. Apdovanojimas atperka įdėtą darbą – jauti, kad ne veltui tie vakarai nuėjo.


 
Dosjė
1995-2001 m. Kauno medicinos universitetas, Medicinos fakultetas. Įgytas medicinos kvalifikacinis magistro laipsnis.
2002-2007 m. Abdominalinės chirurgijos specialybės rezidentūra KMUK Chirurgijos klinikoje (vad. prof. J. Pundzius).
2005 m. Apginta medicinos daktaro disertacija „Hemo oksigenazės-1 (HO-1) inhibicija pagerina kasos vėžio ląstelių atsaką į priešnavikinį gydymą“ Vokietijos Heidelbergo Ruprechto-Karolio universitete (vad. prof. H. Friess)
Nuo 2012 m. Europos komisijos tarptautinis ekspertas universitetinių medicinos krypties studijų kokybės užtikrinimui
Nuo 2012m. LSMU MA Chirurgijos klinikos profesorius ir Vyriausias mokslo darbuotojas LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje.
2020 m. vasarį suteikta Lietuvos mokslų tarybos Lietuvos mokslo premija


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica