Medicinoje avantiūrų niekad nedarai

Evelina Machova
2020-04-17
Pasak kolegų Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas dr. Andrius Pranculis yra vienas tų, ant kurio operacinio stalo gulę pacientai gali švęsti savo antrąjį gyvenimą. Atliekantis itin sudėtingas operacijas gydytojas įsitikinęs, jog svarbiausia pasitikėti savo jėgomis bei daug ruoštis.
Medicinoje avantiūrų niekad nedarai
„Kada ir kokia komplikacija gali įvykti, niekada nežinai. Atrodo, operaciją suplanavai tobulai, ji pavyko idealiai, bet po kelių dienų, žiūrėk, paciento organizmas nusprendė sureaguoti visai ne taip, kaip tikėjaisi“, - radiologas dr. Andrius Pranculis.

- Dirbate ligoninėje, kuri yra viena iš penkių gydymo įstaigų, esančių COVID-19 fronto linijoje. Kaip šiandien atrodo jūsų darbo diena?
- Labiau sujaukta. Planinių pacientų mažiau, tačiau pasiruošimas darbui saugant save, kolegas, pacientus trunka ilgiau. Kas kartą turi apsirengti apsaugines priemones. Bet nieko nepakeisi, šiandien dirbame tokiomis sąlygomis. Nė vienas medikas nėra apsaugotas nuo susidūrimo su COVID–19, o ir paskelbus karantiną žmonės nenustojo sirgti kitomis ligomis. Pasitaiko ir skubių, ir sudėtingų atvejų.

- Pernai buvote išrinktas Metų panevėžiečiu. Tuomet sakėte, jog svarbu dirbti pagal pašaukimą. O kaip išsiaiškinti, turi pašaukimą mediko profesijai ar ne?

- Manau, kad pašaukimas yra išugdomas, užauginamas - supranti tai tik su laiku. Juk būdamas jaunas profesiją renkiesi patartas tėvų, gal kartais mokytojų. Nuoširdžiai, man sunku suprasti, kai žmogus sako: „Kad būsiu gydytojas, žinojau nuo mažumės.“ Gal taip ir įmanoma, jei artimoje aplinkoje yra medikų. Manojoje nebuvo, o jei būtų buvę, nežinau, ar, matydamas, kaip sunkiai tenka dirbti, tokią profesiją būčiau pasirinkęs (juokiasi).

- Ruošdamasi interviu pagoglinau apie jus ir akis užkliuvo už antraščių: „Panevėžyje atliko unikalią operaciją“, „Atliko itin sudėtingą operaciją ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“. Panašu, kad jūsų darbas ne karantino sąlygomis ypatingas - vos ne kasdien kas nors unikalaus...
- Turi judėti į priekį. O mano pasirinkta specialybė - turbūt viena progresyviausių medicinos sričių. Čia daugiausia inovacijų. Štai, atveža žmogų, kuris praktiškai nei šneka, nei juda, o ištraukus smegenų krešulį pacientas akimirksniu tampa sveikas. Tokio efekto jokiose kitose operacijose nepamatysi.
Prieš daugiau nei šešerius metus mechaniškai niekas iš galvos netraukė trombo, o šiandien tai - įprasta procedūra. Tokia net kasdieniška. Anksčiau buvo nemaža rizika, kad žmogus liks neįgalus, šiandien po dienos jau gali vykti namo. Žinoma, kiekviena naujovė, naujas taikomas būdas pradžioje susijęs su didesne rizika bei komplikacijomis.

- Kad jau apie tai užsiminėte... Medikai kartoja, jog komplikacijų medicinoje išvengti praktiškai neįmanoma. Po kolegų, kurie dėl komplikacijų buvo teisiami, istorijų nesibaiminate žengti į operacinę ir imtis naujų sudėtingų atvejų?
- Kaip čia tiksliau pasakius... Fonas po tokių istorijų tvyro tikrai nemalonus. Dažnai tai neša pacientus ir medikus kiršinančią žinutę. Joks gydytojas neina į operacinę padaryti ką nors blogo pacientui. O ir naujus metodus, kaip sakome, ne namie sėdėdami sugalvojame. Domimės, dalyvaujame konferencijose, stebime, kaip vieną ar kitą būdą taiko tiek Lietuvos, tiek užsienio kolegos, mokomės. Tik jausdami, kad esame sukaupę pakankamai žinių, imamės. Kada ir kokia komplikacija gali įvykti, niekada nežinai. Atrodo, operaciją suplanavai tobulai, ji pavyko idealiai, bet po kelių dienų, žiūrėk, paciento organizmas nusprendė sureaguoti visai ne taip, kaip tikėjaisi. Kartais, pavyzdžiui, pasitaiko keistų reakcijų į operacijos metu įstatytą implantą. Ir net nesupranti, kodėl. Aišku, mano specialybė dėkinga tuo, kad visa operacija, priešingai nei, tarkim, pilvo chirurgo, yra dokumentuojama vaizdo įrašais. Juos po to gali peržiūrėti, pasitarti su kolegomis ir taip ieškoti atsakymų. Svarbu neužsiimti savigrauža - turi išsiaiškinti, ką galima pakeisti. Niekada nedarai avantiūrų, prieš operaciją daug domiesi. Labai svarbu, kad tie pirmieji kartai būtų sėkmingi. Ir tam reikia ruoštis, o svarbiausia – tikėti savo jėgomis.

- Ar būna jūsų darbe siurprizų, kai, tarkim, atveri kraujagyslę ir nustembi, kaip šis žmogus dar gyvas?

- Per mano praktiką yra pasitaikę įvairiausių atvejų. Bet didelių siurprizų ne. Aišku, yra buvę atvejų, kuomet nustembi. Kaip žinia, į galvą ateina keturios kraujagyslės, o aš gaunu pacientą, kuris turi vos vieną! Ir nieko - gyvas, intelektualus ir visai gerai besiorientuojantis. Tačiau yra buvę atvejų, kai žmogaus gyvybė kabojo ant plauko užsikimšus mažytei kraujagyslei. Kiekvienas esame individualus, todėl ta pati liga gali turėti skirtingas pasekmes.

- Kraujagyslių ligas turbūt galima priskirti prie vadinamųjų nebylių, kai nieko neskauda, o staiga nei iš šio, nei iš to insultas...
- Tam tikra prasme, taip. Jei problema įvyko galvos smegenų kraujagyslėse, žmogus tai pajaučia tą pačią akimirką. Jis gali tiesiog nukristi ir pusė jo kūno bus paralyžiuota. Arba, pavyzdžiui, galvos aneurizmos apie save iš anksto neperspėja. Nors būtų gerai, tuomet galėtume kur kas geriau padėti. Tačiau kraujagyslėms įtakos turi daugelis veiksnių, pavyzdžiui, ritmo sutrikimai, kurie laikui bėgant gali lemti liūdnas pasekmes.


- Dirbate ir Panevėžio ligoninėje, ir Kauno klinikose. Jaunimas turbūt pasakytų, jog geresnės karjeros perspektyvos laikinojoje sostinėje. Ten ir pacientai įvairesni, ir įranga galbūt geresnė...
- Panevėžio ligoninė į įrangą nuo pat mano darbo pradžios daug investavo, todėl ji niekuo nesiskiria nuo didžiųjų ligoninių. Atvejų būna pačių įvairiausių. Na, o siekiant karjeros ar ugdant pašaukimą svarbus yra žmogaus noras nestovėti vietoje, siekti, dirbti. Esu kilęs iš Raudondvario, mokiausi Kaune, o Panevėžyje prieš daugiau nei septyniolika metų atsiradau netyčia. Bet galimybių man čia netrūksta. Kaip kartais pajuokauju, gimiau prie Nevėžio - Panevėžyje jo pradžia, o Raudondvaryje – pabaiga.


Dosjė
Gydytojas radiologas Andrius Pranculis Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba nuo 2002 m. Nuo 2007 m. A. Pranculis yra paskiriamas Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo pareigoms, kuriose dirba iki šiol. 2007 m. jis apgynė biomedicinos mokslų srities mokslo krypties darbą „Pilvo ir dubens organų ligų diagnostika ir gydymas endovaskuliniais intervencinės radiologijos metodais: techninių ir klinikinių faktorių įtaka, efektyvumas ir komplikacijos“ ir jam buvo suteiktas daktaro mokslo laipsnis.
2007 m. gydytojas A. Pranculis pirmasis Lietuvoje atliko pogimdyminio kraujavimo embolizaciją bei mechaninę trombektomiją specialiu aparatu. 2008 m. gydytojas pirmasis Lietuvoje stentavo smegenų pamatinę arteriją, atliko pažasties arterijos pseudoaneurizmos stentavimą dengtu stentu. 2016 m. vasario mėn. 24 d. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gydytojui A. Pranculiui pavyko pirmą kartą Baltijos šalyse stentuoti plyšusią pilvinę aneurizmą. 2019 m. rugsėjo mėn. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atlikta pirmoji prevencinė pilvo aortos aneurizmos stentavimo operacija, kurią atliko gydytojas A. Pranculis su komanda. 2019 m. spalio mėn. Panevėžio ligoninėje atliko itin sudėtingą ir unikalią operaciją, pirmąją ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – „užakusią“ miego arteriją išvalė per kirkšnį įvestu specialiu balioniniu kateteriu, įdėdamas toje vietoje stentą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris