Medicinoje reikia „crazy“ idėjų

Rūta Kerulytė
2020-01-13
Nenustebkite, jei kardiologas Sigitas Čėsna (37 m.) iki popietės telefono ragelio nepakels, į laiškus neatsakys. Į susitikimą medikas atskuba iš naujagimiui, turinčiam širdies ydą, atliktos procedūros. Ši – pirmoji tokia Lietuvoje. Tačiau prie naujumo statuso S.Čėsna įpratęs. Kardiologas juokauja, kad turi daug pirmų kartų.
Medicinoje reikia „crazy“ idėjų
„Užsienio patirtis man leidžia laisviau bendrauti su žmonėmis. Didžioji dalis mano pacientų jauni. Nepriklausomai nuo amžiaus, juos tujinu ir skatinu daryti tą patį. Kai reikia, ir per Feisbuką susirašome“, - sako kardiologas Sigitas Čėsna.

- Jūsų vardas žiniasklaidoje skambėjo ne sykį: vis išgirstame, kad su medikų komanda atlikote pirmąją Lietuvoje procedūrą ar operaciją. Darbe daug pirmų kartų?
- Tikimės, kad jų bus dar daugiau (juokiasi). Pavyzdžiui, prieš mūsų susitikimą su kolegomis atlikome pirmą Lietuvoje tokio pobūdžio procedūrą naujagimiui su sudėtinga įgimta širdies yda. Siekiame, kad vaikas išvengtų atviros operacijos. Intervencijai ilgai ruošėmės, konsultavomės su kolegomis užsienyje. O dabar laukiame ir tikimės, kad viskas bus gerai.
Ligos, kurias gydome, nėra dažnos, o procedūros vis sudėtingesnės. Vidutinė trukmė - dvi trys valandos. Pirmą kartą ką nors atliekant, nerimo nestinga. Tačiau mane mokė apgalvoti kiekvieną žingsnį. Jeigu eiga pakrypsta netikėta linkme, turime atsarginį planą. O nenumatytų momentų būna visą laiką...

- Specializuojatės ties įgimtomis širdies ydomis. Kokia šio darbo kasdienybė? 
- Esu vienas iš kelių kardiologų Lietuvoje, kurie dirba su vaikų ir naujagimių intervencijomis. Reikia milžiniškos patirties, tad keliaujame į mokymus ir stažuotes. Taip Lietuvoje pristatome vis naujas procedūras. Turiu kolegą iš Miuncheno, jis mano profesinis krikštatėvis, skatina ir palaiko. Iki šiol kas du mėnesius važinėju ten mokytis. Nekantrauju parašyti laišką profesoriui ir papasakoti, kaip mums sekėsi šiandien.

Procedūros metu stovime su dešimt dvylika kilogramų sveriančiais žiurstais, kurie saugo nuo rentgeno spinduliuotės. Ir taip keletą valandų, jei viskas sekasi. Į darbą išvykstu septintą. Baigęs pamainą, vežu vaikus į būrelius. Kol jie užimti, sportuoju - iškrova man būtina. Po visų veiklų vėlai vakare grįžtame namo. Nors manau, kad šeima ir darbas – atskiri dalykai, turiu blogą įprotį iš namų pasižiūrėti, kaip sekasi pacientams. Tada lengviau užmiegu.
Darbo neriboja grafikas. Kartą naktį paskambino reanimatologai: iš Klaipėdos atvežtas sunkios būklės naujagimis. Trečią nakties važiavau į ligoninę, atlikome procedūrą ir išgelbėjome vaiko gyvybę. O penktą vėl gulėjau lovoje. Žinoma, šeštą reikėjo keltis (šypsosi).

- Tarp jūsų pacientų – nemažai vaikų ir jaunimo. Kuriate ryšį?
- Manau, užsienio patirtis leidžia laisviau bendrauti. Savo pacientus tujinu ir skatinu daryti tą patį. Kai reikia, ir per Feisbuką susirašome. Tai stiprina ryšį. Iš pacientų sulaukiu net sveikinimų dėl sėkmingų operacijų, pavyzdžiui, kai pritaikėme naują intervencinę kardiologijos procedūrą trombais užkimštų plaučių arterijų gydymui.
Iš rajonuose gyvenančių pacientų kartais girdžiu, kad jiems sunku bendrauti su savo gydytojais. Jauną mediką ten rasti sudėtinga, o vyresni ne visada spėja prisitaikyti prie bendravimo kultūros pokyčių.

- O kaip dabartinė komunikavimo kultūra veikia pačius medikus?
- Perdegimo ir savižudybių turėtume mažiau, jei medikai nebūtų priversti dirbti keliose vietose ir galėtų susitelkti ties mėgstamu darbu. Bet netikiu, kad tai greitai pasikeis. Nesusiduriu ir su mobingu savo aplinkoje. Tai išgirdę, kolegos mane išvadina storžieviu. Gal dėl savo charakterio to mobingo nejaučiu? Turiu storą odą. Londone teko dirbti su labai garsiu profesoriumi. Kartą jis atėjo ir man garsiai išsakė, ką galvoja. Tikras britas – ne šaukdamas, o pakeltu balsu. Mano vadovas pasakė, kad vyresniesiems griežtai draudžiama netaktiškai išsakyti nepasitenkinimą kolegomis. Net jei tu žymus profesorius, už tokio įvykio pasikartojimą tave gali atleisti.

- Iki šiol mokotės svetur. Ar Lietuvos mokymo sistema jau vakarietiška?
- Anot britų, daugiausia komplikacijų ir mirčių būna, kai keičiasi rezidentų srautai, naktinių budėjimų metu ir savaitgaliais. Lietuvoje tai mažiau jaučiasi nei pas britus, nes rezidentai cirkuliuoja nuolat. Tačiau mūsų sistema ydinga. Užsienyje pamačiau, kad ne viskas, ko išmokau Lietuvoje, naudinga man, kaip gydytojui. Nors į Jungtinę Karalystę vykau jau kaip savarankiškas gydytojas, vėl tapau rezidentu. Buvo medikas, kuris už mane atsakė. Tačiau turėjau laisvę konsultuoti pacientus, priimti sprendimus. Jeigu prižiūrintis gydytojas pasakydavo, kad mano sprendimas blogas, mes diskutuodavome ir prieidavome tinkamą variantą. Mano nuomone, Lietuvoje savarankiško mokymosi ir tobulėjimo rezidentams beveik nėra. Jie dažnai atsakingi už administracinį darbą, popierizmą, istorijų pildymą... Klinikinio darbo daliai nėra laiko, o kartais – ir noro išmokti. Noras atsiranda, kai jie baigia ir išvažiuoja į kokią mažesnę ligoninę. Supranti, kad kažko nežinai, o paklausti nėra ko. Kai esi vienas rajone, išmokti sunku. Tačiau nesu pesimistas – tikiu mūsų švietimo sistema, nors yra kur tobulėti. Tai, ką gebu dabar, mokydamasis ir dirbdamas vien Lietuvoje, būčiau pasiekęs gal per penkiolika metų.


- Medikui užsienio patirtys naudingos. Tačiau ar lengva išvažiuoti? Šeimos priekaištų nesulaukiate?
- Buvau tinkamoje vietoje tinkamu metu. Kai mokiausi, ES kaip tik skyrė lėšų kardiologų stažuotėms. Atsitiktinai gavau vokiečių profesoriaus kontaktą, jam ir parašiau. Pirmosios stažuotės laukiau pusmetį, o mokiausi dar tiek pat. Vykau su šeima, nes žmona buvo vaiko priežiūros atostogose. Baigus rezidentūrą, pasiūlė metus tobulintis Jungtinėje Karalystėje. Paskui atsirado proga vykti į Daniją - jie ieškojo žmogaus, kurį mokytų atlikti perkateterinių vožtuvų implantavimą. Teko vykti be šeimos ir svetimoje šalyje mokytis sudėtingų procedūrų.
Dabar jau galiu atsisakyti vieno kito papildomo darbo ir skirti laiko šeimai. Tačiau jaunesnieji kolegos eina tuo pačiu keliu, dirba tiek valandų, kad net nesmagu sakyti. Mes – priverstiniai darboholikai.

- Ar gydant jaunuosius pacientus pavyksta išlaikyti balansą tarp džiaugsmo ir liūdesio?

- Kiekvienas gydytojas turi savo kapinaites. Jas turiu ir aš. Prieš keletą dienų dukra paklausė, ar man yra miręs pacientas. Kai atsakiau teigiamai, kitas jos klausimas buvo: „Kodėl tavęs nevadina žudiku?“. Paaiškinau jai, kad paciento būklė kartais per daug sudėtinga, kad galėtume padėti. Vaikštome skustuvo ašmenimis, bet džiaugsmo tikrai daugiau nei liūdesio. Darbe privalo būti linksmų kuriozų, medicinoje būti pernelyg rimtam nesveika.

 
Dosjė
2008–2012 m. VšĮ Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, kardiologijos rezidentūra.
2011 m. stažuotė: Deutschen Herzzentrum München, Vaikų ir suaugusiųjų įgimtų širdies ydų perkateterinių intervencijų skyrius, gydytojas kardiologas, Vokietija.
2012 m. – 2013 m.: University College London Hospitals Heart Hospital, Suaugusiųjų įgimtų širdies ligų skyrius, gydytojas kardiologas, Jungtinė Karalystė
2017 02 – 2017 08 m.: Rigshospitalet, Struktūrinių ir įgimtų širdies ydų skyrius, gydytojas intervencinis kardiologas, Danija.
2012 m. – 2018 01 02 d.: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos, Širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyrius, gydytojas kardiologas – intervencinis kardiologas.
2018 01 – iki dabar VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos, Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyrius, vyresnysis gydytojas kardiologas – intervencinis kardiologas.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Farmakotechnikai – toliau ant tiksinčios bombos

    Klausimas, užteks nuo kitų metų sausio pirmosios vaistinėse nuotolinės vaistininkų priežiūros farmakotechnikams kaip buvo iki &sca...
    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    „Eurovaistinės“ specialistai pataria: 5 žingsniai, kaip įveikti peršalimą

    Šaltuoju metu dažniau sergama peršalimo ligomis, pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė&ldqu...

    Sveika šeima


    Pasninkas – ne griežtesnis už dietas

    Likus beveik mėnesiui iki Kalėdų prasideda adventas. Dažnai šis laikotarpis suprantamas kaip niūrus susivaržymo metas. Tačiau, pasak etnologės Gražinos Kadžytės, toks jis negali būti. Jis turi būti viltingas. O pagal senąsias tradicijas, kartu su juo prasidedantis pasninkas įpareigoja kur kas mažiau nei šiandieną paplit...

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kinija: pandemija plinta per šaldytą produkciją?

    Nuo pandemijos pradžios Kinija kaip įmanydama mėgina eliminuoti koronavirusą iš šalies, tačiau nedidelių židinių vis dar pasitaiko. Pastaruoju metu - dažniausiai įmonėse, kurios importuoja šaldyto maisto produkciją iš užsienio. Kinijos mokslininkai kelia versiją, kad koronavirusas gali plisti per ša...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Daiktų apsuptyje
    Henrikas Vaitiekūnas Daiktų apsuptyje
    Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Agnė Gaižauskienė Ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?
    Kiekvienam teks nuvykti...
    Henrikas Vaitiekūnas Kiekvienam teks nuvykti...

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica